išlaidavimas

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse šalyse gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas. Tuo tarpu lietuviai beveik visose kategorijose taupyti žada kone dukart mažiau palyginti su 10 Europos šalių vidurkiu.

Ekonomistai prognozuoja, kad šventinis gruodis bus rekordinis – per jį lietuviai išleido gerokai daugiau nei per dvejus metus prieš tai. Pinigais tautiečiai švaistėsi ir maisto prekių parduotuvėse, ir pirkdami dovanas, ir interneto platybėse. Negailėjo nei maistui, nei prabangos prekėms, nei pramogom. Visgi dalis kalbintų žmonių sako, kad taip išsileidus per šventes – dabar laikas pataupyti. Šventinės prekybos centrų apgulties neliko nė kvapo.

Lietuviai per pandemiją bankuose sukaupė 3 milijardus eurų, o išsilaisvinus iš karantino pančių, atsipalaidavo ir pravėrė pinigines. Ekonomistai pastebi, kad jau vasarą indėliai bankuose smarkiai nebeaugo, o rugpjūtį ėmė judėti iš sąskaitų. Tautiečiai ne tik investavo į nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigus leido kelionėms po saulėtąją Graikiją, Italiją, Turkiją.

Lietuvių vartojimo įpročiai artėja prie vakarietiškų. Mažėja išlaidų dalis mastui, o štai pramonės prekėms ir paslaugoms išleidžiame vis daugiau. Kai kurie ekonomistai tai laiko pažangos ženklu, reiškiančiu, kad pinigų užtenka jau ne tik būtiniausioms prekėms. Visgi daug žmonių skundžiasi, kad pensijų ir atlyginimų augimo nespėja pajusti – tenka išleisti brangstančioms prekėms ir paslaugoms. Vilkaviškyje gyvenantys Palubinskai – vidutinė 4 asmenų šeima.

2016-ųjų lapkritį britų medikai Vakarų Jorkšyro gyventojai, 62-ejų vietos gyventojai Jackie Dibb, diagnozavo demencija. Gydytojų prognozės nedžiugino: nestabiliu elgesiu ir problemomis su atmintimi besiskundusiai moteriai gyventi liko 5-7 metai. Sužinojusi niūrią diagnozę, Jackie ir jos vyras Robas nusprendė „pasimėgauti likusiu jiems laiku“ ir „ištaškyti“ visas savo santaupas. Jie nusipirko dviejų durų šaldytuvą už 700 svarų, surengė šeimos atostogas Turkijoje už 1,5 tūkst.

Europos Komisija (EK) antradienį kritiškai įvertino priešrinkiminį 2016 metų Lietuvos biudžetą, kurio formuotojams šią savaitę kliuvo ir iš Valstybės kontrolės. Finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad pasiekti raudonas išlaidavimo linijas jis bando sąmoningai, taip nori paskatinti vidaus vartojimą, kad kompensuotų stingstantį eksportą, rašo žiniasklaida. „Visiškai sutinku su Valstybės kontrolės išvada, kad esame ant tos ribos.

 Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą. Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.

Beveik trečdalis visų šalies gyventojų (31 proc.) nurodo apsiperkantys elektroninėje erdvėje ir skiriantys tam kas mėnesį apie pusantro šimto litų. Per pastaruosius metus pirkėjų skaičius internete paaugo 3 proc. punktais, o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš dvejus metus – 9 proc. punktais. Tai parodė Interneto vartotojų tyrimas, kurį atliko rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

Pastaruoju metu teigiama, kad perkama mažiau, – daiktai tapo neįdomūs. „Alytaus naujienos“ skaitytojų klausė, ar iš tikrųjų noriau mokama už pojūčius, keliones, renginius, gerą savijautą. Kvietė pašnekovus pasidalyti mintimis, kam negaili pinigų, ko lengva širdimi atsisako, kam taupo, su kokio svorio krepšeliu išeina iš maisto prekių parduotuvės ir apskritai padažnėjo ar suretėjo kelionių į prekybos centrus.  Janina Ingelevičienė: „Visą gyvenimą labai atsakingai žiūrėjau į finansų tvarkymą.

Rūta Grigolytė, LRT.lt  Praėjusią kadenciją Seimo valdančiojoje koalicijoje buvę liberalai rodo į naujos valdžios veiklos rezultatus. „Valdančioji dauguma pradėjo išlaidavimo puotą“, – tikina jie. Priskaičiavo didelius viršijimus Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija išplatino pranešimą, jog laiko pavojinga tendencija tai, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį valstybinės institucijos ir įstaigos tarnautojų darbo užmokesčiui išleido milijonais litų daugiau nei buvo planuota.

Priešingai nei sako stereotipai, iš tikrųjų apsipirkinėti mėgsta tiek moterys, tiek ir vyrai. Visuomet malonu nusipirkti ką nors sau naujo, tačiau geriau tuo per daug nesusižavėti, kadangi pinigai anksčiau arba vėliau baigiasi. Jei žmogui dar lieka pusė atlyginimo piniginėje, ir juos išleisti labai norisi, geriau kiekvieną kartą sau priminti, jog iki kito atlyginimo pinigų daugiau niekas, greičiausiai, neduos.

Būna dienų, kai visur kiši savo smalsią nosytę, keli pavydo scenas, sušlamšti visus namie rastus saldumynus arba tiesiog išlaidauji, kam neturėtum. Nė viena nesame tobula, todėl užuot graužusi save dėl tokių nekaltų dalykų kaip silpnybė sausainiams, veikiau susitaikytum su jomis.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Dalia Grybauskaitė per šiuos rinkimus gavo du skaudžius antausius nuo Lietuvos žmonių. Nei jos reklamuojamos naujos atominės jėgainės statybos, nei jos glostomos Andriaus Kubiliaus Vyriausybės rinkėjai „deramai“ neįvertino. Kad ir kiek stengėsi šalies vadovė, kad ir kiek liaupsino dabartinę Vyriausybę, jos pastangos nuėjo šuniui ant uodegos. Prieš rinkimus prezidentė pasikvietė Vyriausybę norėdama jai po kojomis pakloti  pagyrimų kilimą.

Čia nėra langų, laikrodžių, čia atėję žmonės kartais pralošia paskutines santaupas. Tačiau jiems šypsomasi, jie pavaišinami, todėl grįžta. Lankytojų grįžimas šiemet didele dalimi lėmė tai, kad visi Lietuvoje veikiantys kazino per pirmąjį pusmetį uždirbo 97 milijonus litų. Kiekvienas, kas yra buvęs kazino, žino, kad laikas čia prabėga akimirksniu. Darbuotojų šypsenos, nemokamas alkoholis arba bent jau ypač žemos jo kainos lemia, kad lankytojai nė nepastebi, kaip pasikeičia paros metas.

Ketvirtadienį su Vyriausybe susitikusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo kai kurių ministerijų išlaidavimą brangiai kainuojančioms komandiruotėms egzotiškuose tolimuose kraštuose. Tradiciniame susitikime su Ministrų Kabinetu šalies vadovė aptarė šių metų, kaip pati pavadino „priešrinkiminių“, prioritetus.

Piniginėje ir vėl švilpauja vėjai? Ką gi, paišlaidavai. Ar tik ir vėl nepasidavei pagundai ir nepadarei vienos iš 7 piniginei pražūtingų nuodėmių? 1.    Nusipirkti... nuotaiką? Jautiesi prislėgta, nuobodžiauji, nori atsikratyti susierzinimo... Parduotuvė – tai vieta, kuri tavo vidinius demonus tik trumpam apmalšins. Užuot lėkusi apsipirkti, imkis kitos veiklos, kuri efektyviau padės nuleisti garą: pasportuok, apsilankyk meno parodoje.

Klestint tarptautinei prekybai, pasaulio ekonomikos atsigavimo nesustabdė nei kylančios maisto kainos, euro zonos valstybių finansinės problemos, nei gamtos katastrofos Japonijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad pasaulio ekonomika dar nėra visiškai išsigydžiusi praūžusios krizės žaizdų ir tebeguli ligos patale. Anot „Nordea Bank Lietuva“ vyr.