gintaras patackas

Gruodžio 2-osios vakarą į muzikos klubą „Tamsta“ rinksis muzikos ir poezijos mėgėjai – vyks išties neeilinis poezijos vakaras, kuriame savo kūrybą skaitys dainininkas Algirdas Kaušpėdas ir garsus lietuvių poetas Gintaras Patackas. Dar jaunystėje susipažinę kūrėjai sako, kad poezijos vakaro metu bus juntama juos jungianti meilė muzikai.

 Jeigu Kauno Laisvės alėja būtų dvaras (su visais „privalomais“ veikėjais), dvaro poetu neabejotinai būtų kaunietis Gintaras Patackas. Laisvės alėja – jo „namai, įkvėpimo šaltinis ir darbo kabinetas“. Kasdien kone kiekvienoje Laisvės alėjos kavinėje čia jo laukia puodelis kavos ir šviežias dienraštis, o dar svarbiau – įdomūs pašnekovai, kurių, beje, poetui nepritrūksta ir einant alėja bei mintyse galbūt rimuojant naujas eiles.

Tomas Šinkariukas. Šokis: novelės, dramos. – Kaunas: Kitos knygos, 2008. Ankstyvą 2008-ųjų pavasarį Tomos Šinkariuko knygos „Šokis“ anotatoriai – Gintaras Patackas ir Darius Pocevičius – bandė užsiimti literatūrinėmis pranašystėmis: „Leidykla „Kitos knygos“, išleidusi šią puritoniškos lietuvių kultūros paribių knygą, dar kartą rizikuoja suerzinti davatkiškąją visuomenės dalį, pagyvenusias dailiosios lyties atstoves ir patriotiškai nusiteikusius tautos dorovės cerberius.

„Tai, kad penkis mėnesius išbuvau alkanas, vis dėlto liudija silpnutį valios pasireiškimą... Žinoma, tai, palyginti su dieviškąja valia, kuri ritasi kaip cunamis, yra nulis“, - sako per 5 mėnesius savo valios pastangomis 38 kilogramų atsikratęs poetas Gintaras Patackas. Literatas pasakojo, kad jaučiasi palengvėjęs ir atsikratęs sąnarių bei odos ligų. „Svoris augo ir tai pasidarė nepakeliama. Visi apmąstymai svorio tema atvedė mane prie minties, jog reikia imtis kardinalių priemonių.

Vyriausybė paskyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensijas dar dviems ginkluoto pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijai dalyviams bei šešiems ypač Lietuvai nusipelniusiems asmenims.

Žmogus, išvarytas iš rojaus, desperatiškai stengiasi į jį sugrįžti. Jei nesugrįžti, tai bent susikurti jo ekvivalentą žemėje. Substitute. Egzistencinė nežinomybė. Metafizinė neviltis. Skausmas ir praradimai, laikinumo ir beprasmybės nuojauta, gyvuliški instinktai ir žmogiška moralė, kompromisų nepripažįstanti mirtis. Neišvengiama subjektyvumo palydovė - kančia. Ta kančia sunkiai pakeliama. Bet atsiranda opiumas liaudžiai.

Kaip kadaise sakė Tomas Venclova - visa, kas kada nors pasakyta apie Ameriką, yra tiesa. Įskaitant „Pravdos“ apžvalgininkų pamfletus. Visa, kas pasakyta apie Kauną, yra tiesa. O pasakyta nemažai. Sakot, Kauno gatvėse vakarais pilna piktavalių chuliganų. Kita vertus, nemažai piktavalių rasit ir paskaitę internetinius komentarus.