genijai

Pastaruoju metu internete nedrąsiai, bet vis ryžtingiau plinta bauginančios kalbos apie galimą JAV esančio Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimą. Niuansas šiuo atveju yra tas, kad tai būtų pasaulinio lygio katastrofa, palyginti su ja, Ejafjadlajokudlio ugnikalnio Islandijoje išsiveržimo 2010 metais sukeltą sąmyšį reikėtų vertinti kaip smulkius nemalonumus.

Kaip tampama genijumi? Ar Mozartas ir Monet gimė būdami išskirtinių gabumų? O gal juos suformavo aplinka? Pasirodo, vieną svarbiausių vaidmenų atlieka genetinė medžiaga. Vašingtono universiteto Sent Luiso medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad kai kurie žmonės turi geną, kuris gali padėti išsiugdyti loginio organizavimo gebėjimus.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų su įspūdingais gyvenimo pasiekimais, buvusių vunderkindų, žmonių su didžiausiais intelekto koeficientais ir jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų su įspūdingais gyvenimo pasiekimais, buvusių vunderkindų, žmonių su didžiausiais intelekto koeficientais ir jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų, kurių gyvenimo pasiekimai įspūdingi, buvusių vunderkindų, žmonių, kurių didžiausias intelekto koeficientas, jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Mixstuff.ru pristato 10 neįtikėtinų istorijų, kurių herojai – genijai. Jei tiksliau, genijai-keistuoliai.       Jokių pupelių Žymusis senovės graikų matematikas Pitagoras padovanojo mokslui teoremą, kuri vėliau tapo geometrijos pamatu. Tačiau ne visos jo idėjos išlaikė laiko išbandymą. Pitagoras visais įmanomais būdais palaikė vegetarizmo idėją. Be to, jis tvirtino, kad visiškai negalima vartoti įvairias pupeles.

 Šiuolaikinis mokslas turi mažai galimybių pasiekti ką nors panašaus, ką padarė Galileo, pirmasis teleskopu ėmęs tyrinėti dangų, ar Charlesas Darwinas, kuris pasiūlė evoliucijos teoriją, teigia psichologas ir mokslo genijų ekspertas. Deanas Keithas Simontonas iš Kalifornijos universiteto teigia, kad kaip ir pasmerktieji drontai, šiems tyrėjams prilygstantys mokslo genijai jau išnyko.

„Žmonės mane vadina pamišusiu; tačiau kol kas dar nėra nutarta, ar beprotybė nėra didingiausias intelektas, ar tai, kas yra didinga, ar visa tai, kas yra gilu, nekyla iš minties ligos, iš nuotaikų minties, pakylėtos bendrojo intelekto kaina.“ – Edgaras Allenas Poe. Nuo amžių pradžios pasaulis yra pilnas išprotėjusių žmonių. Ar kentėdami nuo psichinių ligų ar tiesiog būdami ekscentriški, keistuoliai vyrai (moteris paliksime kitam sąrašui), formavo pasaulį savo indėliais.

Prieš trisdešimt metų du vengrų pedagogai László ir Klara Polgárai nusprendė mesti iššūkį paplitusiai nuomonei, kad moterys negali pasižymėti srityse, kuriose reikalingas strateginis mąstymas, pavyzdžiui, šachmatuose. Polgárai nuo mažų dienų savarankiškai mokė tris savo dukteris šachmatų meno. Nuoseklus mokymasis ir kasdienės pastangos atsipirko. Visos trys dukterys šiuo metu patenka tarp dešimties geriausių pasaulio šachmatininkių.

Vieną dieną galime būti daug protingesni nei esame dabar. Būtent to tikisi neuromokslininkai, besistengiantys suprasti protinių gabumų esmę. Jie jau nustatė, kad aukštą intelekto koeficientą (IQ) turinčių žmonių smegenys yra labiau kompleksinės, o neuronų takai jungia atokias smegenų sritis. Tuo metu mažesnių protinių gebėjimų žmonių smegenys sukonstruotos paprasčiau, čia neuronų takai trumpesni.

IT verslo magnatai: 55 m. Billas Gatesas (Microsoft) ir 26 m. Markas Zuckerbergas (Facebook). Abu – pasiutusiai turtingi, abu – pasiutusiai sėkmingi, abu – pasiutusiai... panašūs? Ir ne tik išoriškai. Nė iš tolo nepretenduojame į išsamią abiejų JAV milijardierių gyvenimo scenarijų ar psichologinių portretų palyginamąją analizę. Tačiau žvilgtelėjus į jų nuotraukas ir į interneto tyruose aptiktus jų gyvenimo istorijų panašumus (kurių sąrašą, ko gero, galima pratęsti), kyla visokių minčių.