graikijos krizė

Nuo 2010-ųjų iki šiol Berlynas, dėl krizės sumažėjusios mokesčių naštos, sutaupė beveik 100 mlrd. eurų, o tai viršija bet kokias šalies išlaidas Graikijoje, teigiama „AFP“ cituojamoje tyrimo ataskaitoje. Graikija tuo metu sudarė susitarimą dėl naujo dešimčių milijardų eurų vertės finansinio gelbėjimo plano. Vokietija iš Graikijos krizės laimės bet kokiu atveju, teigiama pirmadienį paviešintoje Leibnico ekonominių tyrimų instituto ataskaitoje.

  Graikijos parlamentas ketvirtadienį priėmė teisės aktus, apibrėžiančius antrąjį pluoštą svarbių reformų, kurios yra reikalingos, kad Atėnai gautų naują didelio masto finansinės pagalbos paketą į sunkią padėtį patekusiai šalies ekonomikai.   Teisės aktai buvo priimti triuškinama dauguma – už juos balsavo 230 iš 298 parlamento salėje buvusių deputatų.

Trečiadienį Graikijos Parlamentui turint priimti dar dozę sprendimų, kurie leistų gauti tolesnę paramą iš Europos Sąjungos, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ sakė, kad investuotojams nėra didelio skirtumo, ar Graikija liks euro zonoje, ar ne. „Per paskutines dvi savaites finansų rinkos Europoje pajudėjo gerais dešimčia procentų.

Euro zonos šalių vyriausybės prie trejiems metams Graikijai numatytos finansinės paramos, kuri sieks 86 mlrd. eurų, prisidės svariai – nuo 40 iki 50 mlrd. eurų, sakė vienas ES pareigūnas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prisidės didele savo dalimi, kai ši Vašingtone registruota kredito organizacija dar turi skirti Atėnams 16 mlrd. eurų pagal iki 2016 metų tebegaliojančią programą.

Graikijos valstybės tarnautojai raginami dalyvauti 24 val. streike trečiadienį, kai tą dieną šalies parlamentas ketina balsuoti dėl reformų, kurių būtina imtis, norint užsitikrinti lemiamą euro zonos teikiamą gelbėjimą. Šių tarnautojų profesinė sąjunga „Adedy“ streikuoti ragina pirmadienį paskelbtame pranešime, kuriame sakoma, kad būtina parodyti savo nepritarimą siūlomam susitarimui su euro zona.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras šiandien pateikė ES „pasiūlymą taikytis“ – naują bandymą išvengti krizės euro zonoje, kurią galėtų paaštrinti šalies bankrotas. Tačiau interneto gyventojai nesirengia atsitraukti ir šmaikščiomis demotyvacijomis bombarduoja interneto platybes. Kol europiečiai galutinai nesukirto rankomis ir ši krizė netapo istorija, siūlome įvertinti lietuvių humoro jausmą.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Graikijos visuomenė yra pasidalijusi beveik lygiai pusiau dėl ateinantį savaitgalį vyksiančio referendumo, kuris gali nulemti šalies finansų likimą, nors galbūt menka persvara laimės finansinio gelbėjimo paketo šalininkai, penktadienį parodė naujausia apklausa. Instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad 44,8 proc. graikų ketina pritarti tarptautinių skolintojų iškeltoms sąlygoms, o joms nepritariantys sudaro 43,4 procento.

Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, ketvirtadienį duodamas interviu televizijai „Bloomberg“, sakė pasitrauksiantis iš posto, jeigu per ateinantį savaitgalį vyksiantį referendumą bus pritarta Atėnų tarptautinių skolintojų iškeltoms finansinės pagalbos sąlygoms. Paklaustas, ar bus finansų ministru kitą dieną po sekmadienį vyksiančio referendumo, jeigu jame nugalės „Taip“ stovykla, Y. Varoufakis atsakė: „Nebūsiu.

(papildyta 14.28) Yanis Varoufakis atmetė galimybę, kad Graikija šiandien padengs skolą TVF, praneša „Reuters“. Ministras neatmeta galimybių dėl galimo Graikijos šalinimo iš Euro zonos kreiptis į Europos teismą.  Graikija antradienį negrąžins Tarptautiniam valiutos fondui 1,5 mlrd. eurų skolos, tačiau Atėnai dar tikisi paskutinę minutę susitarti su skolintojais dėl finansinės pagalbos paketo, pareiškė finansų ministras Yanis Varoufakis.

Šios savaitės pradžioje spręsis Graikijos finansų likimas. Pirmadienį šios šalies valdžia paskelbė bankų atostogas, o antradienį Atėnai, tikriausiai, praleis pagal grafiką numatytą 1,6 mlrd. eurų vertės mokėjimą Europos Centriniam Bankui, praneša rbc.ru.

Keturi raiteliai šuoliuoja Europa: graikų finansinė krizė, nelegali migracija Viduržemio jūroje, Rusijos agresija ir britų galimybės trauktis iš ES. Bet kuris iš šių klausimų gali užimti pagrindinę vietą Europos Vadovų Tarybos susitikime, teigiama „independent.co.uk“. Didžiausia grėsmė – tai Graikijos nemokumo ir šalies pasitraukimo iš Euro zonos rizika. Graikijos pasitraukimas turėtų nenusakomas pasekmes, ir net tik Graikijai, tačiau ir pačiai ES.

Graikijos valdžia šiandien rekomendavo turistams „turėti daugiau grynųjų ekstra atveju“, o „Times“ praneša, kad per dvi dienas iš šalies bankų buvo išimti 2 mlrd. eurų indėlių. Graikijos indėlininkai panikuoti pradėjo prieš tris dienas – nuo birželio 15 iki 18 – iš Graikijos bankų depozituose buvo atsiimti 2 mlrd. eurų, teigia britų laikraštis. Europos centrinis bankas paskelbė, kad graikų bankai, tikriausiai, pirmadienį nedirbs.

Iš Graikijos valstybinės televizijos ir radijo atleisti žurnalistai atsisakė išeiti iš transliuotojo būstinės ir toliau transliuoja internete, o metus valdanti šalies vyriausybė, kuriai vadovauja konservatoriai, susidūrė su politine krize. Uždarius visuomeninį transliuotoją ERT, valstybinės televizijos ir radijo signalai anksti trečiadienį buvo nutraukti, o 2,5 tūkst. transliuotojo darbuotojų atleisti.

Gilėjant Europos skolų krizei, kuri padidino nerimą dėl euro ateities ir krečia finansų rinkas, Vokietijos investuotojų pasitikėjimas gegužės mėnesį neatlaikė spaudimo ir patraukė žemyn, praneša Bloomberg. Europos ekonominių tyrimų centro ZEW investuotojų ir analitikų lūkesčius atspindintis indeksas nukrito iki 45,8 punktų. Balandžio mėn. indeksas laikėsi ties 53 punktais. Ekonomistai prognozavo, kad indeksas nenukris žemiau 47 punktų ribos.

Europos Sąjunga pranešė, kad likus dienai iki 8,5 mlrd. eurų vertės obligacijų išpirkimo, ES Graikijai suteikė pirmąją paskolą, skelbia Bloomberg. Pasak Europos Sąjungos atstovo Amadeu Altafaj, pirmoji Europos Sąjungos paskola, kurios vertė siekia 14,5 mlrd. eurų, buvo pervesta jau šiandien. Tarptautinis valiutos fondas, kuris taip pat dalyvauja gelbėjimo programoje, praėjusią savaitę Graikijai suteikė 5,5 mlrd. eurų paskolą.

Paskutinės kelios savaitės buvo labiausiai stebinantis ir svarbiausias periodas per 11 euro egzistavimo metų. Pirmiausia prasidėjo Graikijos krizė, tada sekė jai finansinė pagalba. Vėliau krizė išplito į Portugaliją ir Ispaniją, o parama buvo 1 trilijonas dolerių. Pagaliau prasidėjo precedento neturintys įvykiai – Europos centrinis bankas įsigijo ispanų, portugalų, graikų ir airių obligacijas. Dar prieš mėnesį visa tai atrodė neįsivaizduojama.

Europos finansų ministrai teigia, kad Graikijos skolų krizė neprivers taupyti viso regiono, kad galėtų priversti ekonomiką grįžti atgal į recesiją ir toliau smukdyti eurą. Pasak ministrų, tik didelius deficitus turinčios šalys, įskaitant Ispaniją ir Portugaliją, turės labiau susiveržti diržus, o biudžetų politika liks nepakitusi geresnėje padėtyje esančioms šalims, tokioms kaip Vokietija ir Suomija, praneša Bloomberg.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) teigia, kad Graikijos skolos krizė, kelianti grėsmę sužlugdyti dešimtmetį gyvavusią Europos valiutą, gali pakenkti besiformuojančiam Rytų Europos atsigavimui, praneša Bloomberg. Praėjusią savaitę bankas prognozavo, kad 30 šalių, kuriose jis investuoja, šiemet ūgtelės 3,7 proc., tačiau dabar teigia, kad Vakarų Europos skolų krizė gali pabloginti šią prognozę.

Pirmadienis pasaulinėje finansų rinkoje buvo permaininga diena, ypač euro ir JAV dolerio valiutų porai. Labiausiai rinkos dalyvius domino Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutų fondo (TVF) patvirtintas finansinės paramos planas. Europos akcijų rinkų kryptį rodantis FTSEurofirst 300 indeksas dieną baigė pakilęs 7.1%. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai augo 3.9% ir 4.4%. Naftos kaina pakilo iki 77 JAV dolerių už barelį.

Siekdami sustabdyti Graikijos skolos krizės plitimą Europos Sąjungos šalių finansų ministrai Briuselyje tariasi dėl „stabilizicijos fondo“ sukūrimo, praneša BBC. Ministrai svarsto galimybę išplėsti šiuo metu egzistuojančio fondo galimybių taikymą visoms vieningos valiutos bloko valstybėms. Dabar fondu gali naudotis tik ne euro zonos valstybės. Be to, ieškoma galimybės sukurti paskolų garantijų sistemą.

Šešiolika Europos Sąjungos narių sutiko Graikijai suteikti 110 mlrd. eurų paskolą, - praneša „BBC“. Pasak Europos Komisijos pirmininko Žozė Manuelio Barozo, eurozonos šalys darys „viską, kad išsaugotų Graikijos finansinį stabilumą“. Manais už trijų metų paskolą Graikija privalės smarkiai apkarpyti savo išlaidas.

Prancūzijos bankai Europoje yra labiausiai pažeidžiami dėl Graikijos skolų krizės ir turi daugiausiai įsipareigojimų, kurie siekia 75 mlrd. JAV dolerių, teigia „Bank of International Settlements“. „The Bank of International Settlements“ apskaičiavo, kad 75 mlrd. JAV dolerių sudaro apie 25 proc. visų užsienio lėšų. Per trečią praėjusių metų ketvirtį Šveicarijos bankų įsipareigojimai sudarė 21 proc. visų lėšų, bet nuo tada šią sumą ženkliai sumažino ir šiuo metu ji sudaro apie 3,6 mlrd.

Pasaulio ekonomika po recesijos atsigauna greičiau nei tikėtasi, pareiškė G20 valstybių finansų ministrai, rašo „bbc.co.uk“. Po susitikimo Vašingtone jie pripažino, jog atsigavimas smarkiai susijęs su valstybių į ekonomiką paleistomis milžiniškomis pinigų sumomis. JAV finansų ministras Timothy Geithneris pasveikino skubias priemones, kurių buvo imtasi dėl Graikijos skolos. Ši šalis jau paprašė ES-Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos savo finansinėms problemoms spręsti.