gerardas paškevičius

Išėjusi pasivaikščioti Širvintų rajono savivaldybėje, netoli Čiobiškio urvo, Rasa ant kelio pamatė labai liūdną vaizdą – daugybę žuvusių trapiųjų gluodenų. Moteris kasdien praeina tuo pačiu keliu ir kasdien mato tą patį liūdną vaizdą, todėl vieną dieną nutarė užfiksuoti, kiek gluodenų jau yra padėjusių galvas. Šias nuotraukas ji įkėlė į vieną socialinio tinklo „Facebook“ grupę, kurioje jos nariai spėliojo, dėl kokių priežasčių ant kelio yra tiek daug žuvusių gluodenų.

Kelmės rajone gyvenančiai Justinai, pasivaikščiojimas su 5-erių metų šuniuku Vudu, Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje baigėsi liūdnai – šuniukas užtiko saulėje besišildančią angį, su kuria jis norėjo pažaisti, tačiau gyvatė besigindama Justinos augintiniui įgėlė. „Šiandien su angimi teko susidurti labai liūdnomis aplinkybėmis. Laimingai po arimą belakstantis šunelis užtiko greta žolėje besišildančią gyvatę. Išgirdus cypimą tik po to supratau, kas įvyko.

Bundant gamtai, pabudo ir jos gyventojai – socialiniuose tinkluose į gamtą iškeliavę tautiečiai dalinasi užfiksuotų gyvačių nuotraukomis. Vieni jomis grožisi, kiti vos pamatę išsigąsta, tačiau ekspertas ramina – gamtoje reikia bijoti tik uodų ir erkių, o gyvatės visai nėra agresyvios.

Marijampolės rajone, Buktos miško keliuku vaikščiojusi Aušra išvydo nekasdienį gyvūną – ant kelio besišildantį žaltį. Tam, kad apsaugotų žaltį nuo mirties, kuri jį galėjo ištikti ir toliau gulint vidury kelio, moteris nusprendė jį patraukti ant žolės. Tačiau tokio spektaklio, kurį surengė žaltys, Aušra nesitikėjo. „Apie tai, kad tuo keliu gana daug pavojingų padarų keturiais ratais važinėja, žaltys sau galvos nesuka. Prisistačiau, kaip kokia kelių policininkė ir siūliau pasitraukti į žolę.

Varlės yra visiškai įprastas gyvūnas, kurį galime sutikti Lietuvoje, drėgnose vietose. Pamatę varlę – niekas nenustemba. Vieni jų bijo, kiti tiesiog ramiai praeina. Tačiau ar esate matę mėlyną varlę? Pastaroji tikrai gali nustebinti gamtos mylėtojus. Vilnietė Vita Kavo vaikščiodama gamtoje, Marijampolės rajone esančiame Buktos miške, netoli pelkės pastebėjo ryškiai mėlyną daiktą pūpsantį tolumoje.

Dažnai mūsų namuose apsigyvena vorai, musės ar kiti smulkūs vabzdžiai, tačiau tai, ką kaunietė aptiko savo namuose, kaip reikiant nustebino. Pamatyti tokį varliagyvį savo namuose galima tikrai ne kasdien. Moteris pasakoja, jog vieną dieną savo namuose pamatė varliagyvį. Iš pradžių ji pagalvojo, kad tai tiesiog vaikų žaislas, nes jis net nejudėjo. Į namus įslinko paprastasis tritonas Namie ji vos jo netyčia nesutraiškė, tačiau paėmusi į rankas suprato, kad tai visai ne žaislas – jis gyvas.

Kalėdos – dovanojimo metas, tačiau kartais dovana tampa ne tik širdžiai malonios smulkmenos, bet ir gyvi augintiniai. Deja, dalies jų likimai būna tragiški vien todėl, kad dovanojant gyvūną neapgalvojami svarbiausi dalykai. Džiunglių žmogumi prisistatantis Gerardas Paškevičius ragina atsisakyti gyvūnų dovanojimo, nes, taip sutampa, jog po šventinio laikotarpio gyvūnų prieglaudos tampa sausakimšos, o kai kurie augintiniai tiesiog išmetami, jais atsikratoma kitais, nehumaniškais, būdais.

Verslininkų planas Vilniaus Vingio parko pašonėje statyti didžiulį prekybos centrą ir namus įvarė nerimo gamtininkams. Jie išsigando, kad dėl miesto plėtros tarp parko ir Neries upės nukentės migruojančios varlės. Šimtus milijonų eurų į projektą investuosiantys verslininkai sako, kad dar neaišku, ar iš tiesų jų statybos pakenks varliagyviams, ir žada tai aiškintis su ekspertais, o jei reiks, investuoti ir į varlių gerbūvį.

Pavasario saulė budina gamtą ir iš žiemos miego žadina gyvūnus. Miškai ir laukai pamažu užsipildo gyvybe. Biržietė Virginija iš žiemos miego pabudusį žaltį sutiko iš tiesų netikėtoje vietoje – savo namuose ant kilimo. Biržietė Virginija sulaukto svečio nuotrauka pasidalijo „Facebook“ grupėje „Ką pamatyti Lietuvoje“, o vėliau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad netikėtas svečias ne tik rado įėjimą į jos namus pats, bet ir išėjimą. „Kovo 24-osios rytą eidama į kambarį vos ant jo neužlipau.

Nuo senovės lietuviai žalčius laikė gerovės, turtų, vaisingumo simboliais, todėl užsukus į namus jų nevydavo, o kaip tik apdovanodavo. Viena dažniausių aukų tapdavo pieno sklidinas dubenėlis. Visgi profesionalus egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas, dar geriau žinomas Džiunglių Žmogumi, Gerardas Paškevičius paaiškino, kodėl žalčių vaišinti pienu nereikėtų. Specialistas nurodo, kad pieno žalčiams duoti nereikėtų, nes šiuos roplius traukdavo ne pienas, o jo šiluma.

  Daugelis herpetologą Gerardą Paškevičių vadina “Džiunglių žmogumi”. Varliagyvių ir roplių specialistas tokią pravardę gavo neatsitiktinai. Savo namuose jis augina net keturiolika skirtingų rūšių gyvūnų tarp kurių Taivaninis smailiauodegis žaltys, paprastais smauglys, Kalifornijos karališkoji gyvatė, leopardinis gekonas, didysis gerozauras, Afrikos gigantiškoji sraigė ir kiti egzotiški gyvūnai, kuriuos tenka vadinti lotyniškais terminais, nes jie Neturi lietuviškų pavadinimų.