gestai

Eilinė situacija tarp vairuotojų vienoje Šiaulių gatvėje netruko virsti incidentu, kuris vienam iš dalyvių greičiausiai kainuos kelis tūkstančių eurų. Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas vairuotojas išvažiuodamas iš prekybos centro užlindo priešais kitą, važiuojantį pagrindiniu keliu.  Pastarasis į tai sureagavo signalizuodamas. O to ir užteko, kad įsiutintų vairuotoją.

Seriale „Melo teorija“ pagrindinis veikėjas daktaras Kelas Laitmenas tyrinėdamas žmonių gestus ir mimikas atskleidė ne vieną nusikaltimą. Tokiu pačiu sugebėjimu gali pasigirti ir dvidešimtmetis jaunuolis Rytis Rafaelis. Stebėdamas žmonių judesius ir veido išraiškas jis gali nustatyti, kada žmogus meluoja, jo pagalba pravers ir siekiant susirasti merginą. R. Rafaelis sako esąs mentalistas.

Afrikos drambliai instinktyviai supranta žmonių gestus, sako Jungtinės Karalystės mokslininkai, kuriuos cituoja BBC. Atlikdama tyrimus mokslininkė Ann Smet iš St. Andrews universiteto pasiūlė gyvūnams pasirinkti tarp dviejų identiškų kibirų, o tada parodė, kad viename yra paslėptos vaišės. Drambliai pasirinko teisingą kibirą pirmu bandymu. Mokslininkai dirbo su paimtais į nelaisvę drambliais Zimbabvėje. Prof.

Paryžius – bene populiariausias turizmo miestas Europoje, o gal ir pasaulyje. Rojus turizmo verslui ir kišenvagiams. Nors policija stengiasi vaikyti vagis ir įvairius sukčius, jų čia niekada netrūksta. Dar visai neseniai Luvras buvo uždarytas dėl darbuotojų, neapsikentusių vagysčių, streiko, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Paryžiuje svarbiausia prisiminti vieną taisyklę – niekas nieko veltui neduoda.

„Rašyk knygą“, – dažnai paragina Danguolę Dragūnienę tie, kurie žino jos gyvenimo istoriją. Galbūt kada nors tai nutiks, bet šiandien knygai – dar ne laikas. Gestų kalbos vertėja dirbanti moteris svajoja daug ką gyvenime nuveikti. Galbūt įkurs įmonę, teikiančią pagalbą klausos negalią turintiems žmonėms. Kitaip Danguolė gyventi nemoka – tik darbas po dviejų vaikų žūties jai padėjo prisikelti iš kančios ir depresijos.

Kūno kalba išduoda kur kas daugiau informacijos, nei sakomi žodžiai. Kiekvienas gestas, nesvarbu, ar atliekame jį sąmoningai, ar ne, aplinkinių interpretuojamas ir aiškinamas. Tai gali būti paranku arba ne – priklauso nuo to, kiek mokame naudotis savo kūno kalba. Dažniausiai gestai tik papildo informaciją, kurią sakome žodžiais.

 „Aš jus myliu“, „Aš pasiruošusi sekti paskui jus“, „Nešdinkitės šalin“ – taip susikalbėti galima nebylia vėduoklių kalba. Šiandien vėduoklė – ne tik prabangus aksesuaras, vėdinimosi priemonė, bet ir interjero detalė, žaidimų, šokių atributas. Mados guru dizaineris Karlas Lagerfeldas ir dabar sumosikuoja vėduokle. Živilė KAVALIAUSKAITĖ Svarbi ir spalva Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus muziejininkė Birutė Masiliūnaitė, edukacinės programos „Dvaro istorijos.

Nuvaręs iš gamyklos galingą „Ural-375“, nusikaltėlis turėjo šansą likti nesučiuptas. Tačiau iš džiaugsmo, kad vagystė pavyko, pravažiuodamas pro VAI postą jis policininkams pademonstravo į viršų iškeltą vidurinį pirštą. Už tai vagis buvo sustabdytas ir sulaikytas. Visiškai nuoga amerikietė pasinaudojo policininkų sumišimu ir nuvarė patrulių automobilį. Jos vytis puolė visa miesto policija. Policininkai iki šiol nesupranta – kodėl moteris buvo nusirengusi ir kur buvo jos drabužiai.

2012 metų spalio mėnesį baigėsi 2 metus trukęs tarptautinis Europos sąjungos finansuojamas projektas „Tiny signers“. Projekte dalyvavo Didžioji Britanija, Austrija, Slovėnija ir Lietuva, kurią atstovavo Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras. „Tiny signers“ projektas ir Slovėnija šiais metais gavo Europos kalbos ženklo apdovanojimą, kuris suteikiamas už geriausias programoje dalyvaujančių šalių iniciatyvas skatinant daugkalbystę.

Gar­si mu­zi­ka ar ty­lūs drau­go šnabž­de­siai – mums įpras­ti gar­sai. Ta­čiau tiems, ku­rie gy­ve­na ty­lo­je, tai, de­ja, tik sva­jo­nė. Žmo­nės, jun­gian­tys tuos, ku­rie gir­di, ir tu­rin­čius klau­sos ne­ga­lią, – ges­tų kal­bos ver­tė­jai. Šian­dien pri­sta­ty­si­me ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bo sub­ti­ly­bes ir tik­ras gy­ve­ni­mo is­to­ri­jas, prak­ti­nę spe­cia­ly­bės pu­sę, o ne sau­sas stu­di­jų pro­gra­mas.

55 proc. to, ką žmogus kalba, yra pasakoma kūno kalba. Tiesą sakant, kaip pastebi „Business Insider“, kai žmogus pasakoja emocionalius dalykus, jo besiklausantysis tik 7 proc. informacijos priima žodine forma, visa kita jam pasakojo pasakotojo kūno kalba. Verslo portalas atkreipia dėmesį, kad politikus lengviausia pažinti stebint jų rankas, aukos pažeidžiamumą psichopatams lengviausia nustatyti vien stebint, kaip potenciali auka kalba.

Lietuvių bendrovė „Neurotechnology“ sukūrė programinę įrangą, leidžiančią gestais valdyti kompiuterių – tam tereikia kompiuterio vaizdo kameros. Programa „NPointer“ rankų judesiais standartinėje operacinės sistemos „Windows“ programinėje įrangoje leidžia atlikti vieno, dviejų pelės klavišo paspaudimo veiksmus, slankioti langus. Kompiuterio vaizdo kamerą nukreipus į delną, kuris gali būti nukreiptas į kompiuterį ar laikomas ant stalo, „NPointer“ ją paverčia valdymo įrenginiu.

Mokslininkų spėjimu, neandertaliečiams jau prieš 30 000 metų buvo būdinga kaklo struktūra, kurios dėka šie jau galėjo išleisti verbalinius garsus, panašius į šiuolaikinių žmonių. Jei taip, tuomet kodėl kūno kalba vis dar tokia gyvybinga ir tokia svarbi kasdieniame mūsų tarpusavio bendravime? Kodėl evoliucija nepanaikino šio žmonijos tylaus būdo išreikšti jausmus, naudojant vien išraiškingus gestus ir atitinkamas pozas.

Kūnas kartais gali papasakoti daugiau nei patys norėtume. Judesiai pašnekovui išduoda, apie ką galvojame ir ko baiminamės. Yra žmonių, ypač dirbančių personalo atranka užsiimančiose įmonėse, kurie puikiai supranta kūno kalbą. Iš vieno pokalbio jie gali spręsti, ar pašnekovas tinka tam tikroms pareigoms. Kartais atsidūrę tam tikrose situacijose jaučiamės nekaip.

Kompanija „Leap Motion“ teigia, kad netrukus galėsime atsisveikinti su pelėmis ir klaviatūromis. Ir tai nebus liečiamų ekramų technologija, kaip planšetiniuose kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose, paliekanti pirštų žymes ant ekranų – kompiuterio ekranas liks švarus, nes jis bus valdomas judesiais.

Minint kalbos dieną kurčiųjų bendruomenė primena, kad turintiems klausos negalią vis dar sunkiai prieinama visuomeninė informacija. Trūksta į gestų kalbą verčiamų laidų, titruotų filmų, o profesionalių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje kol kas apskritai nėra, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Rita Charitanovičiūtė gestų kalbos vertėja dirba dar tik antrus metus. Šios profesijos ji išmoko Vilniaus kolegijoje.

Ignacy Karpowicz (1976 m.) – vienas talentingiausių šiandienos lenkų romanistų, vertėjas, keliautojas. Ketvirtasis jo romanas Gestai 2009 m. nominuotas žymiausiai Lenkijos literatūrinei premijai NIKE. Romane 40 skyrių – 40 Gžegožo gyvenimo metų: išblukusios atsiminimų skaidrės, dabarties fragmentų kaleidoskopas.

Tuomet, kai raudonuojate, gestikuliuojate ar vaikščiojate susigūžęs, išorė parodo jūsų emocinę būseną ir mintis. O jeigu gestai turėtų tokią pat reikšmę kaip ir žodžiai, kaip tada valdytumėte tokias, rodos nesąmoningas, kūno žinutes? Kartais net nenutuokiame, kad gestai ir poza gali padėti daugelyje atveju, kai nepadeda kalba. Tad išmokite skaityti ir valdyti kūno kalbą.

Gestai yra ne kūno, o sielos judesiai: jie praneša, ką žmogus iš tiesų jaučia. Spręsdami apie žmogaus mintis ir emocijas, visada turėkite galvoje tik nevalingus judesius. * Delnų rodymas: žmogus su jumis atviras. * Burnos pridengimas ranka: nuostaba, abejojimas savo žodžiais arba konfidencialus pranešimas. * Nosies lietimas: netikrumas dėl to, kas pasakyta, informacijos slėpimas, kontraargumentų paieška. * Voko trynimas pirštu: įtarimas, jog pokalbininkas meluoja.