Šiemet dėl žaibo iškrovos sukelto gaisro ugniagesiai kviesti jau 11 kartų. Pernai fiksuoti 66, o 2013 metais – 86 žaibo sukelti gaisrai. Apie 70 proc. visų žaibų – fiksuojami vasarą, pavasarį jų daugiau būna rytinėje, rudenį – vakarinėje Lietuvos dalyje.
Anot „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovo Giedriaus Norkaus, nors žaibo sukelti gaisrai pridaro nemažai nuostolių, tai tėra jų padaromos žalos ledkalnio viršūnė.
„Ugniagesiai fiksuoja žaibo sukeliamus gaisrus, tačiau daug dažniau pasitaiko netiesioginio žaibo poveikio – kai dėl žaibo išlydžio į magistralines elektros linijas, jose susidaro padidinta įtampa, kuri nukeliauja į būstus elektros tinklais ir „išveda iš rikiuotės“ elektronikos prietaisus“, – pasakoja specialistas.
Žala gali siekti ir 100 000 eurų
Remiantis statistika, paprastai netiesioginiai žaibo nuostoliai siekia nuo keliasdešimt eurų už televizoriaus maitinimo bloko keitimą iki kelių tūkstančių eurų už įvykio metu sugadintą buitinę ar elektroninę techniką.
„Tiesioginio žaibo poveikio padaroma žala daug didesnė. Jei žaibas trenkia tiesiai į apdraustą turtą, t.y. statinį, dažnu atveju sugadinama statinio elektros instaliacija, kurios atstatymas gali kainuoti nuo keleto šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų. Žinoma, baisiausia – kai trenkus žaibui statinys užsiliepsnoja, tada jis gali sudegti iki pamatų. Tačiau, nors tiesioginio žaibo pataikymo nuostoliai didesni, tokia nelaimė nutinka daug rečiau nei žaibo sukelti elektros įtampos svyravimai“, – sako G. Norkus.
Draudimo bendrovės istorijoje yra buvęs atvejis, kai dėl tiesioginio žaibo išlydžio už sudegusią sodybą buvo išmokėta apie 100 000 eurų išmoka, o atvejų, kai nuostoliai siekia iki 30 000 eurų, pasitaiko kasmet.
Statistika rodo, kad dažniausiai nuo žaibo nukenčia ir visiškai sudega aukštose vietose stovintys pavieniai mediniai statiniai. Nors Lietuvos Respublikos Statybų įstatymas neįpareigoja statant namą įsirengti žaibo saugos, G. Norkus pataria tuo pasirūpinti bent jau tiems, kurie gyvena vienkiemiuose, aukštesnėse vietovėse, t.y. tose vietose kur žaibo rizika yra didesnė. Pastatuose, kuriems tiesioginio žaibo pataikymo grėsmė mažesnė, verta pagalvoti bent jau apie apsaugą nuo elektros įtampos svyravimo.
Taip pat žaibuojant svarbu apsisaugoti ir patiems. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos siūlo žaibuojant imtis šių saugumo priemonių:
Jei esate lauke:
- jei esate atviroje vietoje, atsitūpkite (geriau dauboje), suglauskite kojas ir nusiimkite nuo savęs metalinius daiktus. Ant žemės negulkite;
- ieškokite priedangos tvirtą stogą turinčiose transporto priemonėse arba pastatuose;
- nelaikykite rankoje ilgų ar metalinių daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir t.t.;
- nestovėkite arti metalinių konstrukcijų, elektros stulpų, vielinių tvorų ir t.t.;
- nejokite ant arklio, nevažiuokite dviračiu arba atvira transporto priemone;
- jei važiuojate mašina, sulėtinkite greitį ar sustokite kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų, nelieskite metalinių mašinos dalių;
- jeigu maudotės, nedelsdami lipkite iš vandens ir ieškokite pastogės. Būtina pasitraukti nuo vandens šaltinio;
- jeigu esate valtyje ir nėra galimybės išlipti, slėpkitės po tiltu, aukštu statiniu. Būtina išmesti inkarą;
- nestovėkite prie ąžuolo, tuopos, guobos, eglės, nes į juos trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas.
Jei esate patalpoje:
- stovėkite kuo toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir kitų metalinių daiktų;
- nekalbėkite telefonu;
- atjunkite lauko anteną ir radijo bei televizoriaus elektros laidus. Išjunkite kompiuterio modemus ir maitinimo šaltinius;
- pasitraukite nuo elektros prietaisų;
- nesišukuokite plaukų;
- neglostykite kačių, šunų ir t. t.;
- kaime nereikia būti arti krosnių, dūmtraukių (būtina uždaryti sklendes).
