Karas Ukrainoje

Naktį iš balandžio 16 į 17 d. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 25 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 30 bepiločių dingo iš radarų ekranų. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nuo trečiadienio, balandžio 16 d., 20 val.

Naktį į ketvirtadienį, balandžio 17 d., bepiločių orlaivių grupė atakavo Rusijos kariuomenės 112-ąją gvardijos raketų brigadą. Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos (HUR), ši brigada buvo atsakinga už smūgį Sumuose, per kurį žuvo 36 žmonės.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį atvyko į Paryžių susitikti su Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų delegacijomis, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Prancūzijos sostinėje taip pat laukiama JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo. „Ką tik nusileidau Paryžiuje.

Aukščiausio rango Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį atvyko į Paryžių susitikti su Europos Sąjungos (ES) ir JAV delegacijomis, sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Prancūzijos sostinėje taip pat laukiama JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio (Marko Rubijo) ir prezidento pasiuntinio Steve'o Witkoffo. „Ką tik nusileidau Paryžiuje.

Rusijos Šujos mieste, esančiame Ivanovo srityje, vėl atakuota 112-osios raketinės brigados dislokacijos vieta, rašo UNIAN. Manoma, kad būtent ši brigada balistinėmis raketomis smogė Sumų miestui. Rusijos „Telegram“ kanalas ASTRA skelbia, kad daliniui smogė dronas. Ataka esą buvo užfiksuota vaizdo įraše, jame matyti Šujoje kilęs gaisras. Dar viena ataka Vietos gyventojai tvirtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų 112-oji brigada buvo atakuota dar kartą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad daugiau kaip 40 proc. fronte naudojamų ginklų yra pagaminti Ukrainoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis kalbėjo per gynybos pramonės komplekso darbuotojų apdovanojimus. „Šiandien apdovanojimais pažymėti mūsų gynybos pramonės komplekso darbuotojai. Daugiau kaip 40 proc. visų Ukrainos gynybai fronte naudojamų ginklų pagaminama Ukrainoje.

Žuvusiųjų per trečiadienį vakare rusų įvykdytą ataką Ukrainos Dnipro mieste skaičius išaugo iki trijų, dar 28 žmonės buvo sužeisti. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba (VPT). „Rusai pražudė trys žmones, vienas iš jų – vaikas. Preliminariais duomenimis, buvo sužeisti 28 žmonės, tarp jų – keturi vaikai“, – nurodoma pranešime. Antpuolio metu nukentėjo gyvenamieji namai, studentų bendrabučiai, švietimo įstaigos, maisto pramonės įmonė ir transporto priemonės.

Naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį Kursko gyventojams buvo nerami, rašo „Kanal 24“. Vietos gyventojai skundėsi sprogimais ir sakė, kad danguje matė dronus. Pranešimai apie neaiškius garsus, sprogimus, pasirodė po vidurnakčio. Vėliau propagandistai ėmė skųstis, kad „danguje virš Kursko pastebėti dronai“. Po kelių minučių mieste nugriaudėjo dar vienas sprogimas ir dangų nušvietė blyksnis. Pirminiais duomenimis, prieš dronus suveikė priešlėktuvinė gynyba.

Rusams gana sėkmingai pavyksta manipuliuoti Donaldu Trumpu, „Kanal 24“ sako Rusijos ir Ukrainos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Ericas Ciaramella. Anot jo, D. Trumpo požiūris į rusus nuolat kinta. Vieną dieną jis teisina Kremlių ir žada greitai užbaigti karą, o kitą dieną kritikuoja Vladimirą Putiną, kad šis vilkina derybas.

Mažiausiai du asmenys žuvo per rusų bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Dnipro mieste, pranešė vietos valdžia. Regiono gubernatoriaus Serhijaus Lysako teigimu, antskrydžio aukomis tapo vaikas ir senolė. Dar 16 miesto gyventojų buvo sužeista, trys iš jų yra vaikai, platformoje „Telegram“ rašė S. Lysakas. Per antpuolį kilo keletas gaisrų, buvo apgadinta gyvenamųjų namų, pridūrė jis.

Buvęs Rusijos Kursko srities gubernatorius ir jo buvęs pavaduotojas buvo sulaikyti įtariant pasisavinus daugiau kaip 12 mln. dolerių (11 mln. eurų) lėšų, skirtų sienos su Ukraina apsaugai, trečiadienį pranešė pareigūnai.  51-erių Aleksejus Smirnovas ir 48-erių Aleksejus Dedovas vadovavo šiai sričiai, kai 2024-ųjų rugpjūtį Ukrainos kariai netikėtai įsiveržė per sieną ir surengė didžiausią sausumos puolimą Rusijos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ukraina trečiadienį pranešė sulaikiusi devynis žmones, tarp jų – penkis paauglius, įtariamus ruošus sabotažo išpuolius bendradarbiaujant su Rusijos saugumo tarnybomis. Kyjivas sako užkertantis kelią vis daugiau nepilnamečių planuojamų ir Maskvos remiamų išpuolių. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) teigė, jog operacija vykdyta keturiuose regionuose ir sulaikyti devyni žmonės, o tarp jų – penki 14–15 metų paaugliai.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad padarė pažangą ilgą laiką vykstančiose sudėtingose derybose su Vašingtonu dėl naudingųjų iškasenų sandorio. Ukraina ir Jungtinės Valstijos jau planavo pasirašyti susitarimą dėl strategiškai svarbių Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos, tačiau pastangas sudaryti šį sandorį laikinai sužlugdė JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį išvyko į Paryžių, kur vyks derybos dėl daugiau kaip trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą nutraukimo, pranešė jo biuras.  JAV valstybės departamento pranešime teigiama, kad kartu su M. Rubio Prancūzijos sostinėje lankysis JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

Trečiadienį Kyjive Maidano aikštėje vyko atsisveikinimo su Ukrainoje žuvusiu lietuviu Tomu Valentėliu ceremonija. Apie tai „Facebook“ pranešė „Blue/Yellow“ ir politologas Alvydas Medalinskas. „Šiandien Kijeve... Tomas Valentėlis. Išlydint iš Maidano aikštės. Idealistai yra tie, kurie kaunasi prieš Blogį, nors ir žino, kad jėgos nelygios. Kaunasi už Laisvę artimos mums tautos, o kartu ir už tai, kad Blogis niekada neateitų ir į mūsų žemę.

Rusija valdomomis bombomis trečiadienio rytą atakavo centrinį Chersono rajoną, pranešė vietos pareigūnai. Po bombardavimo okupantai pradėjo masinį Chersono apšaudymą, naudodami pabūklų artileriją ir raketų sistemas, sakoma pranešime, kurį atsiuntė Chersono srities karinė administracija.  Rusai taip pat nukreipė dronų į atakos vietą.  Šiuo metu pranešama, kad vienas žmogus žuvo, o dar šeši buvo sužeisti. Du iš jų gydomi ligoninėje.

NATO narė Danija planuoja į mokymus Ukrainoje pasiųsti neginkluotų karių, trečiadienį transliuotojui „TV 2“ pasakė Danijos kariuomenės vadas Peteris Boysenas. Jo teigimu, danų kariai mokysis iš ukrainiečių ir ypač stengsis pasisemti patirties bepiločių orlaivių karybos srityje. P. Boysenas transliuotojui pasakojo, kad danų karių mokymai vyks toli už fronto linijų – greičiausiai vakarų Ukrainoje įsikūrusiuose mokymo centruose. Karių mokymai gali prasidėti jau šią vasarą, pasakė jis.

Ilgalaikės ir sudėtingos derybos tarp Kyjivo ir Vašingtono dėl susitarimo, kuriuo Jungtinėms Valstijoms būtų suteikta pirmenybės teisė eksploatuoti Ukrainos gamtinius išteklius vyksta sparčiai, naujienų agentūrai AFP trečiadienį teigė vienas aukšto rango pareigūnas. „Derybos vyksta gana sparčiai“, – Kyjive tvirtino deryboms artimas pareigūnas, tačiau atsisakė pateikti preliminarų laiką, kada toks sutarimas būtų pasirašytas.

Balandžio 16-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 57 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 34 dingo iš radarų ekranų. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė. Nuo balandžio 15 d. 20.30 val.

Žuvusiųjų per balandžio 4 d. Kryvij Rihe raketos suduotą smūgį skaičius išaugo iki 20 – ligoninėje mirė per antskrydį sužeistas jaunuolis. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Tragiška žinia... Ligoninėje mirė 23-ejų jaunuolis, balandžio pradžioje sužeistas per raketinę ataką Kryvij Rihe“, – rašė jis. Iš viso per balandžio 4 d. raketos smūgį žuvo 20 žmonių.

Liudininkai praneša apie vykstančią bepiločių ataką Rusijos Šujos mieste – už Maskvos esančioje Ivanovo srityje. Vaizdo įrašuose matyti sprogimai miesto teritorijoje. Pranešama, kad būtent šiame mieste dislokuota Ukrainos sumų miestą apšaudžiusi 112-oji raketų brigada. „Astra“ skelbiama, kad Šujoje po serijos bepiločių atakos karinė technika uždarė kai kurias miesto gatves.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Paryžių, rašo „Politico“. Anot leidinio, tai patvirtino du šaltiniai, susipažinę su kelionės planais. S. Witkoffas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o M. Rubio kalbėsis su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noëliu Barrot. Anot šaltinių, vėliau M. Rubio vyks į Afriką.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Romanas Mročko papuolė į Rusijos ataką, rašo „Kanal 24“. Jis filmavo vaizdo įrašą apie rusų išpuolių padarinius, o tuo metu virš jo praskrido rusų sprogmuo. Anot leidinio, antradienio rytą rusai pradėjo Chersono apšaudymą. Auštant rusai atakavo miestą valdomomis aviacinėmis bombomis. Rusai atakavo Chersoną Po apšaudymo į atakos vietą atvyko Chersono miesto karinės administracijos vadovas R. Mročko.

Rusų nepilotuojamieji orlaiviai praėjusią naktį atakavo Ukrainos Odesos uostamiestį – per antskrydį nukentėjo keletas gyvenamųjų namų, viename iš jų kilo gaisras, trečiadienį platformoje „Telegram“ rašė karinis regiono gubernatorius Olehas Kiperis. Apie žuvusiuosius ar sužeistuosius kol kas nepranešama. Antradienį Odesoje lankėsi NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie Aljanso yra neišvengiamas, tačiau tai nebus taikos susitarimo su Rusija elementas. Apie tai jis kalbėjo „We-Ukraine“, rašo „Kanal 24“. „Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas. Toks buvo Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas, ir niekas nepasikeitė. Kai sakėme, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare, niekada nežadėjome, kad tai bus taikos susitarimo dalis“, – pabrėžia jis.

Švedijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, protestuodama prieš Maskvos išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus. „Rusijos ambasadoriui buvo pabrėžta Rusijos atsakomybė saugoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – teigiama Švedijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Per Rusijos išpuolį Dnipro mieste žuvo mergaitė. Aukų skaičius išaugo iki septynių.  Pažymima, kad tarp aukų yra 9 mėnesių mergaitė. „Laimei, jos būklė stabili. Gydytojai suteikė pagalbą vietoje“, – nurodė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

Šiaurės Korėja perdavė daug sviedinių, kuriuos 2024 m. rusai paleido į Ukrainą, rašoma „Reuters“. Šį tyrimą „Reuters“ atliko kartu su nepriklausoma Jungtinėje Karalystėje įsikūrusia tyrimų organizacija „Open Source Centre“ (OSC). Tyrime pažymima, kad Šiaurės Korėja tapo pagrindine Rusijos karine sąjungininke. Pchenjanas mainais į naftos produktus ir raketų technologijas tiekia Maskvai sviedinius, raketas ir naikintuvus.

Ukraina toliau kalbasi su Vokietija dėl galimybės gauti kruizinių raketų „Taurus“ ir tikisi paramos iš būsimosios vyriausybės. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas apie tai sakė duodamas interviu žiniasklaidos grupei RND. Paklaustas, ar jis mano, kad Vokietija perduos šias raketas, jeigu federaliniu kancleriu taps Friedrichas Merzas, O. Makejevas atsakė, kad būdamas diplomatu jis visada tikisi, jog žmonės laikysis duoto žodžio.

Rusijos teismas antradienį penkiems rusų jaunuoliams skyrė po daugiau nei dešimtmetį kalėjimo už tai, kad Ukrainos vardu padegė sraigtasparnį ir geležinkelio įrangą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Nuo 2022-ųjų, kai Maskva surengė invaziją į Ukrainą, Rusija patyrė dešimtis diversijos išpuolių, kurių didelė dalis buvo nukreipti prieš didžiulį geležinkelių tinklą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galės tęsti karą su Ukraina su dabartiniais kariuomenės patiriamais nuostoliais dar 12-16 mėnesių. Tokį vertinimą interviu laikraščiui „The New York Post“  išsakė JAV Karo tyrimų instituto (ISW) vyriausiasis Rusijos ekspertas George’as Barrosas. G. Barroso teigimu, maždaug po metų gali išsekti ir biudžeto rezervai karinėms operacijoms finansuoti, ir valdžios institucijų galimybės rasti „savanorių“ frontui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte, kad po to, kai per pastarojo meto Rusijos raketų smūgius žuvo dešimtys civilių, Ukrainai skubiai reikia oro gynybos sistemų. „Absoliučiai visi mato, kaip labai Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų. Šiandien daug apie tai kalbėjome“, – per vizitą Pietų Ukrainos Odesos mieste Aljanso vadovui sakė V. Zelenskis.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti ugnį ir ilgalaikę taiką Ukrainoje nesiklosto lengvai. Jis taip pat pasmerkė ir piktinančiu pavadino Rusijos „siaubingą atakų modelį“ prieš Ukrainos civilius. „Šios diskusijos nėra lengvos, ypač po šio siaubingo smurto. Tačiau mes visi palaikome prezidento Trumpo pastangas siekti taikos“, –  apie JAV vadovaujamas derybas kalbėjo netikėtai Odesos uostamiestyje apsilankęs M. Rutte.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės 448-osios raketinės brigados Kursko srityje priešlėktuvinės gynybos sistemai, kuri balandžio 13 d. surengė mirtiną raketų smūgį Sumuose. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas. Generalinis štabas pažymėjo, kad buvo pataikyta okupantų 448-osios raketinės brigados nuolatinės dislokacijos vietai, užfiksuotas antrinis šaudmenų sprogimas. Smūgio rezultatai tikslinami.

Rusijos užsienio žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas įvardijo kelias sąlygas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. Kyjivas, pavyzdžiui, turi atsisakyti narystės NATO bei Maskvos aneksuotų teritorijų, sakė S. Naryškinas, kuriuo remiasi agentūra TASS.

Ukrainoje iš pareigų atleistas Sumų regioninės karinės administracijos vadovas Volodymyras Artyukhas, praneša „Kanal 24“. Sumų srities vadovo vietą užims Olehas Hryhorovas. Anot „Suspilne“, sprendimą priėmė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Minėtas leidinys rašo, kad V. Artyukhas patvirtino, jog Sumuose sekmadienį įvykdyto Rusijos išpuolio išvakarėse vyko karinių apdovanojimų ceremonija. Tačiau jis teigė ceremonijos neiniciavęs.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino Baltijos šalims ir Lenkijai. Kaip rašo „Sky news“, S. Naryškinas pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra pasirengusios imtis veiksmų dėl tariamo Europos „eskalavimo“ aplink Ukrainą. Grasina Baltijos šalims ir Lenkijai Jis pagrasino, kad abi šalys imsis atsakomųjų veiksmų prieš visą NATO, tačiau pirmiausia nukentės Lenkija ir Baltijos šalys. Su Rusija besiribojančios NATO šalys stiprina savo sienas.

Kadenciją baigiantis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai atsiliepė apie būsimojo kanclerio Friedricho Merzo planus suderinus su Europos partneriais perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. „Nors yra svarių argumentų  dėl „Taurus“ tiekimo, tačiau yra ir daug argumentų, svarių argumentų prieš“, – sakė jis Socialdemokratų partijos (SPD) konferencijoje Hanoveryje. Tik apie dalį argumentų esą galima diskutuoti viešai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as interviu naujienų ir nuomonių svetainei „UnHerd“ atrėmė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką, sakydamas, kad absurdiška kaltinti Vašingtoną stojimu Rusijos pusėn. J. D. Vance'as, kuris nuo sausio, kai tapo viceprezidentu, laikosi griežto požiūrio į Europą, pakartojo savo poziciją, kad nori, jog visa Europa padidintų savo išlaidas saugumui, ir dar kartą sukritikavo V. Zelenskį.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad norėdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV turi suprasti tiek Rusijos, tiek Ukrainos strategines raudonąsias linijas, rašo „Newsweek“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prielaidą, kad JAV stoja į Maskvos pusę, jis pavadino „absurdiška“. V. Zelenskis „CBS News“ anksčiau sakė, kad, jo nuomone, JAV yra labiau įsigilinusi į Rusijos poziciją ir teigė, kad JD Vance‘as bando teisinti Vladimiro Putino veiksmus, o Ukrainą mato kaip agresorę.

Du kinai, Ukrainos kare kovoję Rusijos pusėje ir paimti į nelaisvę, Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė viltį grįžti į Kiniją ir įspėjo savo tautiečius dėl dalyvavimo kare. Tikiuosi, kad būsiu iškeistas ir galėsiu grįžti į Kiniją, sakė vienas jų pirmadienį. Abu kinai vilkėjo kariniais rūbais, į salę jie buvo atvesti surakinti antrankiais ir kalbėjo mandarinų kalba. Greta jų stovėjo ginkluoti ir kaukėti Ukrainos kareiviai. Neaišku, ar kinai kalbėjo savo noru.

Kinija antradienį atmetė tai, ką ji pavadino „manipuliacijomis ir triukšmu“ dėl dviejų Ukrainoje sulaikytų jos piliečių, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ši įtraukė Pekiną į karą. „Kinija tikrina atitinkamą informaciją ir aplinkybes“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas), paklaustas apie belaisvius.

JAV prieš mėnesį rengė sankcijas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausiai aplinkai, įskaitant valstybės vadovo kanceliarijos vadovybę, po žodinio konflikto Ovaliajame kabinete su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo komanda. Apie tai Ukrainos liaudies deputatas Jaroslavas Železniakas papasakojo savo „YouTube“ kanale „Zaliznyj nardep“, rašoma TSN.

Atrodo, kad Rusija tempia derybas dėl taikos Ukrainoje. Maskvos kritikai mano, kad tokia yra Rusijos taktika – laimėti laiko, tačiau atrodyti rimtai. Kodėl Vladimiras Putinas bando laimėti laiko? Nes jis mano, kad Donaldas Trumpas, yra lengvai išblaškomas ir nori lengvos pergalės, bet ne sudėtingų kompromisų, rašo CNN. „Putinas taip pat aiškiai tiki, kad šią vasarą jis gali iškovoti apčiuopiamą pergalę fronto linijose, kuri pakeistų derybų dinamiką“, – teigia leidinys.

Vengrija ir toliau trukdo skirti lėšas Ukrainai remti ir blokuoja derybų dėl Ukrainos stojimo į ES procesą, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo UNIAN. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge. Pasak jo, Budapeštas blokuoja 17-ąjį sankcijų paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke procesą. „Yra viena šalis – Vengrija – kuri neturi tokio moralinio aiškumo, kokį turime mes, dėl Putino vykdomų išpuolių.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico atsisakė pasmerkti Rusiją dėl žiauraus išpuolio Sumų mieste, rašo UNIAN. Per smūgį žuvo 35 ir buvo sužeista daugiau nei šimtas žmonių. Per spaudos konferenciją Slovakijos premjeras sakė, kad apskritai smerkia žudynes, tačiau nėra pakankamai informuotas, kad galėtų komentuoti šį išpuolį. „Aš smerkiu žmogžudystes. Smerkiu visas žudynes, visada smerkiau ir smerksiu.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasipiktino būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo noru siųsti Ukrainai „Taurus“ raketas, rašo UNIAN. Platformoje „X“ D. Medvedevas parašė žinutę F. Merzui. „Kandidatą į kanclerius F. Merzą persekioja jo tėvo, tarnavusio Hitlerio vermachte, atminimas. Dabar Merzas pasiūlė smogti Krymo tiltui. Gerai pagalvok, naciste!“ – paskelbė jis.

Volodymyras Zelenskis pakomentavo anksčiau išdėstytas Donaldo Trumpo atstovo Steveno Witkoffo mintis apie „penkias teritorijas“, kurias Ukraina tariamai turėtų pripažinti priklausant Rusijai. Ukrainos prezidento teigimu, S. Witkoffas „peržengia savo kompetencijų ribas“. „Mūsų raudonoji linija – pripažinti bet kokias laikinai okupuotas teritorijas rusiškomis. Tie atstovai (JAV prezidento spec. pasiuntinys Stevenas Witkoffas, – red. past.

Praeitą savaitę vykusios JAV ir Ukrainos derybos dėl naudingųjų iškasenų gavybos sutarties buvo konstruktyvios, pirmadienį atskleidė su jų eiga susipažinęs aukšto rango pareigūnas. „Susitikimas buvo normalus, be problemų, visi sako pasikalbėję konstruktyviai“, – teigia anonimu norėjęs likti asmuo. JAV ir Ukrainos atstovai susitiko Vašingtone balandžio 11 dieną, kur aptarė rengiamą susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos.