hemoglobinas

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad mums trūksta tam tikrų medžiagų, griebiamės maisto papildų ar vitaminų. Tačiau jų pirmiausia vertėtų paieškoti vaisiuose ir daržovėse.

Aušrinė Šėmienė VL žurnalistė Vakarų Lietuvoje nėščios moterys net penkis kartus dažniau serga anemija nei Vidurio Lietuvoje. Specialistai mano, jog taip galėtų būti dėl to, kad jos su maistu negauna pakankamai geležies. Skiriasi kartais Prieš dvejus metus Lietuvoje atlikus tyrimą nustatyta, kad nėščiųjų, sergančių anemija, dar vadinama mažakraujyste, per devynerius metus sumažėjo per pusę – nuo 24,7 proc. 2001 m. iki 12,7 proc.

Žiniasklaida ir kai kurie politikai paviešino skandalą dėl tariamai iš donorų kraujo išgaruojančio ar net vagiamo hemoglobino. Rezultatas – smūgis donorystei. Šią vasarą Lietuvoje kilęs skandalas dėl Nacionalinio kraujo centro (NKC) tiekiamo esą nekokybiško kraujo skaudžiai kirto neatlygintinai donorystei. Politikų kišimasis į konkurencines batalijas sukėlė donorų badą ir pavojų pacientams. Burbulas sprogo „Balsas.

Kraujo perpylimas gelbsti žmonių gyvybes, bet kraujo donorystės plėtrą žlugdo absurdiška konkurencija ir šios srities pavertimas pelno medžioklės plotais. Žiniasklaidoje, Seime ir Sveikatos ministerijoje pastarosiomis savaitėmis griaudėjo visus bauginti turinčios naujienos. Jų esmė – valdiška viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras (NKC) neva tiekia ligoninėms kraują, iš kurio paslaptingai dingsta pusė hemoglobino koncentracijos.

Tirdami tam tikrą kurmių rūšį, zoologai išsiaiškino, kad jų organizmas gamina kitokį kraują, padedantį gyvūnams ilgai išbūti be deguonies po žeme išraustuose urvuose, pranešė „Daily Mail“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Rytų Amerikos kurmių (Scalopus aquaticus) raudonieji kraujo kūneliai leidžia jiems pakartotinai kvėpuoti jau iškvėptu oru. Mokslininkai nustatė, kad raudonieji kraujo kūneliai yra genetiškai prisitaikę prie didelės anglies dvideginio koncentracijos.

Iš Sibire rastų mamuto kaulų mokslininkams pavyko atkurti išnykusių gyvūnų kraują, skelbia „ABC News“. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie publikuoti žurnale „Nature Genetics“, tarptautinė mokslininkų komanda naudojo šiuolaikines bakterijas, kuriomis atkūrė mamutų kraujyje buvusį hemoglobiną. Tiksliai atkurta mamutų kraujo sudėtis mokslininkams paaiškina ir tai, kaip šie gyvūnai sugebėjo išgyventi atšiauriame Arkties klimate. Kaip teigia vienas tyrimo bendraautorių, prof.