identitetas

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įsivedę eurą savo identiteto tikrai neprarasime, atvirkščiai – tik sustiprinsime, teigia Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento vyresnysis specialistas Marius Skuodis. „Kadangi visose šalyse, turinčiose eurą, viena euro monetos pusė yra nacionalinė, ant lietuviškų eurų matysime Vytį. Be to, jomis galėsime atsiskaityti visoje euro zonoje, kur yra daugiau nei 300 mln. gyventojų. Taigi galime sakyti, kad Vytis pasklis po Europą“, – mano jis.

 „Microsoft“ būstinė yra neįtikėtino dydžio. Ją sudaro 120 pastatų, atskira susisiekimo sistema, prekybos centras ir sporto aikštelės, rašo „Business Insider“. Čia yra kuriamos ir išbandomos tokios naujovės kaip „Xbox Kinect“, tačiau kompanija yra laikoma antraeile palyginus su kitomis technologijų bendrovėmis kaip „Google“, „Amazon“, „Apple“ ar net „Facebook“. Kodėl? „Microsoft“ produktai nėra tokie įspūdingi, kad juos kopijuotų kiti.

 Nemažai latvių baiminasi, kad atsisakę nacionalinės valiutos – lato – ir 2014-aisiais įsivedę eurą praras vieną savo nepriklausomybės simbolių. Tačiau LRT korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis tikina, kad tai tik šalutinė priežastis, nes esą „nesvarbu, latas, litas, euras ar Mongolijos tugrikas žvangės piniginėse. Svarbu, kad jų būtų daug“. Latviai nori žinoti, kad jų atlyginimai ir pensijos nemažės, o kainos – nedidės.

Europos Sąjunga (ES) nesiekia sunaikinti mūsų nacionalinės tapatybės, o baimė, jog ji virs monolitiniu bloku, yra tiesiog fantastinis mitas, mano filosofė Nida Vasiliauskaitė. „Fobija, kad ES pavirs į kažkokį monolitą, kad dings žmonių vietinis identitetas, kad visi dabar išmoks kalbėti viena kalba ir kitas pamirš, kad visi remsis tuo pačiu gyvenimo būdu, yra iš fantastikos srities. Čia mitas: taip niekada nebuvo ir nebus Europoje. To niekas ir nesiekia.

Vokiečių psichologas Kristofas Mölleris atkreipė dėmesį, kad nei norvegų teroristas Andersas Breivikas, nei 24 metų Jamesas Holmesas, kuris neseniai Amerikoje, Auroros mieste iššaudė kino teatro žiūrovus, nebuvo susikūrę „Facebook“ paskyros.

Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko paragino ukrainiečius tęsti protestus prieš ginčytiną įstatymą, kuriuo remiantis, rusų kalba bus pripažinta regionine kalba 13-oje šalies regionų, praneša agentūra AFP. Prezidentas Viktoras Janukovyčius „paskelbė karą ne tik opozicijai, bet ir visai nepriklausomai Ukraina“, - rašo J. Tymošenko atvirame laiške.

Vienas reikšmingiausių šiuolaikinių socialinių mokslų akademikų – norvegų politologas ir antropologas Iveras Neumannas – paskaitos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute metu teigė, kad Baltijos šalys yra pajėgios įgyti šiaurietišką identitetą. Mokslininkas taip pat teigė, kad Baltijos šalys puikiai susidorojo su ekonomikos krize, o tokios valstybės kaip Graikija turėtų imti iš jų pavyzdį.

„Daugybė žmonių mano, kad jie identitetą paveldėjo, jį tarsi tempia su savimi, saugo ir tuomet perduoda ateities kartoms. Bet identitetas – dinamiškas. Šiuo požiūriu mes visi keičiamės“, – tvirtina Niujorko valstijos Binghamtono universiteto profesorius Thomas Wilsonas, laikomas vienu garsiausių pasaulio antropologų, tyrinėjančių tautinį identitetą ir nacionalizmą. Jo teigimu, jei palygintumėme, ką reikšia būti lietuviu šiandien ir prieš 20 metų, būtų didžiulis skirtumas.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Tai, kad Baltijos identitetas per 20 metų turėjo susilieti su Šiaurės šalių identitetu, tapo viena iš nedaugelio sutampančių idėjų, kurias savaitgalį Taline išsakė Lietuvos ir Latvijos premjerai interviu dienraščiui „Postimees“. Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Andriau Kubiliau, ar yra dalykų, kuriuos Jūs norėtumėte padaryti taip pat, kaip padarė estai ar latviai, jeigu turėtumėte galimybę pakeisti pastarųjų 20 metų istoriją? Žinoma.

Telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“ pristatė naują prekės ženklą, kurį nuo šios dienos perima ir bendrovė „Omnitel“ „TeliaSonera“ pranešė žengusi reikšmingą žingsnį vienijant kompaniją ir pristatanti naują bendrą prekės ženklo identitetą, atspindintį unikalios pasaulinės patirties ir atskirų šalių kompetencijos derinį bei buvimą telekomunikacijų rinkos pirmeiviais.

Nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ką migracija duoda ar atima, tačiau galima prieiti prie vieningos nuomonės: šis procesas keičia. Dėl migracijos šalyje vyksta demografinės, politinės, ekonominės, istorinės permainos.