inoekspertai

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje susipažinsime su lietuvių įmone, kuri veržiasi į priekį kurdama lazerių inovacijas. Ji sukūrė itin trumpų šviesos impulsų generatorių. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad 1989 metais, sukurtas lietuviškas medicininis lazeris endoskopinėms operacijoms „Medula“? Išradimas įdiegtas Panevėžio gamykloje ir pristatytas Tarptautinėje konferencijoje FIGO Singapūre 1991. Realizavo inovaciją VU Lazerių centras, laikinasis kolektyvas „Rūta“: B. Bareika, J. Ališauskas, A. Vaitkuvienė.

Ne vienas specialistas pasakytų, kad vienas iš startuolio sėkmės garantų, pačių geriausių specialistų pritraukimas į savo komandą. Jau pačioje veiklos pradžioje, startuolio siekiamybe turėtų tapti, suburti kompetentingą komandą, kad kuriamas produktas būtų inovatyvuss ir konkurencingas rinkoje.

Vienas iš pirmųjų lazerio pritaikymų kasdieniniame naudojime yra brūkšninio kodo skaitytuvas, kuris pirmą kartą pristatytas 1974 metais, o vėliau pasirodžius kompaktinių diskų grotuvams bei lazeriniams spausdintuvams, lazerių naudojimas įvairiose srityse ėmė smarkiai didėti. Pasaulinės lazerių rinkos tyrimai rodo, kad artimiausiu metu jos laukia rimtas augimo bumas.

Dabartinis lazerio terminas pasiūlytas 1959 metais, tuo tarpu prieš tai vadintas „optiniu mazeriu“. Pirmąjį veikiantį lazerį 1960 metais pademonstravo Theodore Maiman, o jau 8-9 dešimtmetyje lazerių pritaikymas įvairiose srityse ėmė smarkiai didėti. Dabar visame pasaulyje jaučiamas lazerinių technologijų augimas, kuris prognozuojama, ateityje tik didės.

Ar žinojote, kad 2014 metais Kauno klinikų kardiologai pirmieji pasaulyje širdies ritmo sutrikimo priežastį pašalino nauju būdu – lazerio spindulių pluoštu? Vokietijos kompanija, kurios specialistai sukūrė iki šiol praktikoje netaikytą technologinį sprendimą, pirmąją operaciją atlikti patikėjo Kauno klinikų širdies elektrofiziologų komandai.

„Blockchain“ technologija paremtos programinės įrangos, daiktų internetas ir kiti technologiniai sprendimai jau ir jūsų automobiliuose. Lietuvių bendrovė sukūrė globalų decentralizuotą automobilių istorijų registrą. Šis inovatyvus sprendimas, padeda išspręsti daugumos žmonių problemą – naudotų automobilių istorijos klastojimą! Praėjusioje „INOekspertų“ laidoje susipažinome su lietuvių sukurta pirmąja pasaulyje automobilių patikra, veikiančia „blockchain“ technologijos pagrindu.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje susipažinome su lietuvių sukurta pirmąja pasaulyje automobilių patikra, veikiančia „blockchain“ technologijos pagrindu. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad 2012 metais, buvo išvestos pirmosios lietuviškų šilauogių veislės („Danutė“ ir „Freda“) VDU Kauno botanikos sode? Tai iš ties verta dėmesio žinia, kadangi per visą VDU Kauno botanikos sodo egzistavimo istoriją tai pirmasis atvejis, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtintos Botanikos sode sukurtos veislės.

Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija neretai pritaikoma ir kur kas labiau gyvenimiškose situacijose. Bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra Lietuvos verslo ir mokslo atstovai turi unikalią galimybę praplėsti veiklos ribas ir pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei, kuriai nuolat reikia naujų technologijų ir inovacijų.

Šiais metais automobiliui sukanka 132 metai, tačiau šiuolaikinis automobilis toli gražu neprimena pirmojo. Automobiliuose diegiamų technologijų evoliucija kasmet spartėja, tad tai, kas atrodė visiškai neįtikinamai prieš dešimt metų, šiandien jau stovi parodose. Elementariausias ir geriausiai žinomas pavyzdys – bepiločiai arba savavaldžiai automobiliai. Specialistai teigia, kad ateities automobilis – tai nuolatinį interneto ryšį turintis automobilis.

Automobiliuose ir jų infrastruktūroje diegiamų technologinių sprendimų įvairovė didėja, kiekvieną dieną pasiūlydama dar neregėtas galimybes ir bandydama prisitaikyti prie šiuolaikinio vairuotojo poreikių. Šiandien visuomenė nepaprastai vertina inovacijas ir tai nenuostabu: gyvename XXI amžiuje, todėl siekiama, kad automobilis nebūtų vien tik keturi ratai, vairas ir rankinis stabdis.

Ar žinojote, kad 2005 metais, buvo įgyvendintas Lietuvos kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų tinklas RAIN. Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta 3357 kilometrų plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, sujungianti 467 šalies kaimiškąsias seniūnijas su savivaldybėmis; prie šios infrastruktūros buvo prijungta apie 330 mokymo įstaigų. Projekto įgyvendinimo metu sukurta šviesolaidinė infrastruktūra pasiekė gyvenvietes, kuriose gyvena per 300 000 šalies gyventojų.

Dabar Europos piliečiai gali tikėtis gyventi iki 30 metų ilgiau nei prieš šimtmetį. Prie kur kas geresnės pacientų gyvenimo kokybės, gerokai prisidėjusi yra farmacijos pramonės. Ne paslaptis, kad dėl mokslo ir technologijų pažangos, mokslinių tyrimų pagrindu veikianti farmacijos pramonė žengia į naują medicinos vystymosi erą.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje išvydote lietuvių įmonę, kuri kuria inovatyvius sprendimus biotechnologijų srityje. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad 1973 metais, LMA Biochemijos institute prof. Juozo Kulio vadovaujamame skyriuje buvo pradėta visiškai nauja kryptis biomoksluose – fermentų, polifermentinių sistemų bei ląstelinių struktūrų veikimo tyrimai elektrocheminėse sistemose. Tai buvo labai nauja ir inovatyvi kryptis pasaulyje. Skyriaus mokslininkai vieni pirmųjų pasaulyje parodė kaip galima transportuoti elektronus nuo kietų elektrodų ant biologinių struktūrų.

Inovacijų, mokslinių tyrimų vystymui ir žinomumo didinimui tarptautinėje rinkoje, dažnai reikalingas papildomas finansinis užnugaris ir partneriai. Neretai atsiranda vis daugiau galimybių – priemonių ir programų, padedančių mažoms ir vidutinėms inovatyvioms įmonėms patekti į tarptautinius vandenis.

Daugelis iš mūsų net nesusimąsto, bet nemaža dalis produktų, kurie mus supa kasdieniame gyvenime, yra gaunami dėka biotechnologijų ir mokslininkų kuriamų inovatyvių sprendimų (buitinė chemija su fermentais, bioplastikas, maisto produktai kaip duona ir sūris, trąšos, ir t.t.). Inovacijų taikymas tradicinėje pramonėje taip pat leidžia gaminti labiau ekologiškus produktus, taikyti mažiau taršos generuojančias technologijas.

Biotechnologijų pramonė šiandien yra viena iš svarbiausių ir pažangiausių biologijos mokslo sričių pasaulyje. Mokslininkų kuriami inovatyvūs produktai padeda pagerinti sveikatą, apsisaugoti bei pasveikti nuo įvairiausių ligų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, mokslininkai žmonijai sukūrė šimtus biotechnologijomis paremtų vaistų ir vakcinų.

Ar žinojote, 1999 metais, Santaros klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudoti dirbtines širdis? Tai didžiulė pažanga medicinos srityje, kadangi Lietuvoje labai trūksta donorų. Pasak medikų, dirbtinė širdis yra tarsi tiltas laukiant donoro širdies.

Dar prieš kelis dešimtmečius, elektromobiliai buvo laikomi ateities automobiliais, kurie galbūt vieną dieną taps kasdiene transporto priemone. Šiandien elektra varomų automobilių naudojimas plečiasi, inovatyviais technologiniais sprendimais stengiamasi šią transporto priemonę integruoti ir pritaikyti mūsų kasdienėje aplinkoje. Kad elektromobilių prieinamumas didės, neabejojama – labiausiai jų skaičių augins besiplečianti naudotų elektromobilių rinka ir patogesnė infrastruktūra.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje išvydote lietuvių įmonę, kuri sukūrė inovatyvią elektromobilių įkrovimo stočių apmokėjimo platformą. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar esate kada matę laidą „Klausimėlis“? Tikriausiai sutiksite, kad joje galima išgirsti netikėčiausius atsakymus į užduotus klausimus. 2006 metais laidoje „Klausimėlis“ pirmą kartą buvo užduodamas klausimas „Kas yra inovacija?“....

Rinkoje ne visuomet galima surasti reikalingus produktus, ypač tokių visuomenei aktualių sričių kaip sveikatos apsauga, energetika, saugus eismas ar krašto apsauga. Tai sektoriai, kuriems dažnai reikalingi nišiniai produktai. Perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra įpareigotos prekes ir paslaugas įsigyti viešųjų pirkimų būdu, tačiau tokiu būdu galima įsigyti tik jau sukurtus ir rinkoje esančius produktus.

Prognozuojama, kad vieną dieną elektra varomi automobiliai išstums iš rinkos dujinius ar dyzelinius variklius. Tačiau kiek laiko dar prireiks? Elektromobiliai pasirodė jau XIX a. pab.

Šiandien įvairios transporto priemonės skirtos palengvinti mūsų kasdienybei: dėka jų taupome savo laiką bei įveikiame didžiulius atstumus. Kiekvienas išsirenka sau priimtiniausią variantą: patogiausią, saugiausią ar taupiausią priemonę.

Ar žinojote, kad prieš 23 metus, Lietuvoje pradėjo veikti GSM mobilusis ryšys? Tai buvo skambutis, nuo kurio prasidėjo skaitmeninio mobiliojo ryšio era Lietuvoje. 1995-ųjų kovo 16 dieną „Omnitel“ (dabar – „Telia“) tinkle įvyko pirmasis oficialus pokalbis GSM ryšiu tarp tuometinių ryšių ir informatikos ministro Gintauto Žintelio ir „Omnitel“ valdybos pirmininko Juozo Kazicko. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.

„Daiktų internetas“ – tai technologinių inovacijų kryptis, kuri pasaulyje gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį bei laikoma viena greičiausiai besivystančių sričių. Kiekvienais metais prie interneto prijungtų prietaisų kiekis didėja ir prognozuojama, kad 2022 metais internetu bus valdomi net 50 mlrd. įrenginių. Pasaulyje vis daugėja įrenginių, valdomų interneto ryšiu ar išmaniuoju telefonu, spėjama, kad greitu metu interneto ryšiu galėsime valdyti savo šaldytuvus, skalbimo mašinas ar kavinukus.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje pristatėme įmonę kuriančią išmanųjį miestą. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad 1992 metai yra laikomi lietuviškų tinklalapių eros pradžia? Šiais metais sukurta pirmoji internetinė svetainė su lietuvišku domenu „.lt“. Tai – Matematikos ir informatikos instituto tinklalapis. Jį užregistravo instituto Kompiuterių tinklų laboratorijos vedėjas Romaldas Jonušas.

Vis dažniau galime surasti atvejų, kai mokslo įstaigos ir verslas suvienija jėgas, kad sukurtų inovatyvius technologinius sprendimus. Tiesa, abiejų sričių veiklos ir interesų specifikos ganėtinai skiriasi, tačiau savo skirtumais papildžiusios viena kitą, abi pusės sudaro puikią ir daug žadančią komandą. Bendradarbiavimas neišvengiamas, kai įmonei turinčiai idėją ir norinčiai sukurti inovatyvų produktą, prireikia mokslinių tyrimų ar kitų mokslu pagrįstų žinių.

Šiandien technologijų bei interneto pagalba galima padaryti dar daugiau. Ar girdėjote apie Daiktų Internetą? Iš esmės tai idėja viską jungti prie interneto tam tikru būdu: Įsivaizduokite, būnant darbe keliais spustelėjimais telefone galėtumėte padidinti būsto šildymą, kad žiemą po darbų netektų grįžti į šaltus namus. Tad šildymas yra daiktas, o telefonas jūsų jungtis prie interneto. Nors ir gali pasirodyti priešingai, tai seniai nebe naujiena.

Šiandieninių technologijų pažanga, atrodo, jog atneša vis didesnius pokyčius ne dienomis, o valandomis. Kasdien galime išgirsti apie novatoriškus sprendimus, kurie transformuoja verslą, mokslą, mūsų buitį ir kasdienybę. Dabar technologijų bei interneto pagalba galima padaryti kur kas daugiau nei prieš 30-metį. Ar girdėjote apie Daiktų Internetą? Pirmieji novatoriai prie kompiuterinių tinklo prijungti įvairius įrenginius bandė dar 1980 metais.

Lietuva sparčiai žengia skaitmenizacijos keliu ir jau 1994 metais pokyčiai jaučiami ir bibliotekose. Tais metais sukurtas pirmasis bibliotekos elektroninis katalogas, pasiekiamas iš viso pasaulio.

Jau seniai netyla kalbos apie beveik prieš dešimtmetį pasirodžiusią „blockchain“ technologiją ir finansų sektoriaus naujovę – kriptovaliutas. Šiuo metu pasaulį yra apėmusi kriptovaliutų euforija, kuri vis dar geba sukelti diskusijų bangas. Apie kriptovaliutų paklausą ir blockchain technologijos potencialą liudija šiandien besikuriančios įmonės, kurios savo projektuose integruoja šias naujoves.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje pristatėme naujos kartos finansų sektoriaus inovaciją – kriptovaliutų banko paslaugas. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukt lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad lietuvių kūrėjų darbai verti aukso medalių? 1965 metais Sukurtas daugiaelementis fotodetektorius. Jo įvairios versijos įdiegtos informacijos įvedimo į kompiuterį įrenginiuose, kosminiuose projektuose. Parodos Maskvoje aukso medalis. Inovaciją realizavo VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedra, prof. habil. dr. J. V. Vaitkus.

Inovatyvūs verslai kviečiami ieškoti naujų partnerysčių ir investicijų galimybių viename didžiausių Skandinavijos regiono verslumo festivalių „Slush 2018“, kuris gruodžio 4-5 d. vyksta Helsinkyje, Suomijoje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau 3 kartą kviečia verslą dalyvauti šiame festivalyje bei kompensuoja dalį patirtų kelionės išlaidų. „Šis festivalis atveria galimybes jaunam verslui stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių.

Kiekvieną dieną mus pasiekia žinia apie naują išradimą, naują programėlę, dar kokią nors inovatyvią idėją. Tikriausiai, ne kartą teko išgirsti apie kriptovaliutas ar blockchain technologiją, tiesa? Ko gero, tikslinga būtų teigti, jog blockchain technologija yra bene didžiausia šimtmečio naujovė IT sektoriuje, o kriptovaliutos naujos kartos finansų sektoriaus inovacija.

Prieš devynerius metus Lietuvą ir visą modernųjį pasaulį apėmė kriptovaliutų euforija, po kurios kilo didžiulė diskusijų banga – vieni žvelgė su nepasitikėjimu ir įtarumu, o kiti – „bitcoin“ ir kitas virtualias valiutas laikė šimtmečio naujove. Tiesa, tuo metu, visi pirmą kartą išgirdo ir apie „blockchain“ technologiją, kuri pirmą kartą buvo panaudota atsiskaitant kriptovaliutomis.

Ar žinojote, kad 1991 metai yra laikomi Lietuvos INTERNETO gimimo diena? Pirmasis signalas buvo pasiųstas visai Lietuvai iš Goštauto g. 12 pastato, kur dabar yra MITA. Pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas LIETUVA – INTERNETAS. Lietuvos interneto ir akademinio tinklo LITNET krikštatėvis, plačiajuosčio interneto RAIN, RAIN2 projektų iniciatorių ir vadovas prof. A.L.Telksnys. Palyginimui, 1969 metais fiksuojamos 4 interneto stotys pasaulyje, 1991 metais – 617000 stotys.

Ar esate girdėję frazę, kad technologijos atveria neribotas galimybes? Neabejotinai, tai tikra tiesa! Jau dabar fantastiniuose filmuose matytus vaizdus galime perkelti į realybę. Pasitelkiant moderniąsias technologijas, trijų dimensijų atvaizdai, kuriami pasitelkiant lazerių technologiją. Praėjusioje „INOekspertų“ laidoje susipažinote su lietuvių sukurtu interaktyviu sprendimu, panaudojant trimatį vaizdo holografą. Neturėjote galimybės pažiūrėti? Pilną video įrašą galite peržiūrėti per TvPlay.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje išvydote lietuvių sukurtą inovatyvų sprendimą, panaudojant trimatį vaizdo holografą. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad 1962 metais. sukurta pirmoji lietuviška elektroninė skaičiavimo mašina (kompiuteris) „Rūta“? Tą dieną buvo baigti tarpžinybiniai „Rūtos“ bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią į serijinę jos gamybą. Ši mašina davė pradžią didesnės „Rūtos 110“ ir kitų mašinų projektams. Palyginimui, pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti Vokietijoje ir JAV 4 deš. pab.

Šiandien kūrybiški ir turintys unikalių idėjų darbuotojai bene labiausiai vertinami rinkoje. Jie gali parengti inovatyvius projektus bei subūrę reikiamą komandą – sėkmingai įgyvendinti. Tačiau kartais naujoms idėjoms įgyvendinti neužtenka vien vidinių įmonės resursų, todėl būtina pasitelkti ir užsienio partnerius bei gauti papildomų lėšų inovacijoms vystyti.

Moderniosios šio amžiaus technologijos, panašu, daro tikrą revoliuciją. Jau šiandien, norimus vaizdus iš virtualios aplinkos, galime perkelti į realybę – populiarėjantys trijų dimensijų atvaizdai, kuriami pasitelkiant lazerių technologiją. Prieš kelis dešimtmečius, 3D holografiniai vaizdai dažniausiai buvo matomi mokslinės fantastikos filmuose, tokiuose kaip „Žvaigždžių karai“, tačiau dabar tai tampa realybe.

3D hologramos – modernusis šio amžiaus išradimas, kuris lazerių technologijos pagalba sukuria iliuziją ar kitaip tariant, perkelia vaizdus į kitą lygmenį. Rodos visai neseniai hologramas, kurias galima apžiūrėti iš visų pusių, buvo galima matyti tik mokslinės fantastikos filmuose, tačiau dabar mokslininkų pagalba ši inovacija tapo realybe.

Ar žinojote, kad lietuviškų lazerių istorija jau skaičiuoja net 35-erius metus? 1983 m. įkurtas Lazerinių tyrimų centras, o jo vadovu paskirtas doc. A. P. Piskarskas. Centras įkurtas prie Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros.  Šioje srityje Lietuvai itin sekėsi, nes jau 1987 m. parduotas pirmasis lietuviškas lazeris.

Tikriausiai, nei vienas iš mūsų, jau nebegalėtų įsivaizduoti savo dienos rutinos be mobiliųjų programėlių, tiesa? Vos prieš dešimtmetį įvykusi mobiliųjų technologijų revoliucija, išpopuliarino mobiliąsias programėles. Dabar jos naudojamos beveik visose srityse: pramogoms, laisvalaikiui, darbui ar buičiai. Praėjusioje „INOekspertų“ laidoje išvydote išmaniąją programėlę, kuri padeda dresuoti mūsų augintinius šunis. Neturėjote galimybės pažiūrėti? Pilną video įrašą galite peržiūrėti per TvPlay.