Lietuvos sostinė Vilnius – sparčiai modernėjantis ir besiplečiantis miestas. Šiemet patvirtintas rekordinis biudžetas, kuris nuolat augo jau kelerius metus, kasmet daugėja investicijų, auga statybos apimtys. Viena iš didžiausių grėsmių, mažinanti miesto konkurencingumą ir stabdanti plėtrą, yra didėjanti nekilnojamojo turto kaina.
Subalansavus pasiūlos ir paklausos poreikius, liberalizavus rinką kaina atitiktų gyventojų galimybes. Vyriausybė ir Vilniaus apskritis turėtų imtis ryžtingų veiksmų vykdant žemės reformą. Numatyta, kad jos pabaiga turėtų būti 2007 metų III ketvirtis, tačiau Vilniuje sunku tikėtis, kad reforma bus įvykdyta laiku. Dėl biurokratinių kliūčių, nesutarimų tarp savivaldybės ir apskrities, įvairiai interpretuojamos šių institucijų kompetencijos ir „didelių pinigų“ žemės grąžinimas stringa. Žemės mieste grąžinimui nėra tiek, kiek pageidaujama, o Vyriausybė neturi plano, ką daryti su žmonėmis, kuriems žemės grąžinti nebus galimybių, nes jos paprasčiausiai nėra.
Svarbus dokumentas, lemiantis statybas, teritorijų užstatymo reikalus ir vystymą, yra bendrasis planas. Šis dokumentas rengiamas keleriems metams. Planas turėtų būti kuriamas tariantis su visuomene, svarstant, vertinant galimus padarinius, bet svarbiausia – šis dokumentas neturėtų tapti nepakeičiamas tarsi Konstitucija. Atsižvelgiant į miesto visuomenės, investuotojų nuomonę, viešuosius interesus, jis turėtų būti lengviau keičiamas, priderinamas prie aktualijų. Lengvesnis bendrojo plano koregavimas ir tobulinimas, atsižvelgiant į pasiūlymus ir iškylančias problemas, suteiktų miestui dinamiškumo ir padėtų spręsti aktualias problemas. Tai ypač taikytina zonoms, kurios nereikalauja specialios apsaugos, tokioms kaip senamiestis, draustiniai ar regioniniai parkai.
Vilniaus ekonomikos ir verslo plėtrai sunkumų kyla ir dėl Vilniaus rajono savivaldybės darbo spragų. Vilniaus apskrities administracija ir Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybė niekaip nesugeba patvirtinti bendrojo plano ir stabdo Vilniaus ir rajono plėtrą, kliudo statyboms.
Kitas plėtrą, statybas stabdantis ir rinką iškreipiantis veiksnys yra žemės paskirtys. Miestui sparčiai plečiantis tai labai aktualu priemiesčiams, kur gausu žemės ūkio paskirties žemės. Būtina palengvinti žemės paskirčių keitimą, ypač specialios paskirties nereikalaujančiose teritorijose. Dabar žemės ūkio paskirties sklypas kainuoja trečdaliu mažiau nei namų valdos, tačiau tai nesustabdo statybų, o tik sukuria papildomo biurokratizmo. Apsukrūs žmonės gauna ūkininko pažymėjimus ir savo privatų namą tik kitaip įformina. Sunkus ir ilgas paskirčių keitimas apsunkina pramonės iškėlimą į užmiestį, padidina verslininkų išlaidas, užtęsia investicijas ir stabdo naujų darbo vietų kūrimą.
Valstybinės institucijos turėtų padaryti viską, kad palengvintų žmonių gyvenimą, paprasčiausias būdas būtų sumažinti biurokratines kliūtis ir ryžtingai spręsti užsitęsusias ir aktualias problemas.
Gytis Janišius, Naujosios viešosios vadybos fondas
