helis-3
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „helis-3“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „helis-3“.
Rusija galiausiai siųs žmogų į Mėnulį
Praėjus 60 metų po to, kai Neilo Armstrongo „Apollo“ misija baigė JAV ir sovietų kosmoso varžybas, Rusija siųs į Mėnulį kosmonautų komandą.
Iki 2030 metų kosminis aparatas „atliks demonstracinį pilotuojamą bandomąjį skrydį aplink Mėnulį, nusileis ant jo paviršiaus ir tuomet sugrįš į Žemę“, teigiama nutekintame strateginiame Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ dokumente.
Kosmoso verslininkas: kinai šturmuos Mėnulį
Privačios kosminės bendrovės „Bigelow Aerospace“ įkūrėjas ir savininkas Robertas Bigelou (Robert Bigelow) Tarptautiniame simpoziume apie asmeninius ir komercinius skrydžius į kosmosą („International Symposium for Personal and Commercial Spaceflight“) išreiškė susirūpinimą Kinijos užmačiomis iki 2025-ųjų okupuoti Mėnulį.
R. Bigelou pavardė astronautikos ir kosmonautikos pasaulyje nėra nereikšminga. Jo bendrovė „Bigelow Aerospace“ yra pripučiamų erdvėlaivių koncepcijos iniciatorė.
Planai kasinėti Mėnulyje po truputį tampa realybe
Prognozuojama, kad žmogus netrukus galės išgauti naudingųjų iškasenų Mėnulyje, įskaitant ir itin retos Žemėje medžiagos – helio-3, aptiktos Mėnulyje, gavybą.
Mėnulyje aptikta gausių, milijardais tonų skaičiuojamų išteklių – pradedant vandeniu ir baigiant įvairiausiais metalais.
Astronautas siūlo energijos išteklių stokos problemą Žemėje spręsti Mėnulyje išgaunant helį
Mėnulyje savo laiku dirbęs „Apollo" programos astronautas, geologas ir buvęs JAV senatorius Harisonas Šmitas (Harrison Schmitt) siūlo tokį energijos išteklių stokos Žemėje sprendimo būdą: tereikia 15 mlrd. JAV dolerių investicijų per artimiausius 15 metų ir keleto sintezės reaktorių, kuriuos dar reikėtų sukurti. Taip pat neprošal būtų ir bazė Mėnulyje, kurios, žinia, taip pat dar nėra.
Ar Žemės gyventojai yra ateiviai?
Mėnulyje rasta vandens, ir dar tokio, kurį, matyt, kometos atnešė prieš 3,8 mlrd. metų. Šis naujausias atradimas, pasak astrofiziko Vlado Vansevičiaus, keičia iš esmės viską, kas susiję su žmonių veikla kosmose.
„Matyt, į pelkę nukrito“, - juokavo studentams Vilniaus universiteto (VU) profesorius V.Vansevičius, per astrofizikos paskaitą šių metų spalio 9 dieną su antrakursiais laukdamas pirmųjų pranešimų, ar sėkmingai JAV erdvėlaivis trenkėsi į Mėnulio paviršių.
Beveik taip ir buvo.