Mėnulyje savo laiku dirbęs „Apollo" programos astronautas, geologas ir buvęs JAV senatorius Harisonas Šmitas (Harrison Schmitt) siūlo tokį energijos išteklių stokos Žemėje sprendimo būdą: tereikia 15 mlrd. JAV dolerių investicijų per artimiausius 15 metų ir keleto sintezės reaktorių, kuriuos dar reikėtų sukurti. Taip pat neprošal būtų ir bazė Mėnulyje, kurios, žinia, taip pat dar nėra.
H. Šmitas mano, jog Jungtinės Valstijoms reikėtų grįžti į Mėnulį, tik šįkart – turint tikslą Mėnulio paviršiuje „kasti“ Žemėje retą, tačiau Mėnulio paviršiuje sąlyginai dažnai aptinkamą helio izotopą helį-3 (He3). Idėja nėra nauja. Be to, apie helio-3 gavybą Mėnulio paviršiuje kelerius metus garsiai kalbėjo rusai, tačiau konkretaus plano neišplėtojo. Tačiau buvęs amerikiečių astronautas galvoja, kad jo idėja yra gana tikroviška ir išpildoma.
Anot H. Šmito, 5 mlrd. JAV dolerių reikėtų demonstracinės-bandomosios He3 sintezės jėgainės statybai, nes šiuo metu tokių jėgainių Žemėje neegzistuoja. Dar 5 mlrd. JAV dolerių reikėtų investuoti kuriant sunkių krovinių gabenimui skirtą, maždaug „Saturn-5“ kalibro raketą, kuri į Mėnulį būtų leidžiama į reguliariai. Helio izotopo gavybos bazė Mėnulyje kainuotų dar 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Buvusio astronauto skaičiavimu, 2 km2 Mėnulio paviršiaus plote iš trijų metrų storio paviršiaus būtų galima išgauti maždaug 100 kg izotopo He3, kurių 1 000 megavatų reaktoriui pakaktų vienerius metus, o tokiu būdu pagaminamos energijos kaina prilygtų 140 mln. JAV dolerių, kurie išleidžiami deginant anglį. Pastačius keletą tokių reaktorių, nauda būtų dar apčiuopiamesnė.
Visos šios investicijos galėtų atsipirkti, kuriant ateities kosminių skrydžių technologijas ir sudarant sąlygas rengti misiją į Marsą. Be to, minimo helio izotopo kiekiai Mėnulyje yra gana nemenki, nors gal ir ne tokie dideli, kaip norėtųsi. O helio izotopo jėgainėse susidarytų labai maži saugotinų ir valytinų radioaktyvių medžiagų kiekiai arba jų išvis nesusidarytų. Sintezės reakcijos vyktų kur kas aukštesnėje temperatūroje, nei vyksta įprastuose reaktoriuose, tačiau ekologinės katastrofos galimybė aplinką užteršiant radioaktyviomis medžiagomis praktiškai lygi nuliui.
Be to, Mėnulyje būtų įrengta nuolatinė bazė. Abejojantys H. Šmito užmojų realumu ironizuoja, jog, mestelėjus dar penketą, kitą milijardų JAV dolerių, toje bazėje (kaip fantastiniame filme „Moon“) būtų galima įdarbinti žmogaus klonus ir aktoriaus Kevino Speisio (Kevin Spacey) balsu kalbančią robotizuotą stoties sistemą GERTY.
Saulius Žukauskas
