„Google“ kompanijos vadovas Larry Page'as kartą yra pasakęs, kad bendrovė turėtų įdarbinti milijoną inžinierių. Šių metų balandžio mėnesį tapęs „Google“ vadovu jis iškart pradėjo konkurencinę kovą su „Facebook“, pristatydamas „Google+“ bei sukrėtė mobiliųjų telefonų pramonę už 12,5 mlrd. JAV dolerių įsigydamas „Motorola“.
Pastarasis įsigijimo sandoris buvo keturis kartus didesnis nei prieš tai buvęs didžiausias kompanijos pirkimas. Tai suteikia „Google“ rimtą postūmį įtvirtinti savo pozicijas vis labiau populiarėjančioje mobiliojo interneto rinkoje.
Be to kompanija vis dar turi 25 mlrd. JAV dolerių grynųjų pinigų ir tam tikrą dalį akcijų vertybinių popierių biržoje. Vien tik per paskutinį ketvirtį „Google“ kompanijai pavyko pritraukti 2,6 mlrd. JAV dolerių grynųjų pinigų.
Turėdama tiek daug pinigų kompanija gali įsigyti ne vieną reikšmingą ir perspektyvią kompaniją. Portalas „Business Insider“ apžvelgia potencialius „Google“ ateities pirkinius.
Nuo šių metų liepos mėnesio „Google“ svarsto galimybę įsigyti internetinių vaizdo įrašų bendrovę „Hulu“. Tačiau, kaip skelbė „Financial Times“, įsigyti šią kompaniją vis dar siekia tik trys kompanijos: „Amazon“, „Yahoo“ ir „Dish network“. Tad matyt 2 mlrd. JAV dolerių kaina „Google“ pasirodė per didelė. Vis dėlto paskutiniais duomenimis, „Google“ pateikė kur kas didesnį pasiūlymą įsigyti „Hulu“, tačiau pateikė savo sąlygas.
„Google“ taip pat gali įsigyti kompaniją „OpenTable“, taip suteikdama galimybę savo vartotojams ne tik per interneto paieškos sistemą susirasti artimiausią restoraną, tačiau ir konkrečiu laiku rezervuoti ten staliuką. Be to nuo balandžio mėnesio „OpenTable“ vertė kiek krito ir šiuo metu siekia vos 1,4 mlrd. JAV dolerių.
„Google+“ populiarumas sparčiai blėsta ir prie situacijos gerinimo neprisideda eilė žaidimų, kuriuos socialinio tinklapio vartotojai gali žaisti internete. Tačiau „Google“ gali įsigyti vieną iš socialinių žaidimų gamintojų. Nors gali būti kiek per vėlu nusipirkti „Zynga“, tačiau puikus pasirinkimas galėtų būti populiariojo žaidimo „Angry Birds“ kūrėja „Rovio“, kurios vertė siekia apie 1,2 mlrd. JAV dolerių, arba „Big Fish“.
Šiais metais „Google“ už 700 mln. JAV dolerių įsigijo kelionių informacijos paslaugas teikiančią kompaniją ITA, tad kodėl nežengus dar vieno žingsnio ir nenusipirkti pigius kelionių pasiūlymus teikiančios įmonės? Tokia kompanija gali būti „Travelzoo“, kurios elektroniniu paštu siunčiamus kelionių pasiūlymus kiekvieną savaitę gauna per 24 mln. klientų. Nors kompanijos pardavimai praėjusiais metais nesiekė 100 mln. JAV dolerių, o grynieji nuostoliai sudarė 2 mln. JAV dolerių, tačiau norėdama įsigyti „Travelzoo“ „Google“ turėtų sumokėti mažiausiai 500 mln. JAV dolerių.
Privačios vertybinių popierių kompanijos buriasi tieks AOL kompanija ir padalinimo atveju bendrovės reklamos padalinys puikiai tiktų „Google“ kompanijai. AOL internetinės reklamos tinklas yra trečias pagal dydį JAV ir atsilieka tik nuo „Google“ ir „Yahoo“. Kadangi bendra AOL vertė siekia tik 1,6 mlrd. JAV dolerių, reklamos verslas turėtų būti pasiekiamas už prieinamą kainą. Vis dėlto sunkumų gali sukelti monopolijas kontroliuojantys pareigūnai, kurie jau dabar neigiamai vertina „Google“ dominavimą internetinės reklamos pramonėje.
„Rovi“ kompanija yra užkulisinė skaitmeninėje televizijoje naudojamos technologijos tiekėja. Bendrovės kaina rinkoje siekia kiek daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Jos įsigijimas leistų „Google“ pasinaudoti ir kompanijos reklamos platforma, kuri aptarnauja daugiau kaip 30 mln. namų ūkių visoje JAV.
Socialinio tinklapio „Twitter“ įsigijimas galbūt turėjo įvykti jau prieš kelis metus, tačiau „Google“ nusprendė sukurti savo socialinį tinklapį „Google+“. Susidomėjimas pastaruoju tinklapiu blėsta – prie jo prisijungė daug vartotojų, tačiau, kaip rodo statistika, daugelis jų jame praleidžia labai mažai laiko. Jei iki šių metų galo „Google+“ nepasistūmės į priekį, kompanijai gali nelikti kito pasirinkimo kaip tik įsigyti milijoninę auditoriją turintį „Twitter“. Be to „Apple“ kompanija neseniai integravo „Twitter“ į savo operacinę sistemą „iOS 5“. Tokiu atveju „Google“ galėtų išplėšti pergalę ir integruoti „Twitter“ į „Android“ operacinę sistemą.
„Motorola“ kompanija kuria mobiliuosius telefonus, tačiau daugumą juose naudojamų mikroschemų gamina tokios kompanijos kaip „Qualcomm“ ir NVIDIA. Šių mikroschemų gamyba yra paremta ARM technologija, o „Apple“ kompanija pati kuria savo ARM procesorius. Norėdama neatsilikti nuo savo konkurentų „Google“ galėtų už 8 mlrd. JAV dolerių įsigyti NVIDIA. Be to pastaroji kompanija taip pat turi vertingų patentų, už kurių naudojimą „Intel“ kompanija sutiko NVIDIA sumokėti 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Įsigijus „Motorola“, „Google“ gavo techninę įrangą. Kompanijos „Sprint“ įsigijimas suteiktų „Google“ nesulaikomą paskirstymo kanalą bei visišką „Android“ kontrolę: tiek techninės, tiek ir programinės įrangos bei bevielio ryšio paslaugų. „Sprint“ vertė siekia 11 mlrd. JAV dolerių, tad norėdama ją įsigyti „Google“ greičiausiai turėtų sumokėti iki 15 mlrd. JAV dolerių.
Verslui skirtos programinės įrangos gamyba yra didžiulis verslas, per metus galintis atnešti dešimtis milijardų pardavimų. Šioje srityje dominuoja tokios kompanijos kaip „Microsoft“, „Oracle“, SAP, IBM ir HP. Tačiau per beveik 5 metus šiame versle „Google“ kompanijai iš „Gmail“ ir „Apps“ pavyko uždirbti mažiau nei po 1 mlrd. JAV dolerių per metus. Programinės įrangos kaip paslaugų versle neabejotinas lyderis yra „Salesforce“ kompanija, į kurios surengtą konferenciją „Dreamforce“ susirinko per 45 tūkst. lankytojų. Kompanijos vertė siekia 16 mlrd. JAV dolerių ir šiais metais kompanija iš pardavimų ketina gauti 2 mlrd. JAV dolerių.
