„Situacija labai nuvylė, labai suerzino ir toliau erzina“, – LRT radijui kalbėjo J. Ohmanas.
Pirmadienį tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad vienas iš „Contribee“ akcininkų ir tuometinis direktorius Gediminas Ratkevičius iš „Blue / Yellow“ paskyros „Contribee“ platformoje į savo sąskaitą asmeninėms reikmėms buvo persivedęs 130 tūkst. eurų. Šiuo metu lėšos „Blue/Yellow“ yra grąžintos, rašoma lrt.lt portale.
J. Ohmano teigimu, nors situacija ir nuvilianti, iš „Contribee“ platformos „Blue/Yellow“ kol kas nesitrauks.
„Žala didelė padaryta, ir pasitikėjimui apskritai visoms paramos organizacijoms. Mes kol kas ten („Contribee“ – ELTA) pasiliekame, čia ilga istorija ir itin kompleksiškas reikalas“, – kalbėjo J. Ohmanas.
Tuo metu „Blue/Yellow“ atstovas spaudai Karolis Žukauskas pirmadienį lrt.lt teigė, kad organizacija šiuo metu stebi Prokuratūros atliekamą tyrimą ir nuo jo priklausys, ar „Blue/Yellow“ paliks „Contribee“ kanalą.
Prokuratūrai vykdant su sutelktinio finansavimo platforma „Contribee“ susijusį tyrimą, generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį žurnalistams Seime taip pat sakė, kad įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.
Pirmadienį tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad buvęs bendrovės direktorius Gediminas Ratkevičius iš platforma besinaudojančios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ sąskaitos pasisavino daugiau nei 130 tūkst. eurų.
Kaip nurodė pati organizacija, tam tikros sumos trūkumas sąskaitoje metų pradžioje pastebėtas buvo, tačiau, pasikreipus į „Contribee“, lėšos buvo sugrąžintos, tad organizacija nuostolių nepatyrė.
Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, įmonės direktorius Adrijus Jakučionis platforma besinaudojančius kūrėjus laišku informavimo apie buvusio vadovo Gedimino Ratkevičiaus atleidimo aplinkybes. Teigta, kad vienas „Contribee“ akcininkų buvo atleistas iš pareigų, nes su įmone sudarė paskolos sutartį.
Pats G. Ratkevičius apie planus parduoti turimas platformos „Contribee“ akcijas paskelbė antradienį, kartu jis prisiėmė visišką atsakomybę už įmonėje susidariusią situaciją. Leidimo parduoti akcijas G. Ratkevičius ketina prašyti rugpjūčio 21 d. vyksiančiame visuotiniame „Contribee“ akcininkų susirinkime.
A. Jakučionio teigimu, praeityje „Contribee“ taip pat laiku neteikė finansinių deklaracijų. Kaip portalui nurodė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), mokestinė bendrovės nepriemoka siekia 73 tūkst. eurų. Šių metų birželio pabaigoje įmonė buvo skolinga „Sodrai“ 3,2 tūkst. eurų, o rugpjūčio 8 dieną skola tesiekė 6 eurus.
Finansines ataskaitas Registrų centrui „Contribee“ paskutinį kartą teikė už 2021 metus, tuomet įmonės nuostoliai siekė daugiau nei 51 tūkst. eurų, pajamos sudarė 26,9 tūkst. eurų.
Anot portalo, „Contribee“ turi 13 akcininkų: 31,5 proc. priklauso A. Jakučioniui, 30,34 proc. – G. Ratkevičiui, 16 proc. – Mantui Michalauskui, įkūrusiems įmonę 2020 metais. Dar 10,5 proc. bendrovės akcijų turi „Antrasis koinvestavimo fondas“, likusias – smulkesni investuotojai.
Lietuvos kūrėjai į „Contribee“ vis labiau ėmė pereiti 2022 metais, kai prasidėjus karui Ukrainoje jos konkurentė amerikietiška platforma „Patreon“ neleido Ukrainos kariams pervesti paramos.
1 val.maždaug prieš valandą
Atsakyti
Ričardas Savukynas
5 val. ·
Žinot, kaip su visais finansiniais skandalais, taip ir su šitomis kaimo bitėmis (country bee) - negalima pasitikėti tais, kas yra nauji, švieži ir iš lempos.
Visos finansinės įstaigos gyvena iš to, kad ima procentą iš svetimų pinigų. Ne kuria produktą, ne kažką daro, o tiesiog veikia kaip tam tikras vartų sargas (gate-keeper), kuris svetimus pinigus perduoda iš siuntėjo gavėjui, pasiimdamas sau procentą.
Vartų sargas - tai tokia sąvoka verslo procese, kur kažkas gali neprileisti dviejų žmonių bendrauti tarpusavy, o todėl gali pasiimti procentą už tarpininkavimą, nenešantį kažkokios realios naudos, išskyrus patį sutarpininkavimą. Toksai vartų sargas tiesiog sėdi prie vartų ir ima mokestį už tai, kad ką nors praleidžia.
Kuo daugiau toksai tarpininkas pasiima, tuo daugiau jisai gauna.
Būdų pasiimti yra įvairių - ir imti tiesiogiai, ir daryti uždelsimus (jei mėnesinius pavedimus uždelsi 1 diena, tai taip realiai paimi 1/30 nuo sumos), tuos pinigus prasukant savo bizniui (t.y., paskolas), ir tiesiog vogti. Svarbu suprasti, kad visi tie būdai skiriasi ne kokybiškai, o tik kiekybiškai - kokią dalį tarpininkas paims.
Kiek blogas ir smarkus būdas bus pasirinktas - priklauso tik nuo organizatoriaus godumo ir durnumo.
Bet kaip suprantame, godumas čia yra ne kokybinis, o kiekybinis faktorius. Tai reiškia, kad organizatoriaus išties niekas nestabdo paimti truputį daugiau, paskui dar truputį daugiau, paskui dar truputį daugiau ir t.t..
Būtent tą labai svarbu suvokti: jei nėra kokybinio pokyčio, viskas gali žlugti labai greitai.
Čia panašiai, kaip su bankais Lietuvoje - pradžioje mes jiems skolinome pinigus ir jie mokėjo palūkanas, bet po kiek laiko jų mokesčiai didėjo, didėjo, didėjo, kol galų gale gavosi taip, kad jie lupa pinigus už bet ką, pasiimdami stabilią dalį už tai, kad mes jiems savo pinigus paskolinam. O kad nepabėgtume - dar ir pradeda organizuoti lobinimus ir propagandines kampanijas prieš grynuosius ir netgi pasiekia to, kad pagal įstatymus pasidaro privaloma atlyginimus ar didesnes pirkimo sumas mokėti tik pavedimais.
Patys godžiausi iš bankų, kaip kad Sekundė - seniau subankrutavo, viską išsivogę. Kiti - darė makles atsargiau, bet visvien išlindo yla iš maišo, kaip Snoro atveju.
Kaip suprantame, bankų atveju tie patys godumo mechanizmai veikia visai taip pat.
Kaip suprantame, čia irgi kiekybinis, o ne kokybinis skirtumas. Būtent todėl paprasti stabdžiai nesuveikia.
Bankai turi reguliatorius ir prižiūrėtojus, todėl tenai viskas patikimiau. Bet visvien kyla skandalai - tai dėl milijardinių pinigų plovimo sumų, tai dėl dar kokių nors machinacijų.
Su visokiomis kaimo bitėmis yra tas pats, tik jos mažesnės, mažiau patyrę ir godesnės, o normalaus reguliatoriaus ir prižiūrėtojo nėra - tai reiškia, kad į visiškai atvirus vogimus gali pereiti labai greitai, o stabdžių neturi.
O paskui, kai paaiškėja situacija, pradeda meluoti. Pvz., pareiškia "įmonė veikia stabiliai, didelė dalis kūrėjų trauktis nesvarsto, bet dar neapskaičiavom žalos, kurią mums padarė tie, kas apie mus šnekėjo (suprask, "svarstom galimybę paduoti į teismą tuos, kas apie mus paskelbė")".
Vat todėl visokiais finansiniais tarpininkais reikia atsargiai, ir reikia žiūrėti, kiek seniai jie toje rinkoje veikia, ir kokią turi reputaciją, ir ar veikė jau anksčiau, ir kas yra galutiniai naudos gavėjai (t.y., konkretūs fiziniai asmenys), kokią reputaciją turi ir kokia veikla užsiima.
Šiuo atveju turim tipišką labai žemo patikimumo ir reputacijos atvejį, kur, aišku, buvo tikimybė, kad bus viskas gerai, bet ta tikimybė nebuvo didelė.
