Dažniausiai gestai tik papildo informaciją, kurią sakome žodžiais. Dauguma žmonių savo kūno kalbos signalų apskritai nepastebi, taigi išmokti juos pažinti ir suvaldyti – tikras iššūkis, o svarbiausia, kad tai nepadarytų meškos paslaugos. Kokie kūno kalbos signalai gali mus demaskuoti arba suklaidinti?
Laikote daiktus prieš save. Tai gali būti kavos puodelis, darbo kalendorius, rankinė ar net mobilusis telefonas. Kai juos laikote tiesiai prieš save, tai rodo drovumą, pasipriešinimą, nesutikimą. Jūs tarsi slepiatės už laikomo objekto ir mėginate atsiriboti nuo pašnekovo. Tokį patį signalą pašnekovui siunčiate ir tada, kai stovite ar sėdite ant krūtinės susikryžiavę rankas. Jei visai nenorite nuo pašnekovo slėptis ar atsiriboti, nešiokitės ir laikykite daiktus ne priekyje savęs, o šone, arba ramiai nuleiskite rankas ir įsitaisykite patogiau.
Žvilgčiojate į laikrodį ar apžiūrinėjate savo nagus, sėdėdami prie stalo pasiremiate ranka galvą. Tai akivaizdūs ženklai, kad nuobodžiaujate. Todėl niekada to nedarykite, kai kalbatės su jums svarbiu žmogumi. Jei kyla noras paremti galvą rankomis – tiesiog padėkite alkūnes ant stalo, bet nekelkite dilbio aukštyn.
Nubraukiate nuo savo drabužių dulkeles. Jei tai darote pokalbio metu, nuleidę akis, pašnekovas gali suprasti, kad visiškai nepritariate jo mintims, išsakomoms idėjoms. Pasąmonėje šis veiksmas suvokiamas tarsi apsivalymas nuo pašnekovo žodžių, neprileidimas prie savęs.
Glostote smakrą. Dažniausiai smakras nesąmoningai glostomas, kai tenka priimti sudėtingą sprendimą. Tačiau jei atliekate šį veiksmą pokalbio metu, besiklausydami pašnekovo, jis tai suvoks kaip pasmerkimą: jau susidarėte nuomonę ir dabar tik laukiate momento, kada ir kaip pasakyti, kad nesutinkate, nepritariate ar nepateisinate.
Primerkiate akis. Skvarbus žvilgsnis ir šiek tiek primerktos akys – signalas, kad pašnekovas jums nepatinka. Primerktos akys ir suraukta kata – ne tik žmonėms, bet ir daugumos rūšių gyvūnams reiškia pyktį, besitvenkiančią agresiją. Tačiau nemaža dalis žmonių taip suklaidina pašnekovus: prisimerkia tam, kad įžvelgtų kokį toliau esantį daiktą (trumparegiai) arba įtemptai galvoja. Todėl kontroliuokite save, kad išvengtumėte nesusipratimų.
Stovite per arti. Tai verčia pašnekovą jaustis nepatogiai. Dauguma žmonių idealiu atstumu laiko maždaug metrą – tiek užtenka, kad galėtumėte netrukdoma gestikuliuoti, nepažeistumėte asmeninės erdvės. Esant tam tikromis aplinkybėmis, ši erdvė gali sumažėti (pvz., jei stovite sausakimšoje salėje per koncertą ar viešajame transporte), tačiau kai tik turėsite galimybę – ženkite žingsnį atgal.
Nudelbtas žvilgsnis. Jei kambaryje yra kitų žmonių, ypač kai jie bendrauja su jumis, žemyn nukreiptas žvilgsnis rodo, kad jums pokalbis neįdomu. Neretai toks žvilgsnis reiškia ir aroganciją. Taigi, jei vertinate pašnekovą ir norite pasirodyti kuo geriau, – nevenkite akių kontakto.
Liečiate veidą. Veido lytėjimas, ypač jei perbraukiate pirštu ar pasikasote nosį, – ženklas, kad meluojate. Dauguma žmonių meluodami instinktyviai prisidengia lūpas. Nebūtinai akivaizdžiai: kartais neva jas pasivalo arba tik patapšnoja pirštu. Net jei tai padarote visai netyčia, pašnekovas gali pradėti svarstyti, ar tikėti jūsų žodžiais. Tikrai norėjote sukelti šias abejones?
Dirbtinė šypsena. Dar vienas ženklas, išduodantis melagius ir apsimetėlius. Dirbtinę šypseną ne taip jau sunku atskirti nuo tikros, be to, gebame kuo puikiausiai užfiksuoti, kada pašnekovas kalba nuoširdžiai. Kai žmogus iš tikrųjų šypsosi, tai daro ne tik lūpomis, bet ir akimis – jų kampučiuose susidaro smulkios raukšlelės. Dirbtinė šypsena sukuriama tik lūpomis. Tiesa, nuotraukoje atskirti dirbtinę šypseną nuo tikros – kur kas sunkiau.
Atsilošiate nuo pašnekovo. Jei iš pat pradžių sėdite atsilošę – nieko tokio. Tačiau jei atšlyjate pokalbio metu ir nebegrįžtate į pirminį atstumą, akivaizdu: pašnekovas jus domina kur kas mažiau nei pokalbio pradžioje arba pradeda nebepatikti.
Suneriate rankas už galvos arba įsiremiate į klubus. Tokia rankų padėtis pademonstruoja, kad jaučiatės viršiau už pašnekovą. Tiesa, kalbantis su artimais draugais tai netenka prasmės, tačiau bendraujant su menkai pažįstamu žmogumi tokie gestai tikrai iškalbingi.
Sumenkusi laikysena. Kai žmogus pasitiki savimi, jis stovi išsitiesęs, galva – pakelta aukštyn, drąsiai žvalgosi aplink save, kojos šiek tiek pražergtos, o ne suspaustos ar sukryžiuotos. Todėl net jei jaučiatės ne itin jaukiai, esate nepažįstamoje aplinkoje – neleiskite sau susikūprinti, nunarinti galvos, dirbtinai suvaržyti judesių. Jūs neprivalote suspausti rankų ir kojų taip, tarsi norėtumėte užimti kuo mažiau vietos. Stovėkite, kad būtų patogu, ir neabejokite: jums priklauso mažiausiai kvadratinis metras patalpos ploto (jei žmonės šalia nėra susigrūdę). Išnaudokite jį!
Pakaušio ar kaklo kasymasis, žaidimas karoliais ar pakabučiu. Jei papuošalų neturite, galite liesti savo apykaklės liniją. Tai dar vienas judesys, išduodantis melagius. Taip pat šis gestas gali reikšti, kad abejojate pašnekovu. Jei taip nėra arba nenorite išsiduoti – pasistenkite nekišti rankų nei prie veido, nei prie galvos!
Dažniau mirksite. Jei imate mirksėti dažniau, tai ženklas, kad jus užvaldo baimė. Kai kurie žmonės, vos šiek tiek susinervinę, ima labai pastebimai mirksėti. Yra ir tokių, kurių mirksėjimo tankumas vos pastebimas, bet tai pasireiškia beveik visiems. Todėl stebėkite, kaip elgiatės nerimastingose situacijose, kad kitą kartą jūsų neišduotų pernelyg tankiai suklapsėjusios blakstienos.
Kūprinimasis. Šis įprotis ne tik sudarko jūsų siluetą, bet ir parodo, kad mažai save vertinate. Besikūprinantys žmonės atrodo nepasitikintys savimi. Todėl įpraskite pečius stumti atgal, išsitiesti. Kitiems atrodysite labiau pasitikintys savimi.
Rankos, sukryžiuotos ties genitalijomis. Tai klasikinė į sienelę sustojusių futbolininkų poza. Jei šiuo metu nesaugote vartų nuo atskriesiančio kamuolio, geriau venkite tokios stovėsenos. Ji rodo, kad esate susinervinę, nepasitikite savimi ir šioje situacijoje bijote visų ir visko. Tai būsena žmogaus, kuris bet kurią akimirką laukia pavojaus – kandžios pastabos ar pašaipaus klausimo. Stovint tokia poza pečiai išsišauna į priekį, kūnas kiek sulinksta, todėl atrodote mažesni ir silpnesni.
Prakaituotas rankas valotės į drabužius. Išduodate, kad nervinatės. Verčiau palikite rankas nevalytas – na tai kas, kad jos prakaituoja? Nusiraminkite, įkvėpkite ir iškvėpkite, suskaičiuokite iki dešimties. Kai tik nustosite nervintis, rankos pačios liausis prakaituoti.
Sėdite ant kėdės kraštelio. Tiek psichologiškai, tiek fiziškai jaučiatės nepatogiai ir tai netrunka pastebėti visi aplinkiniai. Todėl įsitaisykite patogiau, ant viso kėdės paviršiaus. Jei norėsite pasilenkti į priekį – lenkitės, bet vis dar tvirtai sėdėkite, o ne šokčiokite nuo jos, tarsi ši būtų įkaitusi skarda.
Barbenate pirštais, žaidžiate tušinuku. Arba mėginate suvaldyti stresą, arba nuobodžiaujate. Per svarbų pokalbį tai gali reikšti ir jūsų nepasiruošimą. Bus kur kas geriau, jei rankas laikysite ramiai.
Mindžikuojate nuo vienos kojos ant kitos. Tai dar vienas gestas, parodantis jaučiamą psichologinį arba fizinį diskomfortą. Kiti žmonės tai gali suprasti kaip nekantravimą baigti pokalbį – ypač jei kalbėdami nežiūrite jiems į akis. Tad jei nenorite išsiduoti, perkelkite kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos ne dažniau kaip kas 2–3 minutes.
Parengė Laura Mureikaitė
