Aušrinė Šėmienė VL žurnalistė
Vakarų Lietuvoje nėščios moterys net penkis kartus dažniau serga anemija nei Vidurio Lietuvoje. Specialistai mano, jog taip galėtų būti dėl to, kad jos su maistu negauna pakankamai geležies.
Skiriasi kartais
Prieš dvejus metus Lietuvoje atlikus tyrimą nustatyta, kad nėščiųjų, sergančių anemija, dar vadinama mažakraujyste, per devynerius metus sumažėjo per pusę – nuo 24,7 proc. 2001 m. iki 12,7 proc. 2009 m. Tačiau buvo nustatyta ir tai, kad Kretingos, Skuodo, Šilutės, Mažeikių, Klaipėdos bei Ukmergės rajonuose anemija sergančių nėščiųjų buvo net penkis kartus daugiau nei kituose rajonuose, arba kas trečia besilaukianti moteris.
Nustatyta ir tai, kad nėščiosios anemija dažniau serga kaime. Išimtis – Utenos apskritis, kurioje miestietėms ši liga buvo dažniau diagnozuojama nei kaimo moterims. Beje, per devynerius metus anemija sergančių nėščiųjų nesumažėjo Lazdijų, Širvintų, Visagino, Ignalinos ir Zarasų rajonuose.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja dr. Jolita Zakarevičienė atkreipė dėmesį, jog, nepaisant atlikto tyrimo, Lietuvoje nėra patikimos statistikos, nes feritino kiekio nėščiųjų kraujyje tyrimas atliekamas retai. Šiuo tyrimu galima tiksliausiai nustatyti geležies atsargas organizme ir tai, ar mažakraujystė atsirado dėl lėtinės ligos. Šis tyrimas brangokas ir nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Taip pat nežinoma, kiek kitų žmonių – vaikų, vyrų, vyresnio amžiaus moterų – Lietuvoje serga anemija.
Gali pritemti sąmonė
Anemija susergama, kai kraujyje yra per mažai hemoglobino arba raudonųjų kraujo kūnelių. Ši liga gali rastis dėl geležies, vitamino B12, arba folio rūgšties, stokos organizme.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas anemija diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažiau kaip 120 gramai litre (g/l), vyrams ir moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l, nėščiosioms – per pirmus ir paskutinius tris nėštumo mėnesius – mažiau kaip 110 g/l, o per likusius tris – mažiau kaip 105 g/l, vaikams – mažiau kaip 110 g/l.
Dėl anemijos į ląsteles, taip pat ir gyvybiškai svarbių organų – smegenų, širdies, plaučių, kraujas prasčiau perneša deguonį. Žmogus tarsi ima dusti iš vidaus: jam būna silpna, jį kankina nuovargis, dusulys, svaigsta galva, spengia ausyse, sunku susikaupti. Nesigydančiam anemijos ligoniui gali sumažėti arterinis kraujospūdis, o kai hemoglobino kiekis pasidaro mažesnis kaip 35–50 g/l, gali pritempti sąmonė ir net sustoti širdis.
Ligą sukelia „mažos pajamos“
Pasaulio mokslininkai ieško anemijos priežasčių. Pavyzdžiui, vengrai net surado ryšį tarp šios ligos ir panikos priepuolių. Maždaug pusei sergančių anemija žmonių ši liga atsiranda, kai jie netenka kraujo per operaciją, plyšus stambiai kraujagyslei ar sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, piktybiniais augliais, žarnyne užsiveisus parazitams, gavus didelių radiacijos dozių, vartojant kai kuriuos antibiotikus ir pan.
Geležies natūraliai daugiau reikia augantiems vaikams ir nėščioms moterims. Labiausiai susirgti anemija moterys rizikuoja paskutinį nėštumo trimestrą, taip pat jaunos (iki 20 metų) būsimos mamos ir dažnai gimdančios moterys. Bet ligą gali paskatinti ir pasikartojantys kraujavimai, lėtinės infekcinės ligos, ilgas kūdikio maitinimas krūtimi, daugiavaisis nėštumas ir net cezario pjūvio operacija.
Vis dėlto tyrėjai įsitikinę, kad dažniausiai žmonės serga anemija, nes su maistu gauna per mažai geležies arba jų organizmas geležį prastai pasisavina. O gauti pakankamai geležies su maistu galimybių neturi mažas pajamas turintys žmonės, nes jie neįperka kokybiškų maisto produktų. Todėl daugiausia sergančiųjų anemija pasaulyje yra ekonomiškai silpnose šalyse: Afrikoje, Pietryčių Azijoje bei Pietų Amerikoje. Ten anemija serga ne mažiau kaip trečdalis, o neretai net 80–90 proc. nėščių moterų. Europoje daugiausia anemija sergančiųjų yra Gruzijoje ir Turkijoje – per 40 proc.
Ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šią ligą lemia materialinė gerovė. Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo ištirtos 233 moterys. Vienai iš devynių nėščių prancūzių ir net pusei imigrančių nustatyta anemija. Olandijoje atliktas panašus tyrimas parodė, kad susirgti anemija labiau rizikuoja moterys, gimusios Viduržemio jūros pakrantėje ir juodaodės, o Danijoje imigrantės net keturis kartus dažniau serga anemija už danes. Panaši tendencija yra ir Vokietijoje.
Tam, kad visi šalies gyventojai su maistu gautų pakankamai gyvybiškai būtino mikrolemento, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, maistas yra specialiai prisotinamas geležies. Manoma, kad dėl to šioje šalyje vos 7 proc. gyventojų serga anemija.
Dažniausiai kenčia vegetarai
„Sunku įsivaizduoti, kad sveikas žmogus, besilaikantis sveikos mitybos principų, galėtų susirgti anemija“, – sakė dietologijos klinikos „Dietos sistema“ dietologė Kristina Jasmontienė.
Anemija serga žmonės, kurie netinkamai maitinasi – valgo per riebiai, per saldžiai. Dėl to jie ir tunka. Susirgti anemija ypač rizikuoja vegetarai ir veganai. „Jeigu moteris atsisako ir mėsos, ir žuvies, ir kaušinių, ypač nėštumo metu, jos mityba nebus visavertė ir ji negaus pakankamai gerai įsisavinamos geležies“, – įsitikinusi gydytoja.
Vegetarai tvirtina, kad kai kuriuose augalinės kilmės produktuose – daržovėse, ankštiniuose, riešutuose – geležies yra daugiau nei gyvūniniuose produktuose. Pasak dietologės, tai tiesa, bet įrodyta, kad geležis iš gyvūninės kilmės produktų pasisavinama keliskart geriau nei iš augalinės kilmės produktų. Dėl to nevalgantys mėsos ar gyvūninės kilmės turtingų geležies produktų ir neracionaliai planuojantys savo mitybą žmonėms kyla didesnė rizika susirgti anemija.
Pasak gydytojos, tam, kad geležis būtų geriau pasisavinama, labai svarbu teisingai suderinti valgomą maistą – produktus, kuriuose yra geležies, reikia valgyti su produktais, kuriuose yra daug vitamino C. Pavyzdžiui, mėsą rekomenduojama valgyti su daržovėmis, arba po mėsiško patiekalo gerti juodųjų serbentų uogų ir lapų, siauralapio gauromečio arbatų ar suvalgyti vaisių, turtingą vitamino C.
„Suvalgę košės, galėtumėte atsigerti vaisių sulčių, – patarė dietologė K.Jasmontienė. – Jei pavalgę, pavyzdžiui, avižinės košės, gersite kavą ar arbatmedžio arbatą, geležies organizmas pasisavins mažiau, nes kavoje ir arbatoje yra medžiagų, kurios trukdo pasisavinti geležį.“ Geležies pasisavinimą blogina ir sėlenos, špinatai, augalinė ląsteliena, kalcio ir fosforo junginiai.
Kaltas dirvožemis?
Kodėl Žemaitijoje ir Ukmergės rajone sergančiųjų anemija yra net kelis kartus daugiau nei kituose rajonuose, minėto tyrimo autoriai nesiaiškino. Lietuvos agrocheminių tyrimų laboratorijos Agrocheminio tyrimo skyriaus vedėjas Jonas Mažvila sakė, kad Žemaitijoje, palyginti su Vidurio Lietuva, lyja gerokai dažniau, todėl per ilgą laiką iš dirvožemio buvo išplautas ne tik magnis, kalcis ir geležis, bet net ir molio dalelės. Panašiai nutiko ir dalyje Ukmergės rajono. Dėl šios priežasties augalai nesukaupia pakankamai geležies. O žmonės negali gauti pakankamai geležies nei valgydami daržoves, nei valgydami mėsą, nes ir gyvuliai jos negauna pakankamai iš žolių. Todėl specialistai šių rajonų gyventojams pataria į savo racioną įtraukti produktų, kuriuose yra daugiau geležies.
