jonas ohmanas

Per 150 įvairių sričių visuomenininkų, intelektualų, signatarų, mokslo ir meno žmonių antradienį viešai laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, politinių partijų lyderius ragindami nedaryti koalicijų, neremti Lietuvai grėsmę keliančių politikų ir politinių jėgų. Laišką pasirašiusiųjų teigimu, balsavimas už antisemitinius, žmogaus teises ir europietiškas vertybes paminančius politikus bei politines jėgas yra balsavimas prieš Lietuvos valstybingumą ir už Rusijos įtaką.

Šeštadienį Lietuva švęs. Šią dieną prieš 31 metus mūsų šalį paliko paskutinis okupacinės rusų kariuomenės tankas. Rugpjūčio 31-ąją, Lietuvos laisvės dieną, šiemet minėsime griausmingai ir siekdami gero tikslo – surinkti paramos dronams, kurie bus siunčiami į Ukrainą kaip „Linkėjimai iš Lietuvos“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Visi būsiantys Vilniuje 19 val. 30 min.

Nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas sako, kad situacija, kuomet buvęs „Contribee“ bendrovės direktorius Gediminas Ratkevičius iš „Blue/Yellow“ sąskaitos galimai pasisavino daugiau nei 130 tūkst. eurų, jį labai stipriai nuvylė. „Situacija labai nuvylė, labai suerzino ir toliau erzina“, – LRT radijui kalbėjo J. Ohmanas.

Prokuratūrai vykdant su sutelktinio finansavimo platforma „Contribee“ susijusį tyrimą, pirmadienį tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskui paskelbė, kad iš platforma besinaudojančios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ sąskaitos buvo pasisavinta daugiau nei 130 tūkst. eurų. „Blue/Yellow“ patvirtino, kad metų pradžioje turėjo „nesklandumų“, tačiau dabar visos lėšos grąžintos.

Ukrainą remianti „Blue/Yellow“ organizacija visus Vilniaus gyventojus ir miesto svečius liepos 6-ąją – Karaliaus Mindaugo dieną – kviečia į dronų Ukrainai paramos akcijos „Linkėjimai iš Lietuvos“ renginį. Renginys vyks Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, taip pat bus tiesiogiai transliuojamas per TV3 televiziją. Renginio metu lygiai 21 val. visi bus kviečiami prisijungti į bendrą „Tautiškos giesmės“ giedojimą, kuriai startą duos Inga Jankauskaitė.

Ukrainą palaikantys lietuviai – vėl Rusijos Federacijos akiratyje. Rusai sukūrė interneto svetainę, kurioje skelbia informaciją apie Ukrainoje kariaujančius ir kitaip ją aktyviai palaikančius užsieniečius. Šiuo metu į sąrašą įtraukti 6 lietuviai.

Lietuvos nevyriausybininkams skundžiantis, kad vis dažniau Lenkijoje stringa Ukrainos kariams skirti siuntiniai, dviejų Seimo komitetų vadovai kitą savaitę vyks į Varšuvą ir kels klausimą dėl galimų procedūrų palengvinimų. „Gruodžio 28 dieną su (Užsienio reikalų komiteto pirmininku) Žygimantu Pavilioniu važiuojame, susitinkame su naujais Gynybos ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkais.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais visuomenininkais šalyje laiko „Laisvės TV“ įkūrėją Andrių Tapiną, organizacijos „Blue/Yellow“ vadovą Joną Ohmaną ir politologą Liną Kojalą. Tai rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Toliau kasmet sudaromame įtakingiausiųjų sąraše yra istorikas Alfredas Bumblauskas, kunigas Ričardas Doveika.

Karas Ukrainoje jau pareikalavo daugybės tūkstančių šalies gynėjų gyvybių. Dauguma jų – jauni vyrai ir moterys, kurių vaikai liko našlaičiai. „Stiprūs kartu“ ir „Blue/Yellow“ pradeda naują inciatyvą, kurios tikslas – trumpoms vasaros atostogoms į Lietuvą atvežti tūkstantį karo našlaičių, rašoma organizacijų pranešime spaudai. „Praėjusią vasarą rengėme stovyklas į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių vaikams. Tada pamatėme, kad mūsų pagalba reikalinga.

25 milijonai eurų – tiek įvairios Ukrainą remiančios ar labdaringa veikla užsiimančios organizacijos prarado dėl to, kad net du iš trijų Lietuvos gyventojų niekam nepaskiria dalies gyventojų pajamų mokesčio. Nevyriausybininkai ragina gyventojus nepatingėti perskirstyti valstybei sumokamus mokesčius. Esą dešimtys milijonų eurų galėtų pavirsti parama: ir Ukrainai, ir beglobiams gyvūnams, ir kitoms reikmėms.

Ukrainos kariai jau mokosi, kaip valdyti lietuvių nupirktus radarus. Moderniausiai pasaulyje technikai tautiečiai į verslo įmonės suaukojo 14 milijonų eurų, o akcijos organizatoriai sako, kad po derybų pavyko nupirkti daugiau nei planuota – 16 radarų. Ukrainos kariai nuima radaro anteną. Kaune, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, jie mokosi ir kaip išardyti ar surinkti įrenginį, ir kaip jį kuo efektyviau naudoti.

Lygiai prieš metus, 2022-ųjų vasario 24 dieną „Blue/yellow“ per parą surinko apie milijoną eurų paramos – pinigai į nevyriausybinės organizacijos sąskaitą ėmė plūsti netrukus po to, kai milijonus ukrainiečių budino invaziją pradėjusios Rusijos raketos. Tai buvo apie 50 kartų daugiau lėšų nei per pirmuosius Ukrainos kariuomenę remiančios organizacijos veiklos mėnesius 2014-aisiais, kai Kremliaus remiami separatistai pradėjo karą Ukrainos rytuose.

Ukrainai dar nuo 2014-ųjų pagalbą teikianti organizacija „Blue/Yellow“ tiesiogiai iš Ukrainos merų sulaukia prašymų nupirkti galingų elektros generatorių. Šiuo metu organizacija jau yra surinkusi 35 mln. eurų paramos Ukrainai ir turi penkių mln. rezervą nenumatytiems atvejams. Rusija po eilės nesėkmių Ukrainoje ėmė keisti taktiką. Pastarosiomis dienomis rusai taikosi į Ukrainos energetinę infrastruktūrą, sprogdina elektrines, o tam naudoja raketas ir dronus.

Karas Ukrainoje greitai nesibaigs, įsitikinę „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas ir diplomatas Albinas Januška. Anot jų, Rusijos kariuomenės nereikėtų nuvertinti, o jei ją iš Ukrainos pavyks išstumti iki kitų metų liepos, tai būtų kone stebuklas. Apie tai jie kalbėjo „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad aktyvūs karo Ukrainoje veiksmai turėtų baigtis už dviejų mėnesių.

Kokį tolesnį karo scenarijų mato Ukraina? Kaip Rusijos pradėtas energetikos karas gali pakeisti Vakarų požiūrį į Ukrainą? Apie visa tai – laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pokalbis su Ukrainos prezidento administracijos patarėju Oleksijumi Arestovyčiumi, signataru, diplomatu Albinu Januška ir „Blue/Yellow“ vadovu Jonu Ohmanu.

Organizacijos „Blue/Yellow“ vadovo Jono Ohmano žodžiai JAV televizijos filme sukėlė tarptautinį skandalą. Jis teigė, kad tik apie 30 proc. paramos Ukrainai pasiekia tikslą. Televizija pašalino filmą reklamuojantį anonsą, Ukraina reikalauja atlikti tyrimą, o pats J. Ohmanas sako, kad reportaže panaudota seniai filmuota medžiaga. Amerikiečių televizijos CBS dokumentinio filmo anonse matomas J. Ohmanas kalba apie paramą Ukrainai: „daiktai pervežami per sieną. O tuomet kažkas nutinka.

Žaidimų aikštelėje Avdijivkos mieste Ukrainos rytuose klega būrys darželinukų: Lietuvos savanorių lėšomis įrengta spalvinga aikštelė niekuo nesiskiria nuo esančių bet kur Europoje. Bet vos už keliasdešimties metrų stūksantis šūvių suvarpytas devynaukštis tuščiais langais primena, jog esame ties Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų skiriamąja riba. „Pernai vasarą keturi žmonės mirė. Sužeistų dažnai būna. Būna – tylu, o vakar naktį vėl šaudė“, – pasakoja šio miesto gyventoja Julia.

 Šeštadienį Vilniuje bus teikiami svarbiausi Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2015“. Ceremonijoje turėtų būti išdalyta 12 „Sidabrinės gervės“ statulėlių, vienas „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už geriausią metų studento darbą ir „Auksinės gervės“ apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus. Metų ilgametražiu kino filmu pretenduoja tapti „Sangailės vasara“ (rež. Alantė Kavaitė), „Aukso žirgas“ (rež.

 Paramos Ukrainai visuomeninis judėjimas „Blue/Yellow“ kitą savaitę rengia meno darbų aukcioną, kurio metu surinkti pinigai teks Ukrainos kariams. Gruodžio 21 dieną vyksiančiam aukcionui savo kūrinius pateikė 54 Lietuvos ir Ukrainos menininkai, bus parduodama apie 80 technika bei stilistika skirtingų darbų. „Vyksta informacinis karas ir mes, maža šalis, šitus dalykus veždami ne tik materialiai padedam, kiek moraliai prisidedam prie tos šalies.

Svarbiau nei krašto gynybai skiriamos lėšos yra Lietuvos gyventojų pilietiškumas, teigia švedų kilmės režisierius Jonas Ohmanas. Pasak jo, Lietuvos mokyklose ir šeimose vaikai neretai girdi priešingus dalykus, dalis yra nusivylę ir nori išvykti.

Lietuvoje gyvenantis švedų kilmės filmų kūrėjas, vertėjas, kalbininkas Jonas Ohmanas mano, kad nors Lietuva jau beveik 24 metus atkūrusi nepriklausomybę, jaunimo sąmonėje vis tiek likę sovietinio mentaliteto.

Ką patyrė į Sovietų Sąjungos gulagus ištremti kaliniai, kokias istorines, kultūrines ir politines traumas tai sukėlė ir kokiu keliu einame ieškodami istorinės tiesos? Šiuos klausimus penktadienį Vilniaus knygų mugėje kėlė diskusijos dalyviai per straipsnių rinkinio „Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States“ (sudarė V. Davoliūtė ir T. Balkelis) pristatymą.

Penktadienį minint Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos karo akademijoje Vilniuje bus atidengtas jo bareljefas. Bareljefą iškilmingai atidengs prezidentas Valdas Adamkus ir J.Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Edvardas Mažeikis. Jį šventins Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio kapelionas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos pulkininkas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Spalio 14 d., antradienį Kauno kino festivalyje – filmo Lietuvos pokario istorijos tema premjera. Po „Smogikų“ premjeros, vyksiančios Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje 101 (Laisvės al. 53), bus surengta diskusija, kurioje dalyvaus filmo režisierius švedas Jonas Ohmanas ir Lietuvos istorikai. Lietuvoje gerai žinomo švedų vertėjo, žurnalisto Jono Ohmano dokumentinis filmas atidarys duris į dramatišką Lietuvos istorijos laikotarpį.

Švedijoje, Geteborge, ketvirtadienį prasideda svarbiausias Skandinavijos literatūrinis renginys – tarptautinė Geteborgo knygų mugė. Nors rugsėjo 25–28 d. vyksiančio kasmetinio renginio viešnia yra Latvija, tačiau nemažai dėmesio šiemet skiriama ir Lietuvai. Mugės metu jame bus surengtos trys lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės filmo „Gyveno senelis ir bobutė“, kuriame vaiko akimis žvelgiama į trėmimus į Sibirą, peržiūros.

Švedijoje atidaroma pokario metų represijų bei kovos už Lietuvos laisvę istorijai skirta paroda.Stokholmo miesto rotušėje lapkričio 14 dieną prasidedančios parodos "Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 metais" stenduose pasakojama apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, bendros pasipriešinimo struktūros kūrimą, karinę organizaciją ir veiklą, vėlesnio laikotarpio apdovanojimus, šventes, leidybą.