gytis janišius

Ištyrus ministerijų viešųjų ryšių aktyvumą, užsakomaisiais straipsniais garsėjanti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tarp pirmaujančiųjų nepateko. Įvertinimo nustebinti ministerijos atstovai pareiškė, kad tyrimas niekinis, rašo "Kauno diena".Vertino balaisPagal Naujosios viešosios vadybos fondo (NVVF) atliktą analizę aktyviausiai informaciją apie savo veiklą visuomenei teikia Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijos.

Iš Lietuvos ministerijų daugiausiai bendrauja su visuomene Krašto apsaugos ministerija, kurios viešoji komunikacija įvertinta kaip labai aktyvi ir surinko 2,51 balo vidutiniškai per dieną.Antroje ir trečioje vietoje pagal šį rodiklį yra Sveikatos apsaugos (2,38 balo) ir Teisingumo (2,35 balo) ministerijos - jų viešųjų ryšių tarnybų darbas taip pat įvertintas kaip labai aktyvus, teigiama nevyriausybinio Naujosios viešosios vadybos fondo tyrimo išvadose.

Šiemet Lietuva įpusėjo įgyvendindama Valstybinę švietimo strategiją 2003-2012 metams. Taigi, yra puiki proga apžvelgti kas yra atlikta ir apgalvoti kitų metų tikslus bei priemones jiems pasiekti. Gerai yra tai, kad pati strategija yra tęstinė ir akcentuoja tuos pačius švietimo siekius jau nuo 1988 metų, ir kad valstybė išvis turi strategiją.

Vyriausybė, nepavykus įteisinti mokesčių lengvatų naujiems automobiliams, ir toliau nepalieka ramybėje automobilių rinkos - neseniai pradėtas svarstyti siūlymas įvesti papildomus mokesčius senesniems nei 10 metų automobiliams, kurie galėtų siekti 250 litų per metus. Skelbiamas šios akcijos tikslas - atnaujinti automobilių parką.

Neseniai („Savivaldybės ar pusrajoniai“ – Balsas.lt,  2007.07.02) teko gvildenti įsisenėjusias Lietuvos administracinės teritorinės reformos problemas, be kitko aptariant ir apskričių (ne)reikalingumo klausimą. Dar kartą grįžti prie šios temos privertė plačiai išreklamuotas Viešosios įstaigos „Naujosios viešosios vadybos fondas“ (toliau – NVV fondas; kažkodėl iškart atmintyje iškilo „Naujosios sąjungos“ ir „naujosios politikos“ pavadinimai) parengtas šalies teritorinės reformos projektas.

2007 m. Teisingumo ministerija nusprendė, kad Lukiškių kalėjimą izoliatorių, kaip ir kitus kalėjimus miestų centruose, reikia iškelti iš Vilniaus centro į priemiestį. Idėja nebloga, nes prestižinėje miesto vietoje kalėjimui ne vieta, tačiau kaip visada trūksta lėšų. Senieji Lukiškių pastatai vertinami apie 120 mln. litų, o pastatyti naują 1500 vietų įkalinimo įstaigą kainuotų apie 300 mln. litų.

Lietuvos Respublikos prezidentas 2007 metų kalboje pastebėjo, kad valstybei pagaliau reikia ryžtis apskričių reformai. Ne pelno viešoji įstaiga „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios vienas tikslų yra populiarinti naująją viešąją vadybą, parengė strateginius metmenis, kaip galėtų būti reformuojamos Lietuvos apskritys. Siūlymai yra fondo nuomonė ir nėra užsakyti. Projekte naudoti naujosios viešosios vadybos principai, Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentai bei patirtis.

Nuo praeitų metų rugsėjo, kai buvo suvienodintas visų valstybinių įstaigų darbo laikas, miestų gatvėse padaugėjo automobilių ir pailgėjo transporto spūstys. Į padėtį keliuose atsižvelgė Vyriausybė ir leido diferencijuoti valstybinių įstaigų darbo laiką. Tad nuo 2007 m. kovo mėnesio Lietuvoje valstybės ir savivaldybių įmonės darbą pradėti ir baigti gali skirtingu laiku.

Vilniaus miesto taryba neseniai pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. koncepcijai. Planą pagal sutartį su savivaldybe rengė 1995 m. jos įkurta įmonė „Vilniaus planas“. Ši savivaldybės įmonė įkurta atlikti teritorinio planavimo, bendrojo, detalaus, specialaus, infrastruktūros ir transporto planavimo, atskirų objektų ir pastatų projektavimo, dizaino ir architektūros darbus, t. y. tas paslaugas, kurias taip pat gali atlikti ir privačios bendrovės.

Lietuvos sostinė Vilnius – sparčiai modernėjantis ir besiplečiantis miestas. Šiemet patvirtintas rekordinis biudžetas, kuris nuolat augo jau kelerius metus, kasmet daugėja investicijų, auga statybos apimtys. Viena iš didžiausių grėsmių, mažinanti miesto konkurencingumą ir stabdanti plėtrą, yra didėjanti nekilnojamojo turto kaina. Subalansavus pasiūlos ir paklausos poreikius, liberalizavus rinką kaina atitiktų gyventojų galimybes.