„Emocinis intelektas – tai ne veikimas iš karto, kai mus apima stipri emocija, o pagalvojimas apie tą emociją. Užvaldžius stipriai emocijai, mums reikia ją priimti, pasižiūrėti, kur savo kūne jaučiu šį jausmą, kaip suprantu, kad aš jį jaučiu. Žiūrėkime į tai kūrybiškai, paklauskime: jeigu tai būtų muzikos garsas, koks jis būtų? O jeigu piešinys? Dažniausiai žmonės jaučia, tada veikia, o galiausiai ilgai galvoja. Siūlau keisti tą seką – jausti, tada pagalvoti, o tada veikti“, – Organizacijos „Reach for change“ organizuotoje konferencijoje „Kurkime geresnį pasaulį vaikams“ kalbėjo I. Liubartienė.
Menka mokytojų savivertė
Kalbėdama apie emocinį intelektą mokyklose, specialistė nurodė, kad jo ten maža, ypač tarp mokytojų.
„80 proc. šalies mokyklų kas antras vaikas patiria patyčių ar tyčiojasi, kas trečias patiria iš savo mokytojų. Kas trečias paauglys buvęs girtas. Mokytojų emocinis intelektas yra ištirtas, o rezultatai mus labai nuliūdino. Jie yra Lietuvos atspindys. Pats žemiausias kriterijus yra mokytojo savivertė. Jie pasitiki savimi kaip profesionalai ar kaip mokytojai, bet kaip žmogumi jie nepasitiki. Iš čia ir ateina atsakymas, kodėl daug metų veikiančios prevencinės programos nepasiekia savo tikslų“, – sakė ji.
Atstumtasis buvo genijus
I. Liubartienė pasidalino penkiolikmečio Jono istorija. Prieš devynerius metus, prieš pat Kalėdas, ji sulaukė skambučio iš Jono mamos.
„Mama prašė priimti sūnų nuo Naujųjų į mokyklą. Būtų niekuo neypatinga istorija, tačiau Jonas turėjo priešistorę – jis buvo išmestas iš keturių sostinės mokyklų. Tai dabar pagalvokime, ką reiškia mokyklai priimti tokį paauglį į savo gretas? Ką reikštų mokytojams? O bendramoksliams?
Jonui pasisekė, jis mokyklų nebekeitė ir mūsų mokyklą baigė. Tačiau buvo nelengva. Į mokyklą buvo atvykę ir kinologai, radome ir narkotinių medžiagų. Aš jo vis klausdavau: kodėl? Bandymas suprasti kodėl ir yra empatija. Ne atjautimas, ne užuojauta, ne pasidžiaugimas, kad kitam blogai, o bandymas suprasti“, – dalinosi pranešėja.
I. Liubartienė sako, kad vieną dieną aukšto emocinio intelekto žmogus, labai mylintis savo darbą matematikos mokytojas net nepasibeldęs įsiveržė į direktoriaus kabinetą.
„Mokytojas paklausė: iš kur radote šį genijų? Mintyje jis turėjo Joną. Pasirodo, jaunuolis buvo be galo gabus matematikai. Jonas dabar studijuoja doktorantūrą viename garsiausių pasaulio universitetų. Ši istorija rodo, ko reikia vaikams, kad jų potencialas galėtų būti atrakintas ir jie galėtų taip genijais. Kitas dalykas – ar bent vienas genijus buvo labai lengva asmenybė?“ – dalinosi įžvalgomis I. Liubartienė.
Ji pranešė, kad netrukus Lietuvoje bus rengiama pirmoji šalyje emocinio intelekto olimpiada. Laimėtojai, sako I. Liubartienė, bus tie, kas turės mažiausius socialinius gebėjimus – jie laimės ilgalaikę programą mokyklai.
Emocinis intelektas
I. Liubartienė sako, kad emocinis intelektas yra tas dėmuo, kuo skiriasi puikūs lyderiai nuo kitų lyderių. Emocinis intelektas lyderiams, pasak jos, yra dvigubai svarbesnis nei intelekto koficientas.
„Kas yra emocinis intelektas? Tai savimonė, savitvarda, motyvacija, empatija ir socialiniai įgūdžiai“, – sakė I. Liubartienė.
Ji paaiškino, kad savęs pažinimas – tai gebėjimas suprasti savo emocijas ir jų poveikį visiems. Save pažįstantys lyderiai yra patikimi ir atviri. Savitvarda – gebėjimas kontroliuoti emocijas, neigiamus impulsus. Savitvarda pasižymintys žmonės yra patikimi, ramūs. Motyvacija, aiškina pranešėja, – tai aistra dirbti su energija ar atkaklumu, optimistiškai nusiteikus jduėti tikslo link. Empatija – gebėjimas suprasti kitų emocinius poreikius ir tinkamai juos traktuoti. Socialiniai įgūdžiai – gebėjimas valdyti santykius, plėtoti ryšius, teikti ataskaitas ir rasti bendrą susitarimą.
Tarptautinė organizacija „Reach for Change“ į organizuojamą konferenciją „Kurkime geresnį pasaulį vaikams“ pasidalinimui patirtimi sukvietė socialinius verslininkus, dirbančius vaiko teisių apsaugos srityje.
