ilgesys

Užsienyje jau pabuvoję gali pasakyti, kurie iš čia išvardytų dalykų yra tiesa. Ko gero, šį sąrašą dar būtų galima pildyti ir jis nesibaigtų – juk kiekvieno patirtis ir poreikiai skirtingi.

Odeta Jundo Gyventojų emigracija dėl išskirtinai didelių jos mastų laikoma rimta Lietuvos problema ar net grėsme šalies saugumui. Skeptikai keikia išvykusius dėl tėvynės išdavimo, nutautėjimo, dėl paliekamų, o ne sprendžiamų problemų savo šalyje. O aš čia matau visiškai kitą medalio pusę. Dauguma išvykusių į užsienį randa darbus, sukuria šeimas ar dėl kitų priežasčių užsibūna užsienio valstybėse, tačiau stengiasi nepamiršti to, iš kur kilo.

Naujasis Peterio Hoego romanas „Dramblių prižiūrėtojų vaikai“ skirtas tiems, kurie savyje nešiojasi dramblio didumo ilgesį... Ir gausiems Peterio Hoego gerbėjams. Štai šitas ilgesys atsispindi melancholiškoje jų akių išraiškoje, ir tas ilgesys yra didumo sulig drambliu, ir mes suprantame, kad jis dar niekada nėra išsipildęs. Naujausiame visai šeimai skirtame romane P. Høegas kalba apie tai, kas jam ir daugumai mūsų yra išties svarbu.

Monika Katkutė tęsia istoriją apie savo sprendimą baigti karjerą Londone ir grįžti dirbti bei gyventi į Lietuvą. Šioje dalyje ji dalijasi įspūdžiais po pirmų dviejų mėnesių, praleistų gimtinėje. Pirma dalis Antra dalis Geresnio laiko už saulėtą pavasarį nėra ir būti negali. Ypač kalbant apie Vilnių. Miestas tarsi „prasideda“ iš naujo, sukruta, ir šypsenų, ir žmonių, ir triukšmo daugiau. Vilnius turi tokią savybę – čia net didžiausias triukšmas yra ramus, laikinas ir netrikdantis.

Dvidešimties metų senumo golfo variklis suburzgia. Mašina prikrauta būtiniausių daiktų. Penki žmonės pajuda pro vartus į 2000 kilometrų kelionę. Važiuos iki Lamanšo sąsiaurio, sės į keltą ir dar — apie 250 kilometrų. Kur? Pas vaikus. Ten, kur jų Lietuva. Tėvai emigruoja pas vaikus Per Lietuvą nusirito jau ne viena emigracijos banga. Šalį paliko ištisos klasės, chorai, statybininkų brigados. Pernai iš užsienio Lietuvoje likusiems artimiesiems buvo atsiųsta apie keturis milijardus litų.

Paprastai automobilių reklamose akcentuojami visokie „hi-tech“ žaisliukai, automobilinės mados tendencijų avangardas, o reklaminio filmuko siužeto vingiai būna verti vos ne psichologinės dramos. Tai šventa tiesa, bet tik ne Australijoje. Paprastumas ten, pasirodo, dar populiarus. Ten apačioje, kitoje žemės rutulio pusėje plytinčioje Australijoje dauguma gyvenančių žmonių yra paprasti, ūkiški ir vertina klasikines vertybes.

Jauniausia projekto „Muzikos Akademija“ dainininkė,  Mindaugo Stasiulo numylėtinė Rūta Žibaitytė pristato naujausią savo dainą „Mano ilgesys“. Mergina prisipažino, kad ilgesys jos širdį aplanko tik išsiskyrus su mylimais žmonėmis. „Ilgesio akimirkomis supranti, kad jausmas gali būti sunkus. Jis užgula širdį, spaudžia blakstienas, atrodo, kad jo net panešti nebegali. Tik todėl kad šalia nėra artimųjų“, ‒ sakė jaunoji daininikė.

Kai prieš metus netekau savo augintinės kalaitės vardu Svajonė, mano gyvenime atsirado tuštuma. Iš budizmo žinojau, kad tuštuma yra gerai, tačiau tikrovėje – pasakysiu atvirai – niekam jos nelinkėčiau. Taigi, nutariau tuštumą kuo skubiau užpildyti. Prisiminiau turįs seną neįgyvendintą svajonę – išmokti vairuoti automobilį. Verčiau naujas automobilis negu naujas šuo, nusprendžiau. Prie šuns prisiriši. Netenki – skauda, lyg artimojo būtum netekęs.

Choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“ lapkričio 20 dieną 19 val. Nacionaliniame dramos teatre pristatys naujausią savo darbą – šokio spektaklį „Idiotas“. Spektaklio choreografas ir „Vilniaus baleto“ meno vadovas Jurijus Smoriginas choreografine kalba tarsi bendrauja su romano autoriumi – Fiodoru Dostojevskiu, kurio kūrinio motyvais ir sukurtas šis šokio spektaklis.  Projektą persekiojo dideli išbandymai.