Kaip teigia politikos psichologė Jelena Šestopal, rusų sąmonėje vyksta sudėtingi procesai: žmonėms daroma įtaka, įskaitant ir žiniasklaidos, suformavo prieštaringus vertybinius vertinimus. Pavyzdžiui, įžvelgiamas paradoksaliai panašus J. Stalino ir Nikolajaus II vertinimas. Teigiamą J. Stalino vertinimą visų pirma lemia visuomenėje vyraujantis tvarkos, saugumo, „tautų tėvo“ poreikis, kuris siejamas su dabartiniu prezidentu, o Nikolajus II – tai tradicinis monarchijos ir patriotiškumo modelis, čia, anot politikos psichologės, svarbus tradicinių vertybių, rusiško patriotizmo ir stačiatikių tikėjimo poreikis. Šie du modeliai kaip tik ir atsispindi Rusijos socialinėse apklausose.
Socialiniuose tinkluose galima išvysti daugiau „gyvų“ patirčių ir pajusti bendras žmonių nuomonių tendencijas. Viename iš jų kaip tik šiandien ir yra vystoma J. Stalino mirties tema, – gausu buvusį tironą garbinančių ir neapykantą nuosaikesniems vartotojams liejančių žinučių.
„Asmenybė“, „Herojus“, „Gaila, dabar jo nėra“, „Jeigu jis čia būtų, Ukrainos išvis nebūtų, o gulage sėdėjo tuometiniai „maidanščikai“, – tokios ir panašios žinutės vyrauja žmonių pasisakymuose.
Akivaizdu, kad Rusijoje atgimęs vagies, bandito ir tirono J. Stalino kultas per žiniasklaidos priemones ir su valdžios palaiminimu pasiekė plačiąją liaudį. Buvusį „tautų vadą“ garbina nebe tik pensininkai „Krasnaja Moskva“ nariai komunistai, tačiau ir jauni žmonės – Rusijos vidurinio sluoksnio atstovai.