gripas

Gripui įsisiautėjant ir guldant vis didesnį būrį žmonių į ligos patalą, vaistinėse graibstomos medicininės kaukės. Farmacininkai sako, kad kai kur per dieną jų nuperkama ir iki pusės tūkstančio. Nors, pasak medikų, tai nėra šimtaprocentinė apsauga nuo infekcinės ligos, visgi susirgus vienam šeimos nariui, kiti mažiausiai 3 dienas būdami šalia jo turėtų dėvėti specialias kaukes. Jų kai kurios vaistinės šią savaitę net pritrūko.

Gripas vis labiau siautėja Lietuvoje. Penkios savivaldybės jau paskelbė epidemiją, o daugėjant sergančiųjų kyla grėsmė užsidaryti ir didesniam skaičiui darželių ir mokyklų. Ar tai jau gripo pikas, ar jis smogs dar stipriau? Santaros klinikų šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad gripo bumas gali prasidėti jau maždaug po savaitės. „Dar kokią savaitę, dvi jis gali didėti, po to jis mažės.

Vakar naujienų portalas tv3.lt pranešė apie tai, kad šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, o Santaros klinikų vaikų ligoninės skubios pagalbos priimamasis nebūna tuščias – medikai tvirtina, kad stebėjimo palatos visos užimtos, gripo diagnozė patvirtinama itin dažnai. Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius sako, kad yra būdų palengvinti sergamumą gripą ir nekartoti klaidų, galinčių nulemti ilgą sirgimo laiką.

Šiomis dienomis gripo virusas nesustabdomai palaužia vis daugiau žmonių. Baiminamės, kad liga neužkluptų ir mūsų, tačiau net neįtariame, kokiais paprastais ir natūraliais būdais galime nuo to sėkmingai apsisaugoti. Sveikuolė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė atskleidžia patikimas natūralias priemones, kurios užtikrins atsparią imuninę sistemą prieš bet kokius virusus. Sėklų mišiniai „Visada propaguoju sėklas, jos labai maistingos ir naudingos sveikatai.

Grėsmingasis gripas, ką tik nusinešęs moters gyvybę, į ligos patalą masiškai guldo ir mažuosius. Santaros vaikų ligoninės medikai stiprina pajėgas, mat sergančių vaikų tiek daug, kad šie nebetelpa į palatas. Gripas pakirto 11-metį  Santaros vaikų ligoninės priimamojo stebėjimo palatoje mineralinį gurkšnoja Nikita. Vienuolikmetis vienas iš tų, kuriuos pastarosiomis dienomis parklupdė gripas.

Sparčiai išaugus peršalusiųjų ir sergančiųjų gripu skaičiui nuo antradienio Kėdainių rajono savivaldybėje paskelbta gripo epidemijos pradžia. Kone tuo pačiu metu kai kuriose rajono ugdymo įstaigose taip pat buvo nutarta stabdyti ugdymo procesą dėl itin padidėjusio sergančių vaikų skaičiaus. Karantinas iki vasario 4 d. paskelbtas LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje, „Atžalyno“ bei Šėtos gimnazijose.

Viena po kitos Lietuvos savivaldybės skelbia gripo epidemiją, mat sergančiųjų tiek, kad medikai vos spėja suktis. Nustatyti tiklią diagnozę kauniečiai pasitelkė ir modernią aparatūrą. O šiųmetis gripas itin pavojingas, kone visiems sirgusiems kilo komplikacijų.  Primename, kad antradienį nuo gripo Šiauliuose mirė moteris. Tai pirmoji gripo auka šį gripo sezoną. Garbaus amžiaus pacientei sausio 15 d. buvo nustatyta gripo ir plaučių uždegimo diagnozė. Sausio 22 d. moteris mirė.

TV3 Žinios praneša, kad jau yra ir gripo aukų. Šiauliuose nuo gripo mirė moteris. Išsamiau apie tai – TV3 žiniose 18.30 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės. Šiandien gripo epidemiją paskelbė Panevėžio, Kauno miesto, Ignalinos, Kėdainių ir Jonavos rajono savivaldybės. Vakar gripo epidemiją paskelbė Prienų ir Ukmergės rajono savivaldybės. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė septynios.

Penkios Lietuvos savivaldybės, tarp jų – Kauno ir Panevėžio miestų, paskelbė gripo epidemiją. Šių savivaldybių atstovai BNS patvirtino, kad epidemija po Nacionalinis visuomenės sveikatos centro rekomendacijų skelbiama nuo antradienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad 2019 m. sausio 21 d. NVSC specialistai rekomendavo Kauno ir Panevėžio miestų, Prienų, Kėdainių, Ignalinos, Šalčininkų ir Ukmergės rajonų savivaldybių teritorijose skelbti gripo epidemiją. NVSC specialistai praneša, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodikliai aukščiau minėtose teritorijose yra tokie: Vilniaus apskrityje – 151,19 atv. / 10 tūkst.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad per orą su dalelėmis plintančių infekcijų sukėlėjų (vėjaraupių, plaučių tuberkuliozės, tymų, juostinės pūslelinės (herpes) ir kt.) plitimo riziką galima sumažinti, jei ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, t.y. poliklinikose pacientai, kuriems įtariamos minėtos ligos, būtų izoliuojami atskiroje patalpoje.

 Dabartinis laikotarpis sutampa su gripo sezonu, įprastai trunkančiu nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai nori pasidalinti svarbia informacija apie gripą ir jo profilaktiką. Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.

Šiuo metu vis didesnį nerimą kelia gripo infekcijos. Galimos įvairios komplikacijos, varginantis gydymas bei kiti gripo keliami sunkumai tik ir skatina galvoti, kaip išvengti visų šių nemalonumų. Vieni, siekiant apsisaugoti, griebiasi natūralių būdų, kiti pasikliauja gripo vakcinomis, tad kuris pasirinkimas tinkamiausias? „Gripas išties yra ypač sunki virusinė liga, kuri ilgam atima darbingumą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) didėja. 2-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 7–13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 93,3 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Itin sparčiai vaikus į ligos patalą pradėjo guldyti gripas. Anot medikų, grėsmingai pradėjo augti sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Sergančiųjų jau pirmomis tik prasidėjusių metų dienomis yra net keturis su puse karto daugiau, nei pernai tuo pat metu. Į ligos patalpą tiek mažylius, tiek suaugusius šiemet guldo gerokai piktesnis gripo tipas nei karaliavo pernai. Smogė gripo virusas Kad mergina nevemtų, negalėjom duoti didelio kiekio skysčių, o tik po truputį su pertraukom.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl auga. 1-ąją šių metų savaitę (2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 69,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2018 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 63,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Gydytojai, mitybos specialistai, psichologė, asmeninė trenerė ir vaistininkas atskleidžia savo sveikatingumo patarimus pošventiniam laikotarpiui. Vieni rekomenduoja pagirių aspirinu nesigydyti, kiti pataria nepasiduoti pagundoms. Taip pat medikai pataria, kaip išvengti žiemos ligų – pavyzdžiui, gripo. Šventinis sezonas kartais primena bėgimą su kliūtimis. Pradedant persivalgymu ir pagiriomis, baigiant gripu ir išsekimo jausmu – šventės gali atsiliepti ir sveikatai. Bet tai – visai nebūtina.

Nors medikai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sumažėjo, vis dėlto šiuo metu net 2 asmenys dėl gripo gydomi intensyvios terapijos skyriuje. 52-ąją šių metų savaitę (gruodžio 23-30 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir Ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 42,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 46,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Atėjus šaltajam metų laikotarpiui vis didesnį nerimą kelia gripo virusas. Galimos įvairios komplikacijos, sloga, kosulys, varginantis gydymas bei kiti gripo keliami sunkumai. Tačiau jei gripui arba peršalimui pasibaigus jus vis dar kankina kosulys, nenumokite ranką, nes organizmas perspėja apie rimtus sveikatos sutrikimus. Bendrosios praktikos gydytoja Aušra Zaleskienė patarė stebėti organizmo siunčiamus ženklus, nes ir paprastas kosulys gali reikšti rimtas sveikatos problemas.

Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo kiek mažiau – 80,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Šiaulių, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir vėl padidėjo. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 3–9 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 81,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 81,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. 48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja ketvirtą savaitę iš eilės, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai. Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 71,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo panašiai – 68,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje auga sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, lapkričio 12–18 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 61,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Savaite anksčiau šis rodiklis siekė 58,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš metus gripu sirgo panašus skaičius žmonių – registruota 60,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias – 45,6 atvejo 10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę padidėjo visoje Lietuvoje. 45-ąją šių metų savaitę (lapkričio 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 58,1 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų skaičius buvo panašus – 57,0 atv./10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę sumažėjo visoje šalyje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, spalio 29 – lapkričio 4 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 49,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu registruota 50,4 susirgimo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausia – 28,1 atvejo 10 tūkst.

 Su bobų vasara jau atsisveikinome ir pasitinkame prasidedantį tikrąjį šaltąjį sezoną. Jam dažniausiai ruošiamės, stiprindami savo imunitetą, tačiau ne visada pavyksta apsisaugoti nuo daugybės ore sklandančių ligų sukėlėjų. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2-4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų.

Gydytojai įspėja – daugėja sergančių gripu ir peršalimo ligomis. Tačiau tiek skiepytis, tiek stiprinti imunitetą žmonės vis dar vengia ir į vaistines ar pas gydytoją skuba jau pakirsti ligos. Ir dar baisiau – daugėja žmonių, užsiimančiųjų savigyda. Medikai patvirtina, sergančiųjų pastarosiomis dienomis gerokai padaugėjo. Iš visų besikreipiančių vien Šeškinės poliklinikoje, trečdalis kenčia nuo kosulio, gerklės skausmo, slogos, yra kamuojami karščio.

Praėjusiais metais daugiau nei 900 000 amerikiečių dėl gripo atsidūrė ligoninėse. Liga pražudė 80 000 žmonių. Ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai – jie dažniau suserga gripu ir liga būna sunkesnė. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pataria, kad jei vyresniems nei šešių mėnesių asmenims, geriausia apsauga yra skiepai nuo gripo.

43-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti du asmenys, iš kurių – vienas vaikas iki dvejų metų amžiaus, kitas – suaugęs asmuo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. 43-ąją šių metų savaitę (spalio 22–28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Perspėjimas kauniečiams: pastaruoju metu čia fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.  42-ąją šių metų savaitę (spalio 15–21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 65,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Staigiai pakilusi aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas – tokie pirmieji ir dažniausiai pasitaikantys gripo, kuriuo kasmet Lietuvoje suserga 5–10 proc. gyventojų, simptomai. Nors dažnas žino, kad ši infekcija mažiausia savaitei paguldo į ligos patalą, tačiau dalis lietuvių skiepytis nuo gripo neskuba.

Lietuvoje sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka panašus, sergančiųjų šiemet yra mažiau nei pernai. Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) buvo 64,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. 2017 metais tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 69,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Šiaulių (41,5 susirgimo 10 tūkst.

29-erių metų moteris mirė nuo gripo. Puikią karjerą darančiai teisininkei sustojo širdis – šį sezoną tai jau trečia mirtis nuo gripo Pietų Karolinoje. Scarlett Levinson (29) antradienį mirė nuo gripo komplikacijų širdžiai. Tai – jau trečioji gripo auka šiais metais Šiaurės Karolinoje. Teoriškai gripo sezonas JAV prasideda spalio mėnesį. Pastaraisiais metais gripo virusas JAV pražudė daugiau nei 80 000 žmonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. Pranešama, kad medikų rankose atsidūrė vaikas.  Pabrėžiama, kad dėl gripo buvo hospitalizuotas vienas asmuo 2–17 m. amžiaus grupėje. 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Prasidėjęs spalio mėnuo, deja, nežada nieko gero: permainingi orai lietuvius gena į poliklinikas, kur dėl varvančių nosių, pakilusios temperatūros ir užsitęsusio kosulio styra eilės. Daugelį lietuvių neramina ir spalio pradžioje paskelbta gripo sezono pradžia Lietuvoje.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 252 Panevėžio regiono gyventojai, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai – 44 asmenimis daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (208 atv.

Atėjęs ruduo jau gana greitai primins apie save prasidėjusiomis slogomis bei peršalimais. Pediatrė iš Floridos dr. Jean Moorjani papasakojo, kuo gali būti pavojingos gripo vakcinos bei paaiškino, kam iš tiesų būtina pasiskiepyti, siekiant išvengti šios prie patalo prikaustančios ligos.  Ar galima susirgti nuo vakcinos?  Anot dr. J. Moorjani, susirgimas nuo gripo vakcinos yra visiškas, šimtaprocentinis mitas.

 Lietuvos miškuose aptinkama avietė yra puikus vaistas nuo peršalimo, ar karščiavimo. Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai. Mineralinės medžiagos, esančios uogose, reikalingos organizmui kaip ir baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Mažina temperatūrą Šviežios, virtos ar džiovintos uogos tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio.

Prasidėjęs rugsėjis kartu su savimi atsineša ne tik vėsesnius orus, bet ir rudeniškas ligas. Tai natūralu, nes po šiltų ir saulėtų orų reikia prisitaikyti prie naujų rudens oro sąlygų, o žmogaus organizmas gana jautriai reaguoja į sezonų kaitą.  Kokie pavojai mūsų tyko ir kaip apsisaugoti pasakojo šeimos gydytoja Aldona Bieliauskienė. Įžvelgė riziką Pasak gydytojos, didžiausia rizika ne besikeičiantys orai: „Mes lietuviai esame pripratę prie vėsių orų.

Būsimam gripo sezonui skirta vakcina, kuria nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, pasiekė Lietuvą. Valstybinė ligonių kasa informavo, kad 2018–2019 metų gripo sezonui nupirko per 131 tūkst. vakcinos dozių. Sezoninės gripo vakcinos pristatymas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas pradėtas šią savaitę. Pirmiausia vakcina pasieks Vilniaus apskrityje esančias įstaigas.

Kai į ligoninę atvežta 23-ejų metų mergina ėmė vemti, o veidą išbėrė spuogai, jai buvo diagnozuota meningokokinė W infekcija, rašoma portale thesun.co.uk. Jauną merginą nuo mirties skyrė vos pusvalandis - paaiškėjo, kad ji serga ne gripu, o mirtina meningito forma. Lilė O‘Connell iš Paddingtono Sidnėjuje praėjusiais metais kartu su šeima šventė Kalėdas, kai mergina tą vakarą pasijuto prastai.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) įsigijo 131,7 tūkst. gripo vakcinos dozių 2018–2019 metų gripo sezonui. Tai yra 10 tūkstančių dozių daugiau nei pernai, pranešė VLK. Sezoninė gripo vakcina į Lietuvą bus pristatyta rugpjūčio pirmosiomis dienomis.

Karalienės Viktorijos laikais Didžiojoje Britanijoje paplito daugybė ligų. Tiesa, žmonės tada dažniausiai gyvendavo vos iki 45-erių. Vaikai, sulaukę 5 metų amžiaus būdavo laikomi itin laimingais, mat reikiamas vakcinas, kad išgyventų, gaudavo ne visi.

Leukemija gali būti iššaukta tokių infekcijų kaip gripas ir, tikėtina, jos galima būtų išvengti, teigiama naujoje mokslininkų iš Didžiosios Britanijos Vėžinių susirgimų tyrimų instituto teorijoje, kuri vadinama „tikru proveržiu“ šioje srityje. Šiame moksliniame darbe yra teigiama, kad „sterili“ pirmųjų penkių gyvenimo metų aplinka vaikui gali padidinti susirgimo riziką ir apriboja galimybes susidaryti organizmo atsparumui.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja. Dvidešimtąją šių metų savaitę (gegužės 14-20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 40,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 52,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. 17-ąją šių metų savaitę (balandžio 23-29 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 50,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 48,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Bulgarijos atsakinga institucija pranešė, kad šios šalies Plovdivo srityje esančiame naminių paukščių ūkyje nustatytas aukšto patogeniškumo H5 potipio paukščių gripas. Židinys nustatytas Chekeritsos medžioklės plotuose Striamos kaime Plovdivo srityje. Šioje teritorijoje buvo laikoma 510 kurapkų (Perdix Perdix) ir 210 kalninių keklikų (Alectoris chukar). 2018 m. balandžio 13–17 d. čia iš viso nugaišo 362 kurapkos ir 165 kalniniai keklikai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje toliau mažėja. Penkioliktąją šių metų savaitę (balandžio 9-15 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 54,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 43,2 atv./10 tūkst. gyventojų.