jonas trinkūnas

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vis dažniau kalbame apie šv. Brunoną. Bet ar, apmąstant mūsų valstybės gyvenimą, ši misija yra svarbesnė nei garbingi tūkstantinės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapiai: mįslingas pagonybės palikimas, šimtmečius trukusi kova su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos-Lenkijos jungtinės valstybės praeitis, kultūros, mokslo pasiekimai Renesanso, Baroko, Apšvietos laikotarpiu, tautinis atgimimas, sukilimai prieš pavergė...

Žemiau pateikiamas straipsnis buvo parašytas dar 2004 vasario 3 d. ir šiek tiek vėliau atspausdintas Ignalinos rajono laikraštyje „Nauja vaga“. Skaitytojams siūlau įvertinti dar tada pateiktas prognozes, palyginant jas su dabar jau puikiai žinomomis Lietuvos Valstybės, Lietuvių Tautos bei Lietuvių kalbos realijomis. „Ar mums dar gražus lietuviškas žodis?“. Štai koks klausimas iškyla lietuviams, stojant į Europos Sąjungą.

1387 m. vasario 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila paskelbė griežtą įsakymą: „Visus abiejų lyčių lietuvius bet kurio luomo ir padėties mūsų valdžioje esančius Lietuvoje ir Rusioje vesti, patraukti, pašaukti ir net jėga priversti į katalikų tikėjimą ir Šv. Romos Bažnyčiai paklusnumą“. Šis Jogailos raštas užbaigė trijų dokumentų seriją, skirtą vienam didžiausių perversmų Lietuvos istorijoje – Lietuvos krikštui.

Lietuvos meno ir kultūros įvykiai savaitraščių “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos” puslapiuose. “Šiaurės Atėnuose” (06.14) Sigitas Geda publikuoja straipsnį “Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse”, kuriame svarsto apie penkioliktąsias Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo metines. Be kita ko, S.Geda teigia, kad “mūsų krašte laimėjo žemesnės moralės žmonės.