išlaidos

Artėjančios metų pabaigos šventės lietuviams kiekvienais metais tampa ne tik džiaugsmo, bet ir neplanuotų išlaidų laikotarpiu. Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „AVIVA Lietuva“ surengta apklausa parodė, kad net 42 proc. respondentų nesuplanuoja laukiančių išlaidų švenčių laikotarpiu. Nors „AVIVA Lietuva“ internete atliktos apklausos dauguma dalyvių (57 proc.) teigė, kad stengiasi kaupti, taupyti ir suplanuoti išlaidas švenčių laikotarpiui, net 42 proc.

Suomiai Kalėdoms šiemet išleis vidutiniškai 573 eurus (apie 1970 Lt) - apie 16 proc. daugiau nei pernai, remdamasi "Nordea" apklausos rezultatais informuoja YLE. Didžiąją dalį savo kalėdinio biudžeto suomiai skirs dovanoms - vidutiniškai 330 eurų - 50 eurų daugiau nei pernai. Vienas iš penkių suomių dovanoms ketina išleisti daugiau nei 500 eurų. Suma, kurią suomiai skirs Kalėdų vakarienei, dekoracijoms ir kitiems šventiniams atributams, sieks vidutiniškai 252 eurus - 40 eurų daugiau nei pernai.

Šiemet gyventojai linkę išleisti daugiau pinigų per šventes – dovanoms ir vaišių stalui. Išimtis – kaimų ir mažųjų miestų gyventojai, kurių pagrindinės švenčių išlaidos bus skirtos maistui, o penktadalis lietuvių dovanų išvis nepirks, atskleidė Lietuvos gyventojų apklausa. Tos pačios apklausos duomenimis, labiausiai džiuginanti ir dažniausiai planuojama dovana – čekis.

Dar prasidėjus krizei išmokę praktiškai planuoti Kalėdinių dovanų biudžetą lietuviai šiemet dar labiau tikisi po egle rasti pageidaus grynuosius ir dovanų čekius, o kai kurie pirks dovanas ir sau.

Naujoji Vyriausybė nuo ateinančių metų žada didinti minimalią algą nuo 850 iki 1000 litų. Žinoma, toks sprendimas reikalaus papildomų lėšų ir privačiame, ir viešajame sektoriuje. Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius paminėjo, kad didžioji dalis finansavimo MMA didinimui bus skirta mažinant valstybės investicijų programą – nuo kitų metų nebus pradėti nauji projektai.

Tiesioginis Seimo narių darbas − įstatymų ir jų projektų su pataisymas ruošimas yra svarbiausia, tačiau ne vienintelė visuomenę dominanti jų veiklos pusė. Šį kartą Balsas.lt nusprendė pasidomėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos automobilių parku. Turime pažymėti, kad transporto skyriaus valdomos transporto priemonės skirtos tik seimo narių, kanceliarijos darbuotojų ir užsienio svečių oficialiems darbiniams vizitams.

Pirmuosius žiemos bandymus patyrė ir vairuotojai, ir kelininkai. Pastarieji teigia, kad žiemai yra pasirengę tiek, kiek lėšų buvo skirta. Iki šios dienos valstybinės reikšmės keliais važiuojantys vairuotojai didesnių priekaištų kelininkams neturėjo.

Apie 60 proc. tarptautinio turizmo renginių pernai sostinėje sudarė asociacijų bei mokslo įstaigų konferencijos, likusią dalį – privačių įmonių renginiai, dar vadinami korporaciniais. Vidutinė renginių apyvarta sudarė 73,5 tūkst. litų. Asociacijų renginių vidutinė apyvarta buvo net keturis kartus didesnė nei korporacinių ir siekė 122 tūkst. litų.

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbia SEB bankas. Tačiau augantis finansinis atsargumas mažina galimybes uždirbti ar išbristi iš skolų. SEB analitikų, dauguma šalies gyventojų pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Ir kaupdami turtą, ir skolindamiesi namų ūkiai ir toliau yra atsargūs. Pastebima, kad namų ūkiai gyvena ekonominio susitraukimo sąlygomis.

Airijos vyriausybė trečiadienį pristatė naują išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo priemonių paketą, numatytą 2013 m. šalies biudžete, informuoja BBC. Tarp naujovių - numatomas nekilnojamojo turto mokestis, sudarantis 0,18 proc. namo iki 1 mln. eurų vertės. Nuo tada, kai Airija 2010 metais paprašė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos, šalies vyriausybė turėjo laikytis griežtų išlaidų limitų.

Lietuvoje Kalėdos ateina vis vėliau, tačiau maistui ir dovanoms lietuviai vis dar linkę išlaidauti labiausiai. Naujausio „Swedbanko“ šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimo rezultatai atskleidė, ką ketina dovanoti ir norėtų gauti Lietuvos gyventojai, bei kiek lėšų planuoja skirti didžiosioms metų šventėms. Didžioji dauguma (apie 75 proc.) gyventojų šventiniu išlaidų biudžetu pradeda rūpintis tik gruodį.

Kalėdos - stebuklų metas. Deja, bet stebuklai, kaip ir dovanos, ne visiems būna vienodi. Kalėdinėms dovanoms seneliams žmonės linkę išleisti dvigubai mažiau nei, pavyzdžiui, mamai, rašo Businessinsider.com. Vidutiniškai dovanai vienam iš senelių D. Britanijos gyventojas išleidžia 68 litus, o mamai – apie 137 litus. Prekybos centro „Sainsbury‘s“ pirkėjų įpročiai atskleidė, kad tėčiams žmonės linkę išleisti mažiau negu mamoms – apie 116 litų.

Trumpam laikotarpiui besiskolinantys gyventojai dažniau galvoja apie paskolos tikslą, o ne savo finansines galimybes ją grąžinti. Beveik kas trečias skolinasi kasdienėms gyvenimo išlaidoms, 12 proc. – jau esamoms skoloms padengti. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas. Apklausos duomenimis, skolintis trumpalaikio ar vidutinio laikotarpio reikmėms per pastaruosius dvejus metus yra tekę 30 proc. šalies gyventojų. Dar 4 proc.

Neretai parduotuvėje nuolaidų kuponų turėtojai yra vertinami kaip antrarūšiai pirkėjai, kuriems verslas daro paslaugą, o ne atvirkščiai. „Forrester Consulting“ nustatė, kad toks įsitikinimas yra daugiau nei klaidingas. Paaiškėjo, kad pirkėjai su nuolaidų kuponais vidutiniškai yra linkę išlaidauti daugiau nei kiti klientai. Nuolaidų kuponas kai kuriuos žmones paskatina pirkti, net jeigu iki tol apie tokį pirkinį jie pernelyg negalvojo.

Anot tyrimo, Britanijoje gyvenanti šeima, tam kad išgyventų, per metus turėtų gauti apie 30 tūkstančių svarų pajamų, rašo MailOnline. Į šią sumą neįskaičiuoti tokios pramogos kaip atostogos ar vakarienės restoranuose. Studijos išvadose teigiama, kad vidutinei britų šeimai per metus reikia 24.801,51 svarų būtiniausioms reikmėms – būsto paskolos arba nuomos įmokoms, mokesčiams už komunalines paslaugas, draudimui, maistui, degalams, mobiliesiems ir laidiniams telefonams bei drabužiams.

Kompanijos generalinis direktorius Dieteris Zetsche'as sako, kad naująjį A klasės modelį šiuo metu užsisakė beveik 90 tūkst. žmonių. Mažiau nei prieš mėnesį jau rašėme apie „Mercedes-Benz“ ketinimus dėl didelės šio modelio paklausos pradėti papildomą trečią pamainą gamykloje, kuriose šie hečbekai yra surenkami. Tuo metu kompanijos gautų užsakymų skaičius siekė 70 tūkst., tačiau nuo to laiko jis pastebimai išaugo ir dabar siekia 90 tūkst.

Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik penkis kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 %, o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 %. Tokius duomenis parodė bendrovės „Viena sąskaita“ indeksas, kuris apskaičiuojamas analizuojant gyventojų sąskaitas.

Verslininkai yra universalios ir labai stiprios asmenybės, tačiau skaičiai bei matematika palaužia net juos. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, skaičiuoti yra nuobodu, jokios kūrybinės veiklos, eilinė mechaninė užduotis. Antra, yra svarbesnių, prioritetinių darbų, tad finansai nustumiami į antrą planą. Ir vis dėlto, finansinės projekcijos yra labai svarbi kiekvieno verslo dalis.

Kalėdinis apsipirkimas priverčia daugelį žmonių krūpčioti, tačiau mintis, kaip teks sumokėti už visas dovanas, sukelia tikrą fizinį skausmą, teigia mokslininkai. Mintis, kiek kainuos kalėdinės dovanos, dekoracijos ir maistas, daugiau kaip pusei gyventojų gali būti skausmingos tikrąja šio žodžio prasme, rašo telegraph.co.uk.

Jungtinių Valstijų vartotojai rugsėjį savo išlaidas padidino dvigubai daugiau nei augo jų pajamos, o tai pasitikėjimo ekonomika ženklas, informuoja AP. Prekybos departamento duomenimis, vartotojų išlaidos rugsėjį padidėjo 0,8 proc., o tai geriausias mėnesio rezultatas nuo vasario. Asmeninės pajamos padidėjo 0,4 proc. - tai geriausias rezultatas nuo kovo. Dėl padidėjusių vartotojų išlaidų metinis ekonomikos augimas liepos-rugsėjo laikotarpiu siekė 2 proc.

Mokslininkai pradeda žengti kitu keliu, ieškodami, kaip sustabdyti klimato atšilimą. Vietoj to, kad toliau žiūrėtų, kaip galima sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, jie ieško Plano B, rašo „Foreign Policy“. Yra svarstomi du požiūriai. Vienas iš jų – bandyti iš atmosferos pašalinti anglies perteklių, kitas – sukurti Žemės planetai dirbtinį skydą nuo Saulės.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Nors recesijos tendencijos euro zonos šalyse ir kenkia šalies ūkio augimui, Vokietijos vartotojai optimistiškiau vertina savo ekonominę perspektyvą ir vis noriau leidžia pinigus. Rinkos tyrimų instituto „GfK“ duomenimis, vartotojų pasitikėjimas lapkričiui šoktelėjo iki 6,3 punkto - aukščiausio lygio per penkerius metus. Spalį indeksas siekė 6,1 punkto. „Dow Jones“ ekonomistai prognozavo, kad indeksas sumažės iki 5,9 punkto.

Viena stambiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų Švedijos kompanija „Electrolux“ dėl sunkių rinkos sąlygų ketina mažinti išlaidas Europoje. Kompanijos atstovai pirmadienį pranešė, kad pelnas per trečiąjį ketvirtį padidėjo 33 proc. ir atitiko prognozes. Ikimokestinis pelnas siekė 1,46 mlrd. kronų. Gamybos pokyčiai Europoje, tarp jų ir mažinimas, „Electrolux“ kainuos 1 mlrd. Švedijos kronų (152 mln.

Šiemet per devynis mėnesius „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 343,1 mln. Lt. mažesnis negu prognozuota. Išankstiniais duomenimis, rugsėjį „Sodros“ įplaukos buvo 932,6 mln. Lt, o priskaičiuotos išlaidos – 1 mlrd. 105,9 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,4 proc. (39,4 mln. Lt) ir 5,7 proc. (60 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugsėjo mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 173,3 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos rugsėjį mažesnės buvo 0,5 proc. (4,7 mln.

Ateityje gyvenimas Vyriausybei turėtų pasidaryti lengvesnis ir padidinti finansavimą krašto apsaugai ar kitoms sritims bus lengviau, antradienį po Vyriausybės pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė. "Galimybės didinti finansavimą akivaizdžiai bus didesnės 2014 ir 2015 m., kada tikrai tuometė Vyriausybė turės, ko gero, daug lengvesnį darbą negu per šiuos ketverius metus turėjo šita", - pabrėžė I. Šimonytė.

Šiandien Finansų ministerija Vyriausybei teikia 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų daugiau nei planuota į Nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.

Kad ir kiek brangtų degalai, dauguma vairuotojų vis tiek ir toliau naudojasi automobiliais, o ne atsisako jų ir bando taupyti. Vos penktadalis transporto skelbimų portalo Autogidas.lt apklausoje dalyvavusių vairuotojų pripažino, kad degalų kainoms perkopus keturių su puse litų ribą jie sumažino maršrutų skaičių ir ėmė mažiau važinėti. Tačiau beveik pusė vairuotojų (47 proc. Autogidas.lt respondentų) teigia, kad nuolat ieško alternatyvų, kur galėtų įsipilti degalų už mažesnę kainą.

Pasibaigus ekonomikos ir finansų krizei 28 NATO šalys vėl turės skirti gerokai daugiau lėšų gynybai. To antradienį Briuselyje vykusiame gynybos ministrų susitikime reikalavo Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. „Mes turime aiškiai pareikšti: kai tik mūsų ekonomika atsigaus, mes privalėsime vėl padidinti savo investicijas į gynybą“, – sakė jis. Diplomatų duomenimis, nuo 2008 metų NATO valstybių išlaidos gynybai sumažėjo 50 mlrd. JAV dolerių. Dabar 77 proc.

Norvegijos vyriausybės atstovai pirmadienį sakė, kad kitais metais leis daugiau pinigų, gaunamų už naftą, tačiau nuo tokio žingsnio iš dalies susilaiko dėl finansinės suirutės užsienyje. Vyriausybė tikisi, kad Norvegijos naftos skatinamas ekonomikos augimas ir 2013 metais bus solidus. Vyriausybė pirmadienį pristatė biudžetą, pagal kurį galima spręsti, kad šalies biudžeto būklė, palyginus su sąstingyje atsidūrusiomis Europos valstybėmis, yra geresnė.

Didžiausio Didžiosios Britanijos prekybos tinklo „Tesco“ pelnas per pirmąjį pusmetį sumažėjo pirmą kartą nuo 1994 metų, praneša BBC. Ikimokestinis pelnas šių metų šešių mėnesių pelnas siekė 1,7 mlrd. svarų sterlingų ir buvo 11,6 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pelno sumažėjimą labiausiai lėmė išlaidos, susijusios su mažmenininkės 1 mlrd. svarų sterlingų vertės investicijų programa, skirta gerinti Didžiosios Britanijos parduotuves.

Pagal pirmadienį Graikijos parlamentui pateiktą biudžeto projektą, šalies laukia šešti recesijos metai. Prognozuojama, kad Graikijos ekonomika kitais metais susitrauks 3,8 proc., informuoja AP. Biudžeto projekte teigiama, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų susitraukti 6,5 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis išaugs nuo 23,5 proc. šiemet iki 24,7 proc. kitąmet.

Kokius kitais metais mokėsime mokesčius ir kaip gyvens valstybės išlaikomos sritys, greičiausiai paaiškės tik po Seimo rinkimų. Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad jo vadovaujama Vyriausybė iki spalio 14-osios kitų metų biudžeto projekto Seimui neteiks. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas sako, kad valstybės išlaidų ir pajamų projektas turėtų pasiekti jau po rinkimų, spalio 18-ąją, o jį svarstys ir sprendimus priims jau naujai išrinkta valdžia.

Naujai paviešinti duomenys atskleidė, kad per pastaruosius penkerius metus Britanijos šeimų išlaidos maistui išaugo dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europoje, skelbia Mail Online. Nuo 2007 metų maisto kainos JK išaugo 37 procentais. Tačiau tai dar ne viskas – prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį jos padidės dar 40 procentų. Teigiama, kad kainos ir toliau augs dvigubai didesniu už infliaciją greičiu, keldamos įtampą jau dabar suvaržytuose gyventojų biudžetuose.

Banko „Snoras“ kreditorių komitetas patvirtino bankroto administratoriaus Neilo Cooperio komandos išlaidų biudžetą kovo 8 d. - liepos 31 d. laikotarpiu. Patvirtintos konsultantų išlaidos sudaro vidutiniškai 7 mln. Lt per mėnesį, skelbia vz.lt. Sprendimas buvo priimtas ketvirtadienį, išanalizavus konsultatų pateiktas veiklos ataskaitas. Šiuo laikotarpiu vidutinės mėnesio išlaidos siekia 3 mln. litų – 30 proc. mažesnės nei 2011 m. gruodžio 7 d. - 2012 m. kovo 7 dienomis.

Kodėl kai kurios įmonės būna priverstos pasitraukti iš verslo pasaulio? Verslo edukacijos žurnalas “Inc." atliko tyrimą norėdamos atsakyti į šį klausimą. Studijoje dalyvavo 50 įmonių, kurios po sėkmingų veiklos metų vis dėlto užsidarė. Tyrimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, kurios ir “nužudė" bendroves. Į šį sąrašą patenka įmonės iš įvairių veiklos sektorių: viešbučiai, koncertų organizatoriai, mažmeninės prekybos tinklai, gamyklos.

Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį „Sodros" įplaukos buvo 918,9 mln. Lt, o išlaidos - 1 mlrd. 103,5 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,7 proc. (41,5 mln. Lt) ir 3,3 proc. (35,5 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugpjūčio mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 184,6 mln. Lt. Per aštuonis šių metų mėnesius „Sodros" įplaukos buvo 7 mlrd. 446,8 mln. Lt, o išlaidos - 8 mlrd. 964,2 mln. Lt, tai yra atitinkamai 5,6 proc. (396,2 mln. Lt) ir 3,7 proc. (322,6 mln.

Finansų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 13 mlrd. 248,4 mln. litų, t.y. 567,4 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius įplauks 13 mlrd. 75 mln. litų, o faktiškai įplaukė 173,4 mln. litų, arba 1,3 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per aštuonis šių metų mėnesius gauta 11 mlrd. 126,1 mln. litų t.y. 498,5 mln. litų, arba 4,7 proc.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ antradienį pranešė apie savo planus mažinti išlaidas ir karpyti vadovų premijas. Apie tai paskelbta po to, kai banko vadovai Anšu Jainas (Anshu Jain) ir Jurgenas Fičenas (Juergen Fitschen) surengė savo pirmąją spaudos konferenciją nuo birželio, kai stojo prie banko vairo. Jie tikisi sumažinti metines išlaidas 4,5 mlrd.

Rusijos milijardieriaus R. Abramovičiaus advokatas britas Džonotanas Samšinas gavo rekordinio dydžio Didžiojoje Britanijoje atlygį už laimėtą prieš B. Berezovskį bylą – 7,8 milijonų svarų. B. Berezovskis savo advokatui buvo sumokėjęs bene keturis kartus mažesnę sumą, tačiau jam teks atlyginti R. Abramovičiaus patirtas išlaidas. „Pranešama, kad B. Berezovskis buvo gerokai apstulbęs, sužinojęs apie jo priešininko  išleistą sumą advokatui", rašo newsru.com.

Kovoti su eurozonos krize naudojantis pigiais centrinio banko pinigais atrodo paprasta ir patogu. Tokio mąstymo proponentams atrodo, kad tokios šalys kaip Italija ir Ispanija turi ekonominių problemų, kurios verčia rinkas kelti savo skolinimosi išlaidas, dabar pasiekusias „neracionalias“ aukštumas. Anot jų, jei jos liks nestabdomos, tai galėtų labai pakenkti eurozonai ir Europos ekonomikai apskritai.

Visame pasaulyje įprasti kiekvienam žmogui gyvenimiški procesai sparčiai persikelia į skaitmeninę erdvę. Lygiai tokios pačios tendencijos vyrauja ir reklamos srityje. Į klausimus apie ateities reklamos perspektyvas Balsas.lt atsakė kūrybinės agentūros “WHY NOT. Interactive“ direktorius Arnoldas Žvinys. - Kokios tendencijos šiuo metu dominuoja reklamoje? - Balsas.lt paklausė A. Žvinio. - Reklama persikelia į internetą - „Facebook“, kiti socialiniai tinklai.

Bene didžiausi ir daugiausiai atgarsio sulaukę vasaros futbolo rinkos sandėriai vyko paskutinėmis leidžiamo termino valandomis ir netgi minutėmis, rašo „Sport Bild“. Vokiečių Bundeslygoje taip paskutiniu momentu atsirado dvi futbolo žvaigždės – Rafaelis van der Vaartas (iš „Tottenham Hotspur“ grįžo į HSV) ir Ibrahimas Afellay („Barcelona“ išnuomotas „Schalke“ ekipai). Anglų šeicho klubas „Manchester City“ per vadinamąjį „perėjimų langą“ elgėsi labai atsargiai, tačiau plačiai atvėrė piniginę ...

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, bet gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

Ekspertai paskaičiavo, kad Jungtinėje Karalystėje užauginti vaiką iki vienuolikos metų tėvams atsieina daugiau nei 90 tūkst. svarų sterlingų. Banko „Halifax“ specialistai paskaičiavo, kad per praėjusius penkerius metus vidutinės metinės vaiko auginimo išlaidos padidėjo 1 tūkst. 85 svaro sterlingų, arba 15 proc., nuo 7 tūkst. 222 in 2007 iki 8 tūkst. 307 svarų sterlingų 2011 metais, skelbia šalies spauda. Kainos per pastarąjį penkmetį šoktelėjo 18 proc.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Naftos kompanija „Shell“ per 2007-2009 m. laikotarpį išleido milijardą dolerių siekdama užtikrinti savo objektų ir darbuotojų saugumą. Apie tai pranešama organizacijos „Platform“ tyrime, paremtame „Shell“ duomenimis. Beveik 40 proc. visos sumos (383 mln. dolerių) „Shell“ išleido užtikrinti savo darbuotojų ir platformų saugumą Nigerijoje, konkrečiai - Nigerio upės deltoje. Vien 2008 metais saugumui šiame regione „Shell“ skyrė daugiau lėšų nei Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse, ES ir Rusijoje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir „Klaipėdos nafta“ pasiekė papildomą susitarimą dėl investavimo į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir investicijų kompensavimo tvarkos bei sąlygų. Šis susitarimas papildo liepos 5 d. pasirašytą bendrovės ir direkcijos dvišalę bendradarbiavimo sutartį. Juo šalys susitarė dėl preliminariai numatomų šalių investicijų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą dydžio.

Finansų valdymas – dažnam nemažas iššūkis. Kaip ir kitose gyvenimo srityse, čia nuolat darome klaidų. Vis dėlto skiriant truputį laiko ir pastangų galima išmokti keletą esminių taisyklių, kuriomis vadovaujantis tikimybė klysti ryškiai sumažėtų. Į klausimus, kaip valdyti finansus ir kokių dažniausiai pasitaikančių klaidų vengti, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.