istorikas alfredas bumblauskas

„Didžiausias sovietų sistemos reliktas mūsų galvose ir elgsenoje yra per ilgą laiką susiformavę refleksai: slėptis, permesti atsakomybę kitam – tam, kuris gali, kuris padarys už mane. Tai formuoja labai pasyvią ir bailią visuomenę“, – sako vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis. Jo nuomone, per 20 metų Lietuvoje neįvyko visuomenės struktūrinių pokyčių. Žmonės net ir sunkmečio nepriima kaip iššūkio, bet vėl tikisi, kad valdžia galiausiai viską išspręs ir nuties kelią iš krizės į šviesų rytojų.

Daug šimtmečių (mažiausiai 500 metų) lenkų ir lietuvių tautų istorijos buvo neatsiejamos viena nuo kitos. Bendri priešai, bendros pergalės, bendri nuopuoliai ir bendras likimas.  Istorikas Alfredas Bumblauskas pasakojo man, kad kartą jo draugas dailininkas Petras Repšys nutarė sukurti kūrinių ciklą, skirtą lietuviško ginklo pergalėms.

Profesionalūs istorikai atsainiai ir pašaipiai vertina politikų mėginimus šiandieninę kariuomenės reformą pagrįsti viduramžių ir Žalgirio mūšio praktika. Ginčijantis ir balsuojant dėl įstatymo, lemiančio šalies karinių pajėgų struktūrą, komplektavimą ir pobūdį politikai neretai mėgino ieškoti argumentų istorijos dirvonuose. Kai kurie šių paraiškų momentai linksmina profesionalius istorikus.

Ne tik klimato atšilimo baimė, noras tausoti gamtą, bet ir paprasčiausias poreikis gyventi švarioje ir estetiškoje aplinkoje skatina nemažai žmonių imti vis rimčiau susimąstyti apie tai, ką paliksime po savęs. „Respublika“ domėjosi, kiek žinomiems Lietuvos žmonėms svarbus gamtos saugojimas ir „žalias“ gyvenimas. Rūšiuoti šiukšles skatina ekologinė pareiga Istorikas Alfredas Bumblauskas, paklaustas, ar rūšiuoja šiukšles, atsakė greitai ir tvirtai: tikrai taip. „Kaip čia neskambiai pasakius.

Prieš artėjančius savivaldybių rinkimus Lietuvoje pradėta kurstyti tautinė nesantaika. Lenkų kalba Vilniuje leidžiamas laikraštis „Kurier Wilenski“ paskelbė publikaciją, kurioje lietuviai vadinami savanaudžiais, nedėkingais ir godžiais žmonėmis.

Artėjant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, kyla diskusijos, ar nepribrendo laikas keisti ir mūsų valstybės vėliavą – vietoj trispalvės iškelti istorinę, raudoną su Vyčiu. Bet ar tai neįžeis žmonių, kuriems trispalvė simbolizavo kovas už Lietuvos nepriklausomybę? - klausia „Lietuvos rytas“.    Tai visuomenė svarsto jau seniai, o užvakar vakare dėl vėliavų buvo surengta pirmoji vieša diskusija.

Sausio viduryje prezidentas Valdas Adamkus, surengęs pasitarimą apie pilietinį ir patriotinį ugdymą, paragino susimąstyti, ar visuomenės patriotizmo stoka netampa grėsme valstybingumui. Istorikas Alfredas Bumblauskas teigė, kad Lietuvoje turėtų keistis kultūrinės ir istorinės atminties modelis. „Pagonybės idealizavimo priešprieša – kitas modelis, pabrėžiantis mūsų tapimą Europos dalimi. O tai įvyko baroko epochoje“, – interviu savaitraščiui „Panorama“ sakė istorikas.