irena aleksaitė

Lietuvos kultūros tyrimų  instituto mokslininkų grupė, tyrinėjanti Lietuvos teatro istorijos problemas, išleido knygą „Lietuvių teatro istorija. 1980–1990“. Šis išsamus leidinys vainikuoja 1997 metais pradėtą Lietuvos teatro istorijos tyrimų programą, kurios metu buvo išleistos dar trys knygos: „Lietuvių teatro istorija. 1929–1935“, „Lietuvių teatro istorija. 1935–1940“ ir „Lietuvių teatro istorija.

"Spektaklio dieną atsikeliu sveikas, o šiaip - sulūžęs, sukiužęs, - šypteli 83 metų aktorius Juozas Meškauskas. - Teatras - geriausi vaistai." Kai su grupe kolegų jis buvo išmestas iš Akademinio dramos teatro, porą metų iš savo namų sostinės Šeškinėje kojos nekėlė į miesto centrą.

Lenkų rašytojas Witoldas Gombrowiczius (Vitoldas Gombrovičius, 1904–1969) – viena ryškiausių XX a. avangardo figūrų. Nuo 1939 m. gyveno Argentinoje, nuo 1964 m. – Prancūzijoje.

Penktadienį Vyriausybėje įteikta 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Vyriausybės nutarimu 44 tūkst. 200 litų dydžio premijomis apdovanota teatrologė Irena Aleksaitė, kompozitorius Jurgis Gaižauskas, rašytojas Petras Gediminas Isokas, aktorė Nelė Klimienė, rašytojas, kino ir teatro režisierius Vytautas V.Landsbergis, dailininkas Bronius Leonavičius.

Šiandien savo nutarimu Vyriausybė paskyrė kultūros ir meno premijas trylikai nusipelniusių kūrėjų. Vyriausybės nutarimu 44 200 litų dydžio Vyriausybės kultūros ir meno premijomis bus apdovanoti: teatrologė Irena Aleksaitė, kompozitorius Jurgis Gaižauskas, rašytojas Petras Gediminas Isokas, aktorė Nelė Klimienė, rašytojas, kino ir teatro režisierius Vytautas Landsbergis, dailininkas Bronius Leonavičius, dailininkė monumentalistė Sofija Liugailienė, menotyrininkė Gražina Marija Martinaitienė, ta...

Naująjį 69 sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda premjera – rugsėjo 27 dieną, šeštadienį, 16 valandą Mažojoje salėje žiūrovai išvys garsaus šiuolaikinio lenkų rašytojo ir dramaturgo Sławomiro Mrożeko pjesę „Našlės“, kurią režisuoja Sigitas Račkys. Iš lenkų kalbos specialiai šiam pastatymui pjesę išvertė Irena Aleksaitė.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Vilniuje ketvirtadienį vakare Teatro dienos proga surengtam minėjime daugiausia „Auksinių kryžių“ susižėrė Jaunimo teatre rodomos komedijos „Patriotai“ kūrėjai.

Atlietuvinti pavardes trukdo ne tik biurokratizmas ir neigiamas lenkų požiūris. Pernai rudenį Lenkijoje viešėjęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pokalbyje su Lenkijos televizijos žurnalistu apgailestavo, kad  lenkų kilmės Lietuvos  piliečiai  vis dar negali savo vardų ir pavardžių rašyti lenkiškais rašmenimis. Jis įvardijo, kad tokios padėties priežastis - lietuvių provincialumas.

Pagrindiniai tik ką pasirodžiusio „Bravissimo“ lapkričio numerio herojai – kūrybinės veiklos jubiliejus minintys Loreta Bartusevičiūtė ir Virgilijus Noreika. Šventė juo gražesnė, kad dvi išskirtinės Lietuvos operos ir baleto asmenybės jau ilgus metus gražiai sugyvena šeimoje.   Apie kūrybinį ir gyvenimo kelią garsią porą kalbina Jūratė Terleckaitė (Virgilijus Noreika apie Loretą Bartusevičiūtę: „Jos įtaka mano gyvenime gerąja prasme lemtinga ir laiminga.

Daugumoje žemynų pabuvojusi ir Lietuvą garsinanti jaunimo teatro studija „Aglija“, vadovaujama režisierės Laimos Adomaitienės ir veikianti Telšiuose, atvyksta į Vilnių – rugsėjo 30 d. 16 val.

“Teatrologo profesija - sunki ir nedėkinga. Nepasakysi, kad mus, kritikus, kas nors aistringai mylėtų… Bet, bet… jei tektų vėl pasirinkti profesiją - ir vėl pasirinkčiau teatrologiją, teatrą, nes tai - kaip nepagydoma liga, kaip amžina meilė…” Taip meilę teatrui išpažįsta žinoma mūsų teatrologė, teatro istorikė, Muzikos ir teatro akademijos profesorė habil. dr. Irena Aleksaitė.

Pasirodęs naujasis almanacho „Teatras“ numeris skiriamas teatro istorijai ir kritikai. Peržiūrėjus Lietuvos teatrų repertuarus ir pastebėjus susidomėjimą tarpukario ir senesnės Lietuvos temomis, šalies realijomis ir noru revizuoti istoriją („Madagaskaras“, „Kipras, Fiodoras ir kiti“, „Frank Kruk“, „Mindaugas“ ir kt.), suprantamas noras pasidomėti istorinių pjesių likimu teatro scenose.

Vėl penktadienis, vėl Polonijus, vėl “Literatūra ir menas”, “7 meno dienos” bei “Šiaurės Atėnai”, kuriuose kultūros įvykiai, meninių renginių anonsai, apibendrinimai, panegirika ir kritika.

Teatras ir šokis, dailė ir muzika, kinas ir literatūra - kaip visada Polonijus sklaido svarbiausių Lietuvos meno savaitraščių - “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos” - puslapius. “Šiaurės Atėnuose” (05.10) Marius Ivaškevičius publikuoja straipsnį “Eurolietuva”, kuriame svarsto apie artėjantį referendumą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.