Graikija antradienį negrąžins Tarptautiniam valiutos fondui 1,5 mlrd. eurų skolos, tačiau Atėnai dar tikisi paskutinę minutę susitarti su skolintojais dėl finansinės pagalbos paketo, pareiškė finansų ministras Yanis Varoufakis.
Paklaustas vieno žurnalisto, ar Graikija antradienį iki galutinio termino vidurnaktį atliks mokėjimą, Y. Varoufakis atsakė: „Ne.“
Atsakydamas į klausimą, ar yra galimybė paskutinė minutę susitarti su tarptautiniais kreditoriais dėl finansinės pagalbos, ministras pasakė: „Tikimės, kad taip.“
Dabartinė finansinės pagalbos Graikijai programa taip pat pasibaigs antradienio vakarą.
Graikijos pašalinimas iš euro zonos gali būti apskųstas teismui
Graikija gali imtis teisinių priemonių, kad užkirstų kelią šalies pašalinimui iš euro zonos, jeigu Atėnai neužsitikrins susitarimo dėl skolų krizės sprendinio, pirmadienį paskelbė Britanijos dienraštis „The Daily Telegraph“.
„Graikijos vyriausybė pasinaudos visomis mūsų teisinėmis priemonėmis“, – laikraštis citavo Graikijos finansų ministrą Janį Varufakį.
„Gauname patarimų ir neabejotinai svarstysime galimybę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. ES (Europos Sąjungos) sutartyse nenumatomas išėjimas iš euro zonos, ir mes atsisakome jį priimti. Mūsų narystės (nutraukimas) negali būti svarstomas“, – pareiškė jis.
Iki šiol dar jokia šalis nėra pasitraukusi iš ES vieningosios valiutos zonos, bet tikimybė, kad Graikija bus priversta tai padaryti, padidėjo, savaitgalį dramatiškai paaštrėjus Atėnų skolų krizei.
ES lyderiai užsiminė, kad jie tebėra atviri susitarimui, kuris leistų išvengti chaotiško Graikijos krizės vystymosi scenarijaus, kuris padarytų nepataisomą žalą 28 šalių blokui.
Europos Komisija pasiūlė Graikijai „paskutinės minutės“ sprendinį, sako šaltinis
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris išdėstė Graikijos premjerui Alexis Tsipras „paskutinės minutės“ sprendinį, kaip būtų galima susitarti dėl skolų krizės sprendinio, dėl kurio Atėnai pasiryžę surengti referendumą, antradienį sakė vienas Komisijos šaltinis.
„Susisiekęs su premjeru Tsipru pirmininkas paaiškino, kaip galėtų atrodyti paskutinės susitarimas“, – šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, Atėnai buvo paraginti priimti savaitgalį Graikijos skolintojų pateiktus pasiūlymus ir kviesti šalies rinkėjus pritarti jiems per plebiscitą, kurį planuojama surengti liepos 5 dieną.
Potencialus Graikijos bankrotas kelia naują iššūkį TVF patikimumui
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) būstinės Vašingtone koridoriuose niekas nebeturi iliuzijų: Graikija antradienį bankrutuos, suduodama naują smūgį banko, kuris dažnai tampa paskutiniu šiaudu per pasaulines krizes, patikimumui.
Dar prieš kelias savaites TVF atsisakydavo sutikti su galimybe, kad Atėnai, nuo 2010 metų gavę apie iš Fondo apie 32 mlrd. eurų pagal Graikijos ekonomikos finansinio gelbėjimo programas, nesugebės laiku grąžinti 1,5 mlrd. eurų sumos.
Birželio pradžioje TVF vadovė Christine Lagarde tvirtino gavusi Graikijos premjero Alexio Tsipro garantijas.
„Premjeras sakė: „Nesirūpinkit“, – Ch. Lagarde pareiškė užtikrintu tonu. Vienas TVF atstovas tą pasitikėjimą dar kartą išsakė praeitą savaitę.
Tačiau A. Tsipro pareiškimas, kad bus rengiamas referendumas dėl atnaujintų finansinės pagalbos sąlygų, kurias jis savo šalies gyventojams siūlė atmesti, aiškiai parodė, kad Graikija nesieks susitarti su savo oficialiaisiais skolintojais iki galutinio termino, kad galėtų laiku grąžinti pribrendusias skolas.
„(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?, – pareiškė premjeras. – Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta.“.
Graikija taps pirmąja šalimi, pasiskelbusia nepajėgia grąžinti skolų TVF po 2001 metais panašiai pasielgusios Zimbabvės. Vertinant pagal gyvenimo standartus, ji taip pat bus turtingiausia tokį žingsnį pasirinkusi valstybė.
Neabejotina, kad TVF lauks iki paskutinės minutės prieš paskelbdamas Atėnus „įsiskolinusiais“, tačiau tuomet Graikija bus automatiškai atribota nuo tolesnės TVF pagalbos, įskaitant išmokas pagal tebegaliojančią finansinės pagalbos programą.
Jeigu viskas pakryps šia linkme, TVF praras mažiau negu Graikija, bet nuostoliai vis tiek bus apčiuopiami, ekspertai sakė naujienų agentūrai AFP.
„Graikijos nemokumas, net ir trumpalaikis, taptų dėme TVF reputacijoje; dėl to taptų mažiau tikėtina, kad būsimos TVF programos pritrauks privataus (kapitalo) srautų į sunkioje padėtyje atsidūrusias šalis“, – sakė buvęs šios institucijos pareigūnas Eswaras Prasadas.
TVF, kurio pagalbos tradiciškai prašo pinigų pristigusių ir į sunkią ekonominę padėtį patekusių šalių vyriausybės, jau nebe pirmąsyk susiduria su gelbėjimo programos žlugimu.
Fondas taip pat yra pripažinęs klydęs, kai siūlydavo problemas spręsti griežtu taupymu, kuris dar labiau užgniauždavo ekonomikos augimą.
Ši institucija buvo kritikuojama tiek iš šalies, tiek viduje. Kai kurios TVF šalys narės piktinosi, kad Fondo taisyklės buvo pernelyg lanksčiai interpretuojamos, siekiant užtikrinti tolesnę paramą Graikijai.
Jos pabrėžia, kad TVF gali skolinti tik tokioms šalims, kurių skolų našta pripažįstama pakeliame, o Graikijos atveju šios taisyklės akivaizdžiai nebuvo laikomasi. Atėnų bankrotas tik dar užpils druskos ant šios atviros žaizdos.
„Nemokumas tam tikra prasme taps signalu, kuris bus aiškus bet kuriam žmogui pasaulyje – kad TVF angažavimasis su euro zona ir Graikija pakrypo labai bloga linkme“, – sakė Peteris Doyle'is, anksčiau dirbęs TVF Europos departamente.
Įvykiai Graikijoje taip pat gali paveikti ne mažiau rizikingą TVF skolinimo Ukrainai programą, pabrėžė jis.
Kovą Kijevas užsitikrino papildomą kredito liniją iš TVF, nors labai abejotina, ar tos šalies dabartinė skolų našta yra suvaldoma.
Fondui reikia saugoti ne vien savo reputaciją: jis turi rūpintis šimtais milijardų dolerių, kuriuos šiai institucijai yra patikėjusios jos 188 narės.
Ankstesni TVF sprendimai nurašyti kai kurių į sunkiausią padėtį patekusių šalių skolas didesnių prieštaravimų nesukėlė.
Tokia malonė buvo suteikta Haičiui, kurio 268 mln. dolerių skola buvo nubraukta po katastrofinio žemės drebėjimo 2010 metais. Tuo tarpu Vakarų Afrikos valstybėms, kurios pernai labiausiai nukentėjo nuo Ebolos viruso protrūkio, skolų našta buvo palengvinta 100 mln. dolerių.
Tačiau Graikijos atvejis kitoks. Šis šalis pasiskolinusi daug daugiau, todėl jos bankrotas sukeltų pavojų TVF finansiniam tvarumui.
Fondui reikia užtikrinti, kad Graikijos ekonomika atsigautų ir kad Atėnai galiausiai įstengtų grąžinti skolas, bet jam „yra likę mažai kortų, kuriomis galėtų sužaisti“, pastebėjo E. Prasadas.
Neabejotina, kad Ch. Lagarde tai supranta.
Savaitgalį, kai Graikijos bankroto scenarijus pradėjo tapti tikrove, TVF vadovė elgėsi santūriai, vengdama kritikuoti ir sakydama, kad Fondas „yra pasiruošęs suteikti pagalbą, jeigu prireiktų“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
