Dabar technologijų bei interneto pagalba galima padaryti kur kas daugiau nei prieš 30-metį. Ar girdėjote apie Daiktų Internetą? Pirmieji novatoriai prie kompiuterinių tinklo prijungti įvairius įrenginius bandė dar 1980 metais. Anuomet programuotojai tiesiog troško žinoti, ar universitete stovinčiame „Coca Cola“ gėrimų automate pakankama prekių. Tuo tarpu 1989 m. reikšmingais tapo ne tik dėl Timo Bernerso-Lee pasiekimų, bet ir dėl kito keisto eksperimento, kurio metu skrudintuvui valdyti buvo pasitelktas kompiuterinis tinklas.
Daiktų interneto reiškinys pasaulyje gyvuoja jau daugiau kaip dešimtmetį. Technologijų žinovai daiktų internetą apibūdina kaip išmaniųjų technologijų panaudojimą įvairiose gyvenimo srityse. Daiktų internetas apima visus elektroninius įrenginius, kurie tarpusavyje keičiasi informacija naudodami interneto tinklus. Tai gali būti ir telefonas, ir automobilis, ir skalbimo mašina ar net jūrinis konteineris. Pasaulyje vis daugėja įrenginių, valdomų interneto ryšiu ar išmaniuoju telefonu. Išmaniuosiuose miestuose internetu ir specialiais davikliais jau valdomas gatvių eismas, reguliuojami automobilių srautai, gatvių ir pastatų apšvietimo sistemos. Daiktų internetas gali palengvinti ir mūsų kasdienę buitį.
Mokslininkai teigia, kad pirmoji skaitmeninė revoliucija įvyko, kai internetas atsirado žmonių namuose. Antroji – kai internetas atsirado mūsų kišenėse. Trečioji skaitmeninės revoliucijos banga – daiktų internetas (angl. – Internet of Things). Rinkos analitikai taip pat įsitikinę itin perspektyvia daiktų interneto ateitimi. Pavyzdžiui, „IHS Markit“ šiuo metu prognozuoja kasmetinį 12 proc. dydžio daiktų interneto rinkos augimą. Žinoma, prognozės visuomet lieka prognozėmis, tačiau šiuo metu prie interneto prijungtų daugiau nei 20-ies milijardų įrenginių statistika tikrai pateisina prognozes.
Rizikos kol kas dar išlieka
„Daiktų internetas“ – laikoma ne tik viena greičiausiai besivystančių ir potencialo turinčių, bet ir daugiausiai diskusijų keliančių technologinių inovacijų krypčių. Daugiausiai dėmesio susilaukia klausimai apie technologijų naudotojų privatumą ir apie tai, kas garantuos, jog nepastebimus daiktų prisijungimus prie tinklo tikrai kontroliuos pats jų savininkas.
Ekspertai teigia, jog kiekvienais metais prie interneto prijungtų prietaisų kiekis didėja ir dabar skaičiuojama, kad per vienerius metus prisijungiama daugiau nei 31 mlrd. įrenginių. Prognozuojama, kad šio proveržio mąstai tik didės ir 2022 metais internetu bendraus iki 50 mlrd. įrenginių. Progreso augimą skatina vis didesnis šių technologijų pritaikymas mūsų kasdienėje aplinkoje: internete duomenis apie savo vartotoją ims kaupti net ir tokie prietaisai, kaip skalbimo mašina, šaldytuvas ar kavinukas.
Kompanijos „Deeper“ technologijų direktorius Donatas Malinauskas atkreipia vartotojų dėmesį, jog kartu su duomenų rinkimu, gerokai palengvinsiančiu kasdienes užduotis, daiktų internetas atneš ir naujas rizikas, kurias panaikinti dar reikia šiek tiek daugiau laiko.
„Tyrimų metu išaiškinta, jog apie 75 proc. visų „daiktų interneto“ prietaisų turi saugumo rizikos faktorių. Todėl neretai iškyla labai aktualus klausimas, ar prie savo nusipirkto įrenginio ir jo duomenų prieigą turi tik pats jo pirkėjas? Juk net jei duomenys panaudojami jo patogumui, egzistuoja rizika, kad šiuos duomenis ar patį įrenginį ims kontroliuoti apsaugos sistemas įveikę hakeriai“, – sako D. Malinauskas.
„Daiktų internetas šio amžiaus naujovė, kuri gali palengvinti mūsų kasdienybę, tačiau privalu nepamiršti ir rizikų, kurias ji sukuria – galbūt kažkieno kito perimta šaldytuvo kontrolė neatrodo labai grėsmingai, tačiau nuomonė keičiasi, kada kalbame apie finansų kontrolę“, – sako „Deeper“ technologijų direktorius.
