.jpg)
Lietuvos meno ir kultūros įvykiai savaitraščių “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos” puslapiuose.
“Šiaurės Atėnuose” (06.14) Sigitas Geda publikuoja straipsnį “Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse”, kuriame svarsto apie penkioliktąsias Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo metines. Be kita ko, S.Geda teigia, kad “mūsų krašte laimėjo žemesnės moralės žmonės. Tie, kurių rankos nesudrebėjo pasirašant skylėtus įstatymus, kišantis svetimus pinigus į savas kišenes, šmeižiant, parsidavinėjant, skleidžiant būtas nebūtas paskalas apie kitus, verčiant kailį, mylint Lietuvą, Tėvynę ir Maironį su Basanavičiumi, deja, kabutėse”.
Jonas Trinkūnas savaitraštyje publikuoja straipsnį “Šventyklų lankymas Anglijoje”, kuriame pasakoja apie sikhų diasporos gyvenimą ir veiklą Londone, o Agnė Juškaitė skelbia impresijas “Apylinkės ir Herodotas”.
Virginijus Savukynas savaitraštyje publikuoja straipsnį “Išgelbėtojas ir Apokaliptikas Lietuvos politiniame spektaklyje”, kuriame aptaria dvi pakankamai ryškiai dabartiniame Lietuvos politiniame gyvenime matomas populiarumo strategijas ir bando parodyti, kaip jos viena su kita susijusios ir kokios visuomenėje egzistuojančios nuostatos jas palaiko. Šis straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Atviros Lietuvos fondo organizuotoje konferencijoje "Viešumo plotmės Lietuvoje: politinė komunikacija ir informacija", pagrindu.
“Literatūroje ir mene” (06.13.) Marytė Kontrimaitė publikuoja straipsnį “Kaukazo savaitė Lietuvoje”, kuriame apžvelgia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kartu su Europos Taryba organizuotą renginių seriją, pavadintą “Kaukazo kultūrų dialogas“.
Alma Braškytė su aktoriumi Rimgaudu Karveliu savaitraštyje kalbasi apie jo pažintį su Oskaro Koršunovo spektakliais ir pirmuosius bendro darbo, statant “Oidipą”, įspūdžius (“Rimgaudas Karvelis: “Egoizmą palikit namuose”). R. Karvelio teigimu, “O. Koršunovas yra autoritetas visiems, kas su juo dirba. Jis noriai dirba su aktoriais, su visais vienodai. Ir sako aktoriui tiesą be jokių diplomatijų, be jokio veidmainiavimo. Su juo gera dirbti, nes jis tiksliai paaiškina, yra gerai pasiruošęs. Gal ne viską mes, aktoriai, padarom, bet kai žinau ir suprantu, ko jis nori, pasidaro labai įdomu dirbti”.
Agnė Daunoravičiūtė savaitraštyje publikuoja straipsnį “Kalbos samprata ir kultūra”, kuriame gilinasi į kalbos įtaką kultūrų sąveikai. Pasak straipsnio autorės, “siekimas išlaikyti kalbos savitumą, kalbos gryninimas nėra tik ambicija. Kalbų raiškos skirtingumas nulemtas jų istorinių aplinkybių. Nėra pastovių sąvokų, tinkančių visiems laikams ir visoms tautoms. Tiesa, kad dvikalbiškumo reikšmė bendrajam lavinimui yra svarbi. Dvikalbystė individo mąstymui bei aplinkos atspindėjimui sąmonėje teikia tik naudą ir skatina psichikos vystymąsi. Tačiau dvikalbystė, veikdama kalbinę aplinką bei kitas kultūros sferas, niveliuoja kultūrinę sąmonę bei skatina kalbinių vienetų diferenciaciją, kaip normą”.
Birželio 12-ąją - Lietuvos nacionaliniam radijui - 77. Šia proga savaitraštyje spausdinamos ištraukos iš radijo žurnalisto Juozo Girdvainio spaudai parengtos dviejų tomų monografijos: “Lietuvos nacionalinio radijo istorija. 1918-1940. Programa. Laidos. Žmonės” ir “Autentiški radijo darbuotojų pašnekesiai. Straipsniai. Biografijos”; taip pat savaitraštyje surasite Ričardo Šileikos pokalbį su fotografuojančiu poetu Vladu Braziūnu (“Nuotrauka atsitinka kaip eilėraštis”).
“7 meno dienose” (06.13) Erika Drungytė publikuoja straipsnį “Projektai, arba Idėjų kūnas”, kuriame rašo apie nepelnytai nutylėtą kompaktinę plokštelę “J. Brodsky in memoriam”, kurios autorius - mušamųjų instrumentų meistras Arkadijus Gotesmanas. Pasak straipsnio autorės, “šis muzikas yra vienas tų nedaugelio žmonių, kuris jautriai reaguoja ne tik į savosios srities, t.y. muzikos, vyksmus, bet domisi ir įkvėpimo šaltiniais laiko ir kitas meno rūšis”.
Eglė Kunčiuvienė savaitraštyje publikuoja straipsnį “Kelios replikos nesusikalbėjimo tema”, kuriame svarsto apie grafikų ir kritikų diskusijas sukėlusią parodą “Grafika’03”. E. Kunčiuvienės teigimu, “daugiausiai priekaištų sulaukė rodomi kūriniai. Įsidėmėtina, kad kritikuojamas ne vienas ar kitas autorius, kūrinys ar tendencija atskirai ir konkrečiai, bet viskas paneigiama urmu, bendrai. Tiesiog nepatiko, neįdomu, pasenę, provincialu. Tenka konstatuoti, kad užaugo kritikų karta, kuriai nesvarbūs tradiciniai vaizduojamosios dailės raiškos būdai. Kuri neskaito ir nevertina esminių jos kalbos - plastikos elementų. Profesionalumas, meniškumas - kriterijai, kurie jauniesiems kelia juoką”.
Šarūnas Monkevičius savaitraštyje recenzuoja Arūno Sprauniaus novelių knygą “Tylos !”, išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos (“ Siuntinys į tylą”). Pasak Š. Monkevičiaus, A. Sprauniaus novelių temos ir objektai - tai “nematomi ir užmiršti boleslovai, elenos, dinos, albinai, kasdien važinėjantys miesto autobusais, besimaudantys pirtyse ar perkantys parduotuvėje ryžius. Jų fone plyti tamsūs bendrabučių koridoriai, kaimo mokyklų klasės, Lietuvos miestų ar sostinės vaizdai.
Knygos anotacijoje teigiama, kad autoriaus “stiliui yra būdingas konstruktyvumas, ironija, absurdo elementai, o regzdamas intrigą, tolimos istorijos faktus jis neretai supina su dabarties įvykiais; ryškindamas veikėjų charakterius - suteikia jiems kontrastingų bruožų ir sulaukia netikėtų poelgių”.
Savaitraštyje spausdinamas Skirmantės Valiulytės parengtas pokalbis su Muzikų rėmimo fondo direktore Liucija Stulgiene apie sezonų sandūros renginius (“Festivalis po festivalio”), taip pat Aldonos Radvilaitės rašinys “Vokalinis finalas” apie baigiamąjį “Sugrįžimų” festivalio koncertą, gegužės 16 dieną įvykusį Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje.
Rasa Vasinauskaitė savaitraštyje dalijasi įspūdžiais apie tarptautinį teatro festivalį “Kontakt”, gegužės pabaigoje vykusį Torūnėje (“Dokumentai ir pramanai”), o Violeta Tumasonienė svarsto apie “Vilniaus festivalio 2003” atidarymo koncerte nuskambėjusią pasaulinę premjerą - Vidmanto Bartulio oratoriją “Nelaimėlis Jobas” mišriam chorui, simfoniniam orkestrui ir penkiems solistams (“Kūrybinio santykio su biblija erdvėje”).
