išmokos

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų. Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,2 proc.

Vyriausybė trečiadienį svarstys kai kurių Seimo narių siūlymą didinti vaiko pinigus nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo tam nepritarti.  Vyriausybei teikiant išvadą dėl šios iniciatyvos, ministerija argumentuoja, jog tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Kitąmet didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Daliai verslo siūlant nemokėti nedarbo išmokų išeinantiems iš darbo nesiskiepijantiems darbuotojams, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad labiau būtų linkusi svarstyti nemokėti jiems ligos išmokų.  Pasak Monikos Navickienės, nedarbo išmoka yra susijusi su žmogaus sumokėtomis įmokomis ir yra tam tikras draudimas. „Kai žmogus mokėjo, jis kaupė savo socialinei garantijai.

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, globos išmokos skirsis pagal vaikų amžių. Antradienį Seimas priėmė atitinkamas Išmokų vaikams pataisas. Už jas balsavo 120 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad globos išmokų dydis nebuvo keistas daugiau kaip 20 metų. „Tai turėtų paskatinti (...), kad visi vaikai turėtų šeimas, augtų šeimose“, – sakė jis.

„Sodra“ pradeda mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas už skiepą. Iki Kalėdų jas gaus daugiau nei 93 tūkstančiai žmonių. Tai senjorai, sulaukę 75 ir daugiau metų, kurie nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos schemą arba iki lapkričio 30 d. gavo sustiprinančią vakcinos dozę, rašoma pranešime spaudai.  Išmokos už skiepą bus pristatomos tokiu pat būdu, kaip ir pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.

Planuojantiems pirkti dovanų ar bent jau pasiruošti šventinę vakarienę yra gerų žinių. Daugelį gyventojų pensijos ir išmokos paskutinį šių metų mėnesį turėtų pasiekti iki Kalėdų, žada „Sodra“. Kadangi dalis išmokų mokama ne už einamąjį, o už praėjusį mėnesį, gruodį jos bus mokamos du kartus – tiek už lapkritį, tiek už gruodį. Tačiau sausio mėnesį antrąkart (už šį gruodį) jos mokamos nebus.

Ūkininkams spalį ir lapkritį išmokėta beveik 365 mln. eurų tiesioginių išmokų avansų, o iki Kalėdų planuojama išmokėti dar 160 mln. eurų šių išmokų. Likusi dalis – daugiau kaip 40 mln. eurų – žemdirbius pasieks iki kitų metų birželio pabaigos, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ji patvirtino 2021 metų tiesioginių išmokų už plotus dydžius – bus mokama 76,16 euro už hektarą pagrindinė tiesioginė išmoka – 11 proc.

Gyventojams, kurie sukakus pensijos amžiui laiku nesikreipia dėl pensijos, ją galės atgauti už ilgesnį praleistą terminą negu dabar – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada jį pailginti dukart – nuo šešių iki 12 mėnesių.   Apie tai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.   „Atstatysime 12 mėnesių atgal.

Pensijas ir kitas išmokas Šiauliuose pristatanti įmonė „Verpetynė“ numato atleisti beveik visus darbuotojus ir nutraukti veiklą. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė nurodė, kad 22 iš 24-ių atleidžiamų žmonių yra pensijų pristatymo agentai. Jie atleidžiami dėl perteklinės įmonės veiklos.  Įmonės vadovas Povilas Kiaulakys BNS teigė, jog veikla nutraukiama nelaimėjus „Sodros“ konkurso dėl pensijų pristatymo.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst.

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, planuojama gerokai daugiau mokėti už įvaikintus vaikus. Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame Išmokų vaikams pataisų projekte. Toliau jį svarstys parlamento komitetai. Už pataisas po pateikimo procedūros balsavo 100 Seimo narių, prieš nebuvo nė vieno, 23 susilaikė. „Vaiko pinigai augs tiek, kiek jie yra indeksuojami“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiant paskatinti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius skiepytis ir pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje, nuspręsta jiems skirti vienkartines išmokas, rašoma pranešime spaudai. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem vakcinos dozėmis, arba iki ateinančių metų kovo 31 d. – sustiprinančiąją trečiąja vakcinos doze, bus mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti globos (rūpybos) išmoką šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius, rašoma SADM pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais, rašoma pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas, rašoma pranešime spaudai. Tikimasi, kad tai padės sumažinti skurdo lygį tarp senjorų, kuris 2020 metais siekė net 36 proc.

Kitąmet didės ne tik pensijos ir valdininkų algos, bet ir vaiko pinigai. Vaikams vyriausybė planuoja pridėti po pusketvirto euro per mėnesį, o daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų atžaloms – po pusšešto. Opozicija jau priekaištauja, kad tai net rekordiškai kylančių kainų nekompensuos, tad toks sprendimas esą rodo, jog valdantiesiems labiau rūpi neįgalieji ir pensininkai, o vaikus auginančios šeimos esą paliekamos likimo valiai. Tėvai rėžia tiesiai, toks išmokų didinimas – pasityčiojimas.

Siūlymą mokėti vienkartines 100 eurų išmokas pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, dalis į ją pretenduojančiųjų ir ekspertai pasitiko skeptiškai. Visuomenę audrina ir siūlymas, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Aurelijus Veryga registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo skirti išmokas ir jaunesniems nei 75 metai gyventojams. Kaip jau skelbta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti vienkartines 100 eurų išmokas vyresniems nei 75 m. asmenims, jeigu jie jau pasiskiepijo po rugsėjo 1 d. pasiskiepijo arba dar pasiskiepys iki šių metų gruodžio arba kitų metų balandžio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti vienkartinę piniginę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Ji būtų išmokėta beveik 300 tūkst. gyventojų.

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) paskelbė prognozes, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių,  kuris leistų užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms ir kitoms išmokoms, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų.

Lietuvoje daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir įmonių turi dirbamos žemės, už kurią jiems, kaip ir kitų ES šalių ūkininkams, kasmet išmokama milijonai eurų išmokų. Netrukus lietuviams bus pradėti mokėti išmokų avansai už šiuos metus. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) oficialiai registravo įsakymo projektą, kaip bus paskirstyti pinigai. Per spalį – lapkritį bus išmokėta 70–85 proc. visos išmokos dydžio avansai. Likusi dalis bus mokama nuo šio gruodžio iki kitų metų birželio pabaigos.

Nuo pandemijos suvaržymų pernai ir šiemet nukentėjusių įmonių bendra skola „Sodrai“ siekia 170 mln. eurų, iš kurių 158 mln. eurų – atidėjimai. „Dėl atidėjimų daugiausia kreipėsi įmonės, dirbančios didmeninės ir mažmeninės prekybos,variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo irmaitinimo paslaugų veiklos, transporto ir saugojimo, statybos sektoriuose“, – BNS sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

Kai kurių „Sodros“ išmokų dydis yra susietas su anksčiau fiksuotu vidutiniu darbo užmokesčiu. Kadangi jo dydis perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį, atitinkamai keičiami minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai. Dėl vidutinio darbo užmokesčio pasikeitimų kiekvieną ketvirtį perskaičiuojamos minimalios ir maksimalios ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos. Jos aktualios tiems, kurie uždirba mažiausias algas ir sumoka mažiausiai mokesčių.

Nuo karantino suvaržymų nekentėjusiems smulkiesiems verslininkams, dirbantiems su verslo liudijimais, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo palengvinti sąlygas gauti paramą, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.   Komitetas trečiadienį pritarė, kad būtų panaikintas Užimtumo įstatymo reikalavimas, kad į subsidiją gali pretenduoti tik tie, kurių veikla nebuvo išregistruota iki karantino paskelbimo.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl naujos tvarkos išmokant vienkartines kompensacijas už servitutus žemės sklypams, kuriuose yra elektros tinklo stulpai, pastotės ir kiti elektros energetikos objektai. Pernai Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, jog dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai.  Energetikos ministerijos teigimu, kompensacija būtų mokama nepriklausomai nuo to, ar servitutai nustatyti įstatymu, ar sutartimi.

Šių metų vasarą nedarbo išmokų prašė perpus mažiau žmonių nei pernai, o rugpjūtį pirmą kartą šiemet daugiau žmonių buvo atleista nei įdarbinta, praneša „Sodra“.   „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės teigimu, nedarbo išmokų prašoma rečiau, nes „darbų yra, tik darbuotojų trūksta“.  Pasak jos, vien rugpjūtį „Sodra“ gavo beveik 24 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmokas – 41 proc. mažiau nei prieš metus. „Liepą tokių prašymų buvo taip pat kiek daugiau negu 24 tūkst.

 „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė prognozuoja, kad metų pabaigoje fondo pajamos išlaidas viršys 298 mln. eurų, o jo rezerve bus milijardas eurų.   „Tiek įmokų bus daugiau nei išmokų ir jeigu šios lėšos bus nukreiptos į rezervą, jame bus milijardas“,  – BNS sakė J. Varanauskienė.    Šiemet per aštuonis mėnesius „Sodros“ pajamos viršijo ir planą, ir pernykščius rodiklius, o išlaidos – kiek mažesnės už suplanuotas, bet didesnės nei pernai.

Jeigu jums tektų dirbti nuotoliniu būdu ir dėl to patirsite kokių nors išlaidų, tai jas turės kompensuoti darbdavys. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas registravo socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su frakcijos kolegomis. „Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Baigiantis vasarai ir prasidedant naujiems mokslo metams, nemažai gyventojų susiduria su trumpalaikiu pinigų stygiumi. Tačiau jau netrukus „Sodra“ pradės mokėti rugsėjo mėnesio išmokas. Kai kurias išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, o kai kurios – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis.

 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo dėl tiesioginių išmokų lubų kol kas nėra, o su Europos Komisija (EK) vyksta konsultacijos. Taip jis antradienį kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komitete, pasak kurio narių, pasirodė žinių, jog ministerija kreipėsi į EK dėl tiesioginių išmokų ribojimo.

Pusantro tūkstančio vaikų šiuo metu Lietuvoje laukia, kol bus priimti globai į naują šeimą. Palikti, arba laikinai atimti iš šeimų vaikai užuovėjos ieško naujuose namuose, o ypač vyresni. Tokių dažnai nebiologinės šeimos į savo namus įsileisti nenori. Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.

Vyriausybė iš rezervo trečiadienį paskirstė dar 42,8 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skirta prastovose buvusiems darbuotojams ir kitoms su pandemija susijusioms išmokoms .  „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 42,4 mln. eurų, tai yra įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti“, – posėdyje sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Dar apie 392 tūkst.

Vienas išmokas „Sodra“ moka už einamąjį mėnesį, o kitas – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis. Kad būtų lengviau suplanuoti būsimas išlaidas, pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis jums priklausančių pinigų iš „Sodros“, kuri paskelbė rugpjūčio mėnesio išmokų mokėjimo grafiką.

Valdantieji užsimojo keisti vaiko priežiūros išmokų dydžius ir atostogų trukmę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vyrus nori įpareigoti bent du mėnesius privalomai prižiūrėti vaikus. O jei vyras nepaklustų, pinigų už vaikus grasina nemokėti visai šeimai. Donatas ir Rima augina dvynukus ir dalinasi tėvystės rūpesčius. Kartu tėvai pripažįsta, kad gyventi iš vaiko priežiūros išmokų sudėtinga.

Nemažai jaunų lietuvių ne tik emigruoja į užsienį, bet ir į didžiuosius šalies miestus. Dėl to kai kuriose atokesnėse vietovėse lieka vis mažiau žmonių. Siekiant bent kiek pristabdyti ar pakeisti panašias tendencijas, kaimiškose vietovėse įsikuriančiam veikliam jaunimui siūloma nemenka parama. Iki liepos 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) dar galima teikti paraiškas gauti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Iš viso jai dabar bus skirta beveik 15 mln.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų.  Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai.

Padidėjęs skurdo rizikos lygis parodo, kad labiausiai skurstančių žmonių padėtis pernai pablogėjo, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp senjorų, taip pat rizikavo asmenys, kurie vieni augina vaikus, taip pat – bedarbiai. Šis skurdo rizikos lygis išaugo gana reikšmingai, padidėjus skurdo rizikos ribai nuo 379 iki 430 eurų per 2020 metus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Monika Navickienė.

Gimus kūdikiui, didelė dalis šeimų susiduria su pasikeitusia finansine padėtimi. Tuomet tenka apsispręsti, ar greitai sugrįžti į darbą, nors ir norėtųsi ilgiau pasilikti su vaiku, ar ilgiau auginti vaikelį namuose, tačiau susitaikyti su menkesne šeimos finansine padėtimi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarkos ir jų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžių pakeitimus, rašoma SADM pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymų projektus, kuriais siūloma keisti dabartinę vaiko priežiūros atostogų ir per jas mokamų „Sodros“ išmokų tvarką. Šiuo metu vaiko priežiūros išmokos mokamos už vienerius arba dvejus metus. Ministerijos siūlymu, priėmus įstatymo pataisas, vaiko priežiūros išmokos bus skiriamos vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Įsisiūbavus vasarai atsiranda vis daugiau pagundų ir su jomis susijusių papildomų išlaidų. Gyventojams jas dar didina ir augančios prekių ir paslaugų kainos. Dėl to ne vienam gali neplanuotai pritrūkti pinigų. Kad būtų lengviau suplanuoti būsimas išlaidas, pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis jums priklausančių pinigų iš „Sodros“, kuri paskelbė liepos mėnesio išmokų mokėjimo grafiką.

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, pagal kurį šalpos išmoką galės gauti ir tie anksčiau užsienyje gyvenę žmonės, apie kurių užsienyje gaunamas pensijas ir išmokas gauti duomenis nėra galimybės. „Sodra“ susiduria su situacijomis, kai negali paskirti šalpos išmokų dėl to, kad iš užsienio valstybių institucijų neįmanoma gauti informacijos apie konkrečiam asmeniui tose valstybėse paskirtas pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie pokyčiai nuo liepos 1 dienos pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius, šeimas su vaikais ir kitus šalies gyventojus.  Kai kuriems gyventojams išmokos padidės arba atsiras naujų, o kitiems, pavyzdžiui, buvusiems prastovose, – pinigų bus mokama mažiau.

Niekam nepatinka mokėti už prekę ar paslaugą, kurios negauni. Tačiau kartais kitos išeities nėra. Ypač, kai mokėti reikia valstybės institucijai, kuri bet kada gali užblokuoti sąskaitą ar pati nuskaičiuoti pinigus. Vis dėlto, kiek tai yra pateisinama ir teisinga? Daugelį metų Lietuvoje galioja gana keistoka ligos draudimo sistema. Darbuotojas nuo pirmos darbo dienos šios rūšies draudimo įmokas moka „Sodrai“. Ji atitinkamą išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios ligos dienos.