Ne tik klimato atšilimo baimė, noras tausoti gamtą, bet ir paprasčiausias poreikis gyventi švarioje ir estetiškoje aplinkoje skatina nemažai žmonių imti vis rimčiau susimąstyti apie tai, ką paliksime po savęs. „Respublika“ domėjosi, kiek žinomiems Lietuvos žmonėms svarbus gamtos saugojimas ir „žalias“ gyvenimas.
Rūšiuoti šiukšles skatina ekologinė pareiga
Istorikas Alfredas Bumblauskas, paklaustas, ar rūšiuoja šiukšles, atsakė greitai ir tvirtai: tikrai taip. „Kaip čia neskambiai pasakius... Tiesiog manau, kad taip reikia daryti. O kas čia gali skatinti? Ekologinė pareiga“, - kalbėjo A.Bumblauskas. Į žmones, kurie visas atliekas meta į vieną katilą ir nesirūpina tolesniu jų likimu, profesorius sakė žiūrintis neigiamai.
„Iš tikrųjų stengiuosi net cigarečių filtrus sudėti į atskirą maišelį. O labiausiai siuntu dėl to, kad kai atsirado tokie gražūs skirstytuvai plastikui, stiklui ir popieriui, prie kurių sudedami maišeliai su tokiomis šiukšlėmis, vis dar yra žmonių, kurie šalia meta bet ką. Manau, tai absoliučiai baisu“, - šnekėjo A.Bumblauskas.
Kalbėdamas apie klimato atšilimo baimes, istorikas sakė vienareikšmiškai negalintis tuo kliautis, nes, kaip žinoma, yra dvi koncepcijos: ir kad klimato atšilimas vyksta dėl žalingos žmonių veiklos, ir kad tai savaiminis gamtos procesas. „Ką darysi. Gyvename tokioje žemėje, kokią turime“, - sakė A.Bumblauskas.
Vis dėlto profesorius prisipažino važinėjantis automobiliu. Ir nors sakė suprantantis, kad tai kenkia gamtai, teigė manantis, jog vargu ar vienas žmogus pajėgus ką nors pakeisti, kol nėra sugalvota ekologiškesnių transporto priemonių. Į šeimas, kurios turi po kelis automobilius, istorikas sakė žvelgiantis atlaidžiai, ir nors mano, kad geriausia būtų naudotis bendra transporto priemone, pats vis dėlto sunkiai gali laikytis šio principo.
Tausoja gamtą joje nešiukšlindamas
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) operos solistas Kęstutis Alčauskis sakė šiukšlių nerūšiuojantis, nes gyvena Liepkalnio soduose ir ten esą neįmanoma prisišaukti bendrovių, kurios turėtų rūpintis šiukšlių išvežimu, jau nekalbant apie rūšiavimą. „Dėl to jaučiuosi blogai. Gal tai kaltė gamtai“, - šyptelėjo K.Alčauskis. Pasak solisto, rūšiuoti šiukšles būtinai reikia. Juk tai daro visas pasaulis.
Nors pats atliekų nerūšiuoja, dainininkas sakė kitaip tausojantis gamtą - tiesiog joje nešiukšlina. „Tačiau gyvenimas dar nėra toks prabangus, kad galėtume sau leisti parduotuvėje naudotis ekologiškais maišeliais. Užtai kavą ir arbatą dažniausiai geriu namie, todėl išsiverčiu be vienkartinių puodelių“, - kalbėjo operos solistas.
K.Alčauskis taip pat sakė, kad nors važinėja automobiliu, kai tik yra galimybė, šeimoje stengiasi naudotis viena mašina. Be to, artimiausiu laiku dainininkas teigė planuojantis pirkti dviratį.
Surenka kitų šiukšles
Drabužių dizainerė Jolanta Talaikytė apgailestavo negalinti rūšiuoti šiukšlių, nes tam tiesiog nepritaikytos šiukšliadėžės. Beje, dizainerė sakė namuose šiukšles tikrai išrūšiuojanti, bet paskui vis tiek sudedanti jas į bendrą konteinerį. To priežastis paprasta - nėra tinkamų šiukšliadėžių. „Argi valdininkai apie tai galvoja?“ - retoriškai klausė J.Talaikytė. Didelė kliūtis švarai palaikyti, pasak dizainerės, yra ir būriai prie konteinerių nuolat besiburiančių valkatų. Jų dėka net gražiausiai sudėtos šiukšlės ištaršomos.
„Vienkartiniais puodeliais nesinaudoju ir apskritai stengiuosi kuo mažiau naudoti vienkartinių daiktų. Tarkim, eidama į parduotuvę maišelį nešuosi, stengiuosi jo nepirkti. Nors dabar toks gyvenimo būdas, kad tai padaryti ne visada lengva“, - kalbėjo dizainerė.
J.Talaikytė pasakojo, kad gamta jai tikrai rūpi. Kaskart eidama iki šiukšliadėžės ji surenka visas pakeliui besimėtančias šiukšles. Kadangi menininkė gyvena netoli bendrabučių, tai šaligatviai čia visada pilni besivoliojančių ledų popierėlių ir kitokių gėrybių. „Tai tikrai šlykštu“, - neslėpė nuostatos menininkė.
„Deja, aš važinėju automobiliu. Bet užtat nerūkau. Ir savo sodyboje esu pasodinusi nemažai gilių, jos dabar jau tapusios ąžuoliukais. Vienas 30 centimetrų aukščio, o kiti - 5. Be to, dar iš gilių yra išdygę 3 kiti sodinukai“, - džiaugėsi J.Talaikytė.
Važinėja hidriniu automobiliu
Užtat režisieriui Arūnui Mateliui tokios bėdos kaip šiukšlynai apskritai negresia. „Išvis neturiu šiukšlių“, - paprastai, bet labai įtikinamai sakė režisierius. Po akimirkos pridūrė, kad didžiausios šiukšlės - tai negražūs žodžiai. O tara iš jo namų pati dingsta.
„Kavos ir arbatos iš vienkartinių puodelių negeriu, nes nežinau, kokioje turi būti vietoje, kad taip elgtumeisi. Iš tiesų gana nemažai darau, kad išsaugočiau gamtą. Pavyzdžiui, važinėju tik dviračiu arba hidriniu automobiliu. Manau, šeimoje reikėtų turėti bent vieną hidrinį automobilį. Bet nesmerkiu ir kitaip manančiųjų. Juk kiekvienas gyvena savaip. Viena šeima miega vienoje lovoje po ta pačia antklode, kita po skirtingomis, o dar trečia - ir skirtingose lovose“, - kalbėjo A.Matelis.
Į parduotuvę visuomet eina su savo rankine
LNOBT baleto solistas Nerijus Juška sakė kol kas šiukšlių nerūšiuojantis. „Šiukšles metu į kibirą, ir yra žmonių, kurie jas išneša. O tie žmonės, kurie išneša, gal šiukšles rūšiuoja, o gal ne. Man tai rūpi, ir kai gyvensiu savo name, šiukšles teks rūšiuoti. Tačiau dabar, kol nuomojuosi būstą, net neatsimenu, kada paskutinį kartą nešiau šiukšles, - viską sutvarko šeimininkai. Taip ir gyvenu“, - dėstė N.Juška.
Baleto artistas pabrėžė, kad jaučia didelį pasipiktinimą matydamas, kaip dažnai žmonės geria iš vienkartinių puodelių. Todėl pats stengiasi taip elgtis kaip galima rečiau. „Į parduotuvę visada atsinešu savo rankinę . O automobilis, kuriuo važinėju, labai ekologiškas - jo variklis yra tik 1,2 litro talpos. Tai „Fiat Panda“, kuris prieš kelerius metus Europoje buvo pripažintas vienu ekologiškiausių automobilių“, - šnekėjo solistas.
N.Juška sakė dabar kaskart sėsdamasis į šį porai savaičių paskolintą automobilį besidžiaugiantis, kad nedaug teršia gamtą. Deja, tokią mašiną įsigyti pačiam tiesiog neleidžia finansinės galimybės. „Dabar negaliu konkretizuoti, ką darau, kad išsaugočiau gamtą. Tačiau apie tai visuomet pagalvoju. Gyventi šiukšlyne tikrai nėra malonu. Todėl net nekalbant apie gamtos tausojimą reikėtų pagalvoti apie tai, kokioje aplinkoje esame. Pavyzdžiui, man labai nepriimtina, kai atvažiavę poilsiautojai prišiukšlina ir išvažiuoja. Nejau sunku susirinkti savo atliekas?“ - pabrėžtinai klausė N.Juška.
Reikia laiko, kol švara taps įpročiu
Režisierius Rokas Ramanauskas atskleidė, kad rūšiuoti šiukšles pradėjo prieš kelis mėnesius. „Kažkaip man taip gražiau. Estetiška. Gamtos saugojimas - tai jau antra mintis. Man tiesiog iš principo tai atrodo teisinga. Ir tik paskui atėjo mintys apie ekologiją ir taip toliau. Bet iš pradžių man pasirodė tiesiog gražu, kad vienas šiukšles meti ten, kitas - kitur“, - kalbėjo režisierius. Vis dėlto R.Ramanauskas nesmerkė ir kitaip besielgiančių žmonių. Pasak režisieriaus, tai vidinio susivokimo ir gal net etikos dalykas.
Tačiau gerti kavą iš vienkartinių puodelių R.Ramanauskui per repeticijas teatre tenka labai dažnai. „Kol kas dėl to nesijaučiu kaltas, bet, manau, ateis ir tas etapas. Dėl šiukšlių juk atėjo, tai gal ateis ir dėl vienkartinių puodelių. O dėl maišelių, tai apsipirkinėju su vienu tol, kol jis plyšta. Stengiuosi taip daryti“, - šnekėjo režisierius.
Be to, R.Ramanauskas sakė nevažinėjantis automobiliu. Tiesiog todėl, kad nemato prasmės jį įsigyti. Ir ne vien dėl gamtos. Dėl siaubingų spūsčių važiuodamas automobiliu užtrunki ilgiau nei bet kokia kita transporto priemone. Tiesiog miestai yra per maži, o mašinų juose pernelyg daug.
„Nemanau, kad norintiesiems saugoti gamtą yra suteikiamos sąlygos. Trūksta susivokimo. Abejoju, ar reklaminės akcijos gali paskatinti tai daryti. Turi būti kiekvieno susivokimas nepalikti po savę s to, ko nereikia. Eini Berlyne, matai žmogų su šunimi. Jei šuo ką nors padaro, žmogus į maišelį viską susirenka. Vilniuje tą matau labai retai. Tuos kelis žmones, kurie čia taip daro, aš pažįstu. Visi kiti taip ir palieka. Nesakyčiau, kad tai atsilikimas. Tiesiog reikia laiko. Kai tai virs įpročiu, bus natūralu“, - savo nuomonę išsakė R.Ramanauskas.
