griaustinis

Pirmadienio vakarą dalyje Kėdainių krašto iš dangaus ne tik lijo, bet ir pasipylė kruša, buvo girdėti griaustinio trenksmai. Kėdainiečiai ėmė dalintis užfiksuotais vaizdais. Hidrometeorologijos tarnybos atstovai sako, kad šiomis dienomis Lietuvos orai yra tarsi brandžios vasaros dienomis. Sprendžiant pagal radaro vaizdus, pirmadienį šiek tiek lietaus sulaukė ir tie regionai, kurie sekmadienį ir šeštadienį negavo nieko.

Gyventojai dalijasi neįprastais vaizdais – pirmadienio rytą vietomis buvo galima išgirsti griaustinį. Nors perkūnija žiemą yra ypač retas, tačiau realus reiškinys. O sinoptikai skelbia naujausias prognozes ir praneša, kad ateinančiomis dienomis sulauksime plikledžio ir sniego porcijos bei dar daugiau gamtos siurprizų. „Pilaitėje šiuo metu pūga, griaudi ir žaibuoja“, – naujienų portalui tv3.lt pranešė gyventoja ir teiravosi, kas čia per reiškinys.

19 valandos duomenimis, kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, intensyviausi lietaus debesys keliauja ties centriniais, šiaurės rytiniais bei pietrytiniais šalies rajonais (Kauno, Panevėžio bei Vilniaus apskritimis). Nurodoma, kad per artimiausias valandas intensyvių liūčių debesys keliaus šiaurės rytų kryptimi ir plis į Vilniaus, Utenos ir Panevėžio apskritis. Šiuose regionuose vietomis lis smarkiai, griaudės perkūnija, stiprės vėjo gūsiai iki 15-20 m/s, galima kruša.

Rugpjūčio 10 dieną senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų. Štai, kuo ji svarbi Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų.

Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi kaunietis Jonas, kuris nustebo vakar naktį išvydęs žaibus ir išgirdęs griaustinį. Jis sako netikintis, kad tokiu metu galima sulaukti perkūnijos, tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika nuramina, kad perkūnija žiemą ar pavasario pradžioje – nieko neįprasto, tačiau vakar buvo stebimas kitas retas reiškinys. Jonas teigė vakar pažiūrėjęs krepšinį dar galvojęs pažiūrėti filmą, tačiau po vidurnakčio, apie 00.18 val.

Antradienio vakarą Lietuvoje užfiksuoti pirmieji žaibai, praneša sinoptikai. Jie nustebino pajūrio gyventojus. „Baltijos jūros regione fiksuojami pavieniai žaibų išlydžiai. Bent vienas išlydis 21:28 val. nustebino ir Šventosios–Palangos–Kretingos apylinkių gyventojus. Pavienės perkūnijos yra normalus reiškinys net šaltuoju metų laiku. Dažniau jos fiksuojamos vakarinėje šalies dalyje (arčiau jūros). Pasitaiko jų ir atslinkus ciklonui su stipriais vėjais“, – rašoma Meteo.

Mičigano valtijos Kalamazu mieste vyras danguje nufilmavo pritrenkiantį vaizdelį.  Ankstų liepos 5-osios rytą Kalamazu miestą talžė audra. Jos metu Aaronas Campbellas danguje stebėjo galingus žaibus, kurie sukaustė jo dėmesį. Vieną įspūdingą žaibą jam pavyko nufilmuoti, o vaizdeliu jis pasidalijo socialiniuose tinkluose. Savo akimis pamatyti vaizdelį galite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Liepos 29-oji – Griaustinio, šv. Mortos diena. Paprastai ši diena mini vidurvasarį, laikotarpį, kada orai patys audringiausi. Etnologas Libertas Klimka sako, kad artimiausiomis savaitėmis labai tikėtini permainingi ir audringi orai.   Griaustinio arba Perkūno diena minima jau nuo seno. Etnologas sako, kad senovėje baltai šia diena pažymėdavo vidurvasarį ir taip garbino Perkūną.   „Griaustinio diena pažymi vidurvasarį.

Giedrius Grabliauskis Kretingoje užfiksavo tai, ką lemta pamatyti ne kiekvienam. Visai netoliese trenkęs žaibas tarsi virto ugniniu kamuoliu, kurį netrukus palydėjo garsus trenksmas. Vaizdo įrašė matyti, kaip lyjant plykstelėjęs žaibas suformuoja didelį ugninį kamuolį. Vėliau pasigirsta garsiai nuaidintis sprogimas.   Kaip portalui tv3.lt sakė visa tai užfiksavęs vyras, panašu, kad žaibas trenkė į elektros stulpą.

Rugpjūčio 10-toji – paskutinioji perkūno diena. Senovės lietuviai itin garbino Perkūną, o šią dieną minėjo tikėdami, kad daugiau perkūnas nebetrenks ir jų namai bei turtas bus saugūs. Žymi astrologė Vaiva Budraitytė naujienų portalui tv3.lt sako, kad šiandiena parodo ir tai, kokio galima tikėtis derliaus rudenį, ir atskleidžia, ko visgi šiandien geriau nedaryti. „Perkūno diena prasideda vasarį, o jų iš viso yra devynios. Šiandien yra laikoma paskutinė perkūno diena, kai baigiasi vasaros ciklas.

Kiekvieną vasaros savaitgalį TV3 televizijos eteryje rodoma nauja edukacinė-pramoginė visai šeimai skirta laida „Kitsy“. Kiekvienoje laidoje paliečiamos vis skirtingos temos. O štai vienoje jų buvo kalbama apie žaibus. Žaismingoji laidos vedėja Kitsy atskleidė įdomiausius faktus apie nuolatinius audrų palydovus. Žaibas – natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Žaibas taip pat turi nuolatinį palydovą griaustinį - tai garsusis trenksmas, išgirstamas po žaibo.

Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ekspertai nustatė du naujus žaibavimo rekordus. Naujieji „megapliūpsnių“ rekordai, tiek vieno žaibo trukmės, tiek atstumo, daugiau nei dukart viršijo ankstesnius atvejus. Nuo šiol ilgiausiai nusidriekusiu žaibu yra laikoma 2018-ųjų spalio 31-ąją pietinėje Brazilijos dalyje užfiksuotas 709 km (+- 8km) ilgio žaibas. O ilgiausios trukmės žaibo pliūpsnis užfiksuotas Argentinoje 2019-ųjų kovo 4-ąją ir truko 16,73 sekundės.

Nors pastaruoju metu lietūs su audromis kiek nurimo, penktadienį vėl žadamas griaustinis su žaibais. Jei audrų metu buvome raginami saugotis, stiprus vėjas su žaibais kelia ne mažesnį pavojų. Kaip elgtis perkūnijos metu, klausiam fizikos mokslų daktaro, profesoriaus Edmundo Kuokščio. Laba diena, tai pastaruoju metu siaučia griaustiniai, žaibai ir taip toliau. Dabar artimiausiu metu ir vėl jų praneša.

Lietuva savaitę ir atidarė, ir užbaigė audra. Šalyje ir vėl skaičiuojami gamtos reiškinių sukelti nuostoliai. Sostinėje karšto oro balionų čempionatas baigėsi dramatiška avarinių nusileidimų serija, sužalota moteris. Ugniagesiams gelbėtojams teko pjaustyti dešimtis vėtros išverstų medžių, o draudikai sugadintą turtą skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Į orą Vingio parke kyla 40 balionų, o jų čempionatas prasideda dangui dar visai neapniukus. Tačiau komandoms užduotis atlikus, ateina audra.

Griaustinis ir žaibai patinka tikrai ne visiems. Nors juos stebi iš namų su arbatos puodeliu – visai jauki pramoga. Tačiau, kai esi kelyje ir viskas vyksta prieš pat tave – tikrai ne iš maloniausių vaizdų. Vienam vairuotojui pavyko užfiksuoti spektaklį iš dangaus, o netrukus įrašas paplito ir internete. Komentatoriai negailėjo komentarų, kad toks reginys vyksta visai šalia – tikrai baugu. Reginys – video siužete.

Vasara – griaustinio metas. Beveik kiekvieną savaitę dangus prakiūra liūtimis ir žaibais. Kartais griaustinis pasigirsta visai netikėtai ir puolame į vidų. Ar reikėtų išsigąsti, jei išgirsite griaustinį gulėdami vonioje? Žaibus supa daug mitų. Žmonės dažnai galvoja, kad žaibas netrenkia du kartus į tą pačią vietą ar automobilio padangos izoliuoja mašiną ir jos keleivius nuo elektros iškrovos. Tai – nesąmonės. Žaibas dažnai trankia į jau aplankytą vietą - dangoraižiai trankomi nuolat.

Europos padangėje iniciatyvą perėmė didelė žemo slėgio sritis – būtent dėl jos įtakos žemyne dabar vyrauja debesuotas dangus, vietomis lyja, kai kur ne tipa jau mažai. Aukštas slėgis giedrus orus lemia tiktai šiaurėje. Lietuva bus ties šių skirtinų orų riba, dėl to vėl palis, bet vėl ne visur. Romoje rytoj šils iki 19 laipsnių, Barselonoje lis, dėl to bus apie 14. Kaip visuomet, šilta Kanaruose. Paryžiuje debesys ir bus apie 17, Londone palis, bus 14 laipsnių šilumos.

Šilutės ligoninės Reanimacijos skyriuje gydomas 35-erių vyras, pasak medikų, liepos 17-ąją nuo šiol galės vadinti savo antrąja gimimo diena. Mat vakarop vyrą nutrenkė žaibas. Nors vyras šiuo metu nėra visiškai sveikas, jo istoriją gydytojai vadina tiesiog stebuklu: „Žmogus šiai dienai nebuvo labai kalbus, dėl savo sveikatos būklės, dėl patirto šoko ir dar jisai tikrai pilnai neatsigavęs ir turbūt daugelį detalių, kurias prisimins tiktai vėliau.

Kiekvienas žmogus, kad ir bandytų paneigti, gyvenime ko nors bijo. Vieniems didžiausią baimę sukelia vorai, kitiems gi skrydis lėktuvu.  Pripažinkite sau didžiausią savo baimę ir sužinokite, kokią paslaptį apie jus tai atskleidžia.  Skrydžio baimė. Nors skrydžiai lėkuvu yra daug saugesni nei kelionės automobiliu, vis dėlto daugelis žmonių visame pasaulyje bijo skraidyti dėl aukščio baimės. Ši fobija susijusi su nepasitikėjimu kitais žmonėmis.

Nors žaibas daug kam atrodo daugiau gražus nei pavojingas reginys, ši gamtos stichija kasmet pridaro nemažai žalos. Lietuvoje meteorologų duomenimis, per metus vidutiniškai būna nuo 19 iki 30 dienų su perkūnija, o žaibo sukeltų gaisrų – mažiausiai du kartus daugiau. Šiemet dėl žaibo iškrovos sukelto gaisro ugniagesiai kviesti jau 11 kartų. Pernai fiksuoti 66, o 2013 metais – 86 žaibo sukelti gaisrai. Apie 70 proc.

JAV Kolorado valstijoje viena 31 metų moteris žuvo, dar trys asmenys buvo sužeisti nuo žaibo iškrovos; visi jie keliavo vienu turistinių žygių maršrutu, pranešė vietos žiniasklaida.

Gegužės 19 dienos rytas Vilniuje aušo su trenksmais. Lietuvoje (Biržų, Šilutės ir Varėnos meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus-žemė (išlydžiai vykstantys tarp debesų nefiksuojami). Antžeminė žaibų aptikimo sistema registruoja žaibų sukeltas žemo dažnio elektromagnetines (radio) bangas ir remiantis trianguliacijos principu nustato žaibo išlydžio vietą ir laiką, rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vienas įspūdingiausių, tačiau ir baisiausių gamtos reiškinių – žaibas. Žaibas gali būti mirtinas, tačiau su juo susijusios ir įvairios stulbinamos istorijos. Mixstuff.ru pateikia keletą jų.  1. Žaibas, skridęs lėktuvu (1984) 1984 metais kamuolinis žaibas pataikė į sovietų lėktuvą, skridusį 1900 metų aukštyje. Ji išdegė nedidelę skylę tiesiog piloto kabinoje ir perskrido per visą lėktuvo saloną pro persigandusius keleivius.

Atėjus ilgai lauktam pavasariui, Lietuva sulaukė ir pirmojo griaustinio. Pagal lietuviškus prietarus tris kartus nugriaudėjus griaustiniui esą galima jau traukti prie ežerų ir atidaryti maudynių sezoną.

Šiąnakt  Vilniuje šeimininkavusi audra  pridarė bėdų ir miesto gyventojams. Trys sostinės rajonai trumpam buvo panėrę į visišką tamsą. Sinoptikai prognozuoja, jog tokios audros artimiausiomis dienomis taps įprastu reiškiniu. Naktį prasidėjęs lietus apims visą šalį, vietomis pliaups itin smarkiai. Įdienojus oras šils iki 24–29 laipsnių šilumos ir tik kai kur šiauriniuose šalies rajonuose termometrai rodys 21–23 laipsnius šilumos.

Šiltuoju metų laiku padažnėjusios gamtos stichijos dažnai sukelia gedimų skirstomajame elektros tinkle, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. AB LESTO primena apie saugų elgesį tokių situacijų metu: nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, pastebėjus gedimus pranešti telefonu 1802, pirmąją pagalbą nuo elektros smūgio nukentėjusiems asmenims suteikti tik įsitikinus, kad pašalintas elektros srovės šaltinio poveikis.

Internete buvo publikuotas neįtikėtinas vaizdo įrašas, kuriame matyti didžiulė smėlio audra praūžusi pietvakarinėje Arizonos valstijos dalyje. Šios smėlio audros dar žinomos kaip „habubai“, dažniausiai kyla itin sauso arba pusiau sauso klimato regionuose. Habubai dažniausiai prasideda dėl perkūnijos griausmų, kurie sukelia vėjo gūsius. Pastarieji iš kritulių zonos keliauja link žemės.

Jau senokai nudundėjo pirmasis griaustinis, pagal senuosius papročius tarsi davęs leidimą be baimės maudytis upėse ir ežeruose. Tik šiais laikais kažkaip baugu nerti į nežinomus vandenis, juk jie gali būti užteršti. Kokia būtų vasara be maudynių. Nors sakoma, kad maudytis galima tik po pirmojo, o dar geriau – po trečiojo griaustinio, mėgėjų karštą dieną pasinerti į vėsų vandenį būna ir anksčiau.

Irane buvo pirmą kartą viešai parodytas šalyje sukurtas naikintuvas „Azarakhsh“ („Žaibas“), pagamintas pagal amerikiečių F-5 pavyzdį, bet naudojant Irano technologijas, pranešė AFP. Naikintuvo skrydį stebėjo šalies gynybos ministras. Isfachano provincijos, kurioje buvo demonstruojamos lėktuvo galimybės, gubernatorius pareiškė, kad „Azarakhsh“ tapo dar vienu Irano technologinių pasiekimų įrodymu.