įsigijimai

Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kainą. Tokius įtarimus imasi tirti Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Ilgą laiką Baltijos skandinavei Estijai iš paskos sekusi Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (M&A) rinka meta aukštesnę pavarą. „Raidla Lejins & Norcous“ M&A praktikos grupės vadovas Juozas Rimas teigia, kad nors bendras sandorių skaičius Baltijos šalyse pastebimai nekito, galima įžvelgti rinkų vienodėjimo tendencijas. Didieji gimdo mažesnius „Per praėjusius metus Baltijos šalyse sudaryti 52 didesni nei 5 mln. eurų (17 mln.

Akivaizdu, kad 2013 metai buvo pirmieji nuo pasaulinės finansų krizės pradžios, kuomet optimizmo užuomazgas buvo galima įžvelgti iš esmės visuose sektoriuose. Vis dėlto susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinka augimo šuolio dar nematė – šiam ruošiamasi šiemet. Lietuvos ekonomikos atvirumas ir nedidelė kapitalo pasiūla sudaro prielaidas M&A rinkai sekti globaliomis ir ypač Europoje vyraujančiomis tendencijomis.

Įmonių įsigijimų bei susijungimų rinkoje dirbantys specialistai po ne itin įspūdingų 2012 metais, žada, kad šiemet sandorių Baltijos šalyse skaičius augs. Tai daugiausia galėtų lemti regiono ekonominis augimas bei atskirų įmonių patrauklumas investuotojams.

Daugiausia įmonių įsigijimo sandorių 2012-aisiais sudaryta maisto pramonės, žemės ūkio, telekomunikacijų ir IT sektoriuose, bet itin išskirtinių praėjusiais metais būta nedaug. Juos tradiciškai apžvelgia „Ekonomika.lt“. Įmonių įsigijimo mažėjimo tendencijas praėjusiais metais patyrė visas pasaulis, tad ir Lietuva šioje srityje nebuvo išimtis. Vis dėlto rinkos dalyvių nuotaikos neprastėjo, teigia advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Sergėjus Butovas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Kinijos kompanijos sudarė susiliejimo ir perėmimo sandorių Jungtinėse Valstijose už 7,8 mlrd. dolerių sumą. Kaip rašo „The Financial Times“, tai didžiausios sandorių apimtys per visą JAV ir Kinijos ekonominių santykių istoriją. Didžiausias sandoris tarp JAV ir Kinijos perėmimų rinkoje – tai „Dalian Wanda“ korporacijos sprendimas įsigyti vieną didžiausių JAV kino teatrų tinklą „AMC Entertainment“ investicijos siekė 2,6 mlrd. dolerių.

Kiekvieno „startupʼo“ svajonė yra vieną dieną būti nupirktam didelės technologijų bendrovės. Tačiau kas pastarąsias skatina mokėti milžiniškas sumas už įmones, kurios net negauna nuosavų pajamų? Praėjusią savaitę socialinis tinklalapis „Facebook“ paskelbė, kad už 1 mlrd. JAV dolerių (2,63 mlrd. litų) įsigys nuotraukų dalijimosi programėlę „Instagram“. Sandorio suma iš tiesų įspūdinga turint omenyje, kad „Instagram“ sukurta vos prieš 15 mėnesių ir bent jau kol kas neduoda jokio pelno.

Per pastaruosius 9 mėnesius kompanija „Google“ įsigijo 57 kompanijas. Taip siekiama vartotojams suteikti naujų paslaugų, o taip pat pagerinti reklamos galimybes. Brangiausiu sandėriu buvo bendrovės „Motorola Mobility“ įsigijimas, kuris „Google“ atsiėjo 12,5 milijardo dolerių. Antra brangiausiai įsigyta kompanija tapo „ITA Software“, kuri užsiima programinės įrangos kūrimu duomenų apie įvairių skrydžių kompanijų reisus ir bilietus rinkimą.

„Google“ kompanijos vadovas Larry Page'as kartą yra pasakęs, kad bendrovė turėtų įdarbinti milijoną inžinierių. Šių metų balandžio mėnesį tapęs „Google“ vadovu jis iškart pradėjo konkurencinę kovą su „Facebook“, pristatydamas „Google+“ bei sukrėtė mobiliųjų telefonų pramonę už 12,5 mlrd. JAV dolerių įsigydamas „Motorola“. Pastarasis įsigijimo sandoris buvo keturis kartus didesnis nei prieš tai buvęs didžiausias kompanijos pirkimas.

Kodėl bendrovė „Google“ tapo interneto paslaugų milžine? Todėl, kad sveikai maitinosi ir niekad nesiskundė apetitu. Šioje diagramoje pavaizduoti visi „Google“ įsigijimai nuo 2001 m. vasario iki 2010 m. rugpjūčio.