Kaip elgtis perkūnijos metu, klausiam fizikos mokslų daktaro, profesoriaus Edmundo Kuokščio.
Laba diena, tai pastaruoju metu siaučia griaustiniai, žaibai ir taip toliau. Dabar artimiausiu metu ir vėl jų praneša. Tai ką mums svarbiausia žinoti, kad mes nuo jų nenukentėtumėme?
Na, tikrai, dabar ši vasara tokia ypatinga tuo, kad tikrai labai daug audrų, neramių orų ir žaibų. Tie žaibai nėra toks nekaltas dalykas – ir žmonės žūva, ir apdega, ir susižeidžia. Šiaip tai reiškinys daugiau ar mažiau, tas linijinis, įprastinis žaibas yra žinomas.
Klasikinė ta fizika vis dėlto buvo suformuota tik XIX a. pabaigoje, kai pagalvoji. Kad ir elektramagnetizmas. Taigi žmones nuo seno lydėjo tie žaibai, dar antikoj. Ir kokie protingi žmonės, bet teorijos nebuvo. Niutonas mechaniką tik XVI a. sukonstravo. Tai vat čia yra tipinis elektros, daugiau elektros statikos, nors čia taip kategoriškai negalima sakyti, reiškinys.
Audros metu, kada yra vėjai ir debesys poliarizuojasi, jis šiaip neutralus yra, bet dažniausiai viršutinė jo dalis įsielektrina teigiamai, apatinė – neigiamai. Atsiranda stiprus elektrinis laukas.
Elektrinis laukas pramuša atmosferą ir susidaro gana galingas išlydis, ten formuojasi elektronų ir jonų plazma, kuria teka srovė. Ir tos srovės būna milžiniškos. Ir jeigu mes matome tokią iškrovą iš tolo ir tai atrodo ne kaip siūliukas, o kaip gera virvė, tenai teka šimtai kiloamperų srovė. Tenai susidaro šimtų megavoltų įtampa, tai čia žmogui sužaloti užtenka, kad per širdį pratekėtų, na, maždaug 100 miliamperų, 0,1 ampero.
Tai ką mums daryti, kad taip nenukentėtumėme?
Nukenčiama įvairiai. Dažniausia trenkia debesis–debesis, debesis–žemė. Ir jeigu mes ant žemės arba tiesiai į mus pataikys, tai užmirškite, apsisaugojimo nėra.
Bet galima šiek tiek statistiškai išvengti tų dalykų. Jeigu audra ir matosi, kad žaibuoja, tai čia jau daug yra rekomendacijų šnekėta ir ypač šią savaitę aš esu girdėjęs. Nestovėti po medžiais šalia aukštų statinių. Jeigu medis vienišas, irgi labai reikia vengti. Jeigu esi ežere, reikia stengtis kuo greičiau eiti į krantą.
Trenkia, sakykim, už kažkiek atstumo nuo manęs ten milžiniška ta srovė, bet ta srovė po truputį atsišakoja per kitus objektus, tame skaičiuje ir per žmogų, o jam užtenkta tik 0,1 ampero iš tų 100 kiloamperų. Tai vat čia yra labai pavojinga.
Ką reikia daryti? Reikia stengtis per audrą, jeigu yra galimybė, tai bėgti į patalpą. Jeigu nėra galimybės, reikia stengtis užimti kuo mažesnę erdvėj vietą.
O vat sako, kad net jeigu atsitūpti, tai reikia kojas suglausti. Kam čia tas kojas suglausti?
Jeigu išskėsi, atsiranda didelis atstumas. Jeigu yra įtampa, dalinta iš atstumo, yra elektrinis laukas. Žodžiu, yra didesnė galimybė per tave tekėti srovei.
Reikia susigūžti tada?
Reikia susigūžti, atsitūpti. <...> Aišku, garantijos nėra, būna įvairiai: kokia grunto varža toje vietoje.
Visą pokalbį su fizikos mokslų daktaru, profesoriumi Edmundu Kuokščiu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.