„Gripas išties yra ypač sunki virusinė liga, kuri ilgam atima darbingumą. Pradžioje labai skauda galvą, visą kūną, prie viso to greitai prisideda įvairios komplikacijos, dažniausiai plaučių uždegimas.
Be to, net ir persirgus gripu, žmogus ilgai jaučiasi silpnai, be jėgų, vargina astenija – bendras tiek fizinis, tiek psichinis bejėgiškumas. Visgi, viena išeičių nuo to apsisaugoti yra skiepai, kurie mūsų imuninę sistemą paruošia gynybai“, – sako bendrosios praktikos gydytoja Aušra Zaleskienė.
Skiepai – patikima priemonė nuo gripo?
Pajutus pirmuosius gripo simptomus specialistai pataria nieko nelaukti ir kuo skubiau imtis simptominio gydymo. Pirmiausia, svarbu gerti kuo daugiau skysčių – arbatų ir filtruoto šilto vandens.
Taip pat būtina nuolatos vėdinti ir drėkinti patalpas, kuriuose praleidžiate daugiausiai laiko. Miegas ir vitaminizuotas maistas, kaip daržovės ir vaisiai, kuriuose gausu vitamino C, padeda greičiau stiprinti imuninę sistemą ir kovoti organizmui su virusais.
Taip pat labai svarbu dar neužsikrėtus gripu pasirūpinti tinkama profilaktika, kuri gali kaip reikiant sumažinti susirgimų riziką. Pastovus rankų plovimas, patalpų vėdinimas, darbo bei poilsio režimo laikymasis, subalansuota mityba, aktyvi fizinė veikla – efektyvūs būdai, siekiant apsisaugoti nuo virusinių, šaltojo metų laikotarpio, ligų.
Gripo injekcijos – dar vienas būdas, siekiant apsisaugoti nuo susirgimų. Tiek vaikams, tiek suaugusiems gripo vakcina yra ta pati, išskyrus vaikus iki 5 metų, kuomet vaikas dar yra neskiepytas ir reikalingas kitas skiepų režimas, kuomet vaikai vakcinuojami per du kartus.
Šeimos gydytoja Renata Samuilienė teigia, jog tuo atveju, kada žmogus suserga gripu ir yra nepasiskiepijęs, galimos kur kas rimtesnės gripo komplikacijos, sudėtingesnis ir ilgesnis gydymas, dėl kurio taip pat gali paūmėti ir kitos ligos.
„Be abejo, tiek gripo, tiek jokia kita vakcina neapsaugo mūsų visu 100 proc. nuo ligų, tačiau rizika susirgti ar apsikrėsti gripu tikrai ženkliai sumažėja. Kalbant apie šalutinį skiepų poveikį, dažniausiai pasitaikančios reakcijos į injekciją yra paraudimas, patinimas ar skausmingumas keletą dienų būtent injekcijos vietoje.
Vis dėlto, dažniausiai žmonės nieko blogo nejaučia ir nusiskundimų apie bendrą sveikatos pablogėjimą galima išgirsti itin retai, o mano praktikoje tokių atvejų kol kas net nepasitaikė.
Gripo epidemija dažniausiai būna tiek rudens pabaigoje, tiek žiemos pradžioje, o žinant, kad žmogaus imunitetas susiformuoja metų bėgyje, tam galima pradėti ruoštis ir anksčiau. Siekiant apsisaugoti nuo ankstyvųjų gripo infekcijų ir kuo mažiau sumažinti tikimybę anksti susirgti, norintiems, skiepytis galima pradėti jau šiuo metu“, – kalba Renata Samuilienė.
Natūralios priemonės apsaugai nuo gripo
Sveikuolė, chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė tvirtina, kad pasitelkus natūralias priemones, kurios efektyviai stiprina imuninę sistemą, galima išvengti bet kokių ligų, kurios taip dažną gąsdina šaltuoju laikotarpiu. „Svogūnas ir česnakas šiuo atveju yra vienos iš svarbiausių priemonių profilaktikai. Patarčiau kiekvieną diena suvalgyti po vieną ar net dvi česnako skilteles arba po didesnį svogūno griežinėlį. Jei nuolatos nepamiršite suvalgyti šių gėrybių, jums tikrai neprireiks vaistų.
Taip pat labai vertingos yra įvairios sėklos bei jų mišiniai. Pavyzdžiui, paimkite linų, sezamo ir saulėgrąžų sėklų, viską sutrinkite ir kasdien po du šaukštus šio mišinio užpilkite šiltu vandeniu ir suvartokite. Tokiu būdu organizmas gaus didelį kiekį mikroelementų, kurių mums dažnai taip trūksta gerai sveikatai ir bendrai savijautai. Taip sparčiai stiprės imunitetas, visas kūnas, kuris gebės tvirtai apsisaugoti nuo gripo virusų“, – pataria Ksavera Vaištarienė.
