Kaip tampama genijumi? Ar Mozartas ir Monet gimė būdami išskirtinių gabumų? O gal juos suformavo aplinka?
Pasirodo, vieną svarbiausių vaidmenų atlieka genetinė medžiaga. Vašingtono universiteto Sent Luiso medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad kai kurie žmonės turi geną, kuris gali padėti išsiugdyti loginio organizavimo gebėjimus. Nors ši išvada aprėpia tik vieną genų ir genialumo santykių dalį, ji tikrai verta dėmesio – šie duomenys paaiškina, kodėl tyrimai rodo, jog proto atžvilgiu didesnę reikšmę turi genai, o ne aplinka (tai įrodo duomenys apie įvaikintus vaikus, kurių IQ buvo panašesnis į jų biologinių tėvų, o ne į tų žmonių, kurių šeimoje jie užaugo).
Tačiau naujausi tyrimai, kurie pabrėžia loginio organizavimo vaidmenį, yra susiję ir su proto galiomis, ir su kitais talentais. Paprastai, kai žmogus yra pavadinamas „genijumi“, turima omenyje įvairūs tarpusavyje susiję aspektai – asmeninės savybės, kognityviniai gebėjimai, motyvacija – kurie, kaip teigia mokslininkai, didžiąja dalimi yra paveldimi. Vis dėlto nors manoma, jog šie dalykai yra apibrėžti genetiškai, tai visiškai nereiškia, kad juos lemia vien genai, nes vienai savybei išugdyti reikalinga kelių genų sąveika. Kognityvinės psichologijos specialisto Scotto Barry Kaufmano nuomone, žmogus gali gimti genijumi, tačiau tas jo genialumas gali „prabusti“ tik žymiai vėliau arba neatsiskleisti visiškai. Todėl mokslininkai ir kalba apie genetikos ir aplinkos įtakų samplaiką.
Na, o kuo turėtų guostis tie, kuriems nepasisekė genų loterijoje? Belieka semtis įgūdžių iš aplinkos, ir kai kurie daug pasiekę žmonės, mūsų vadinami genialiais, būtent tai ir darė: nors atrodytų, kad aukščiausio lygio sportininkai ar muzikantai yra tarsi gimę savo užduočiai atlikti, mokslininkai tvirtina, kad nereikėtų nuvertinti jų darbo, įdėto treniruojantis, mokantis ir atkakliai siekiant užsibrėžto tikslo.
Genijų ugdanti aplinka visų pirma kuriama jo namuose, o ekspertai sutaria, kad vienas svarbiausių dalykų yra socialinė ir ekonominė šeimos situacija. Mokslininkai mini Mato ir Daugiklio efektą – Mato efektas (pavadintas pagal Biblijos personažą) apibrėžia tą situaciją, kai talentingas žmogus toliau tobulina savo gebėjimus ir todėl pasiekia daug aukštesnių rezultatų nei tas, kuris neužsiima saviugda. Daugiklio efektas pasireiškia, kai, pavyzdžiui, vaikas toliau nei jo bendraamžiai gali nuspirti kamuolį, tada jis vis dažniau ima žaisti su kamuoliu, pradeda treniruotis su kitais vaikais ir prisijungia prie futbolo komandos. Tėvai džiaugiasi ir giria vaiką už jo pasiekimus ir taip tik dar labiau skatina jį siekti geresnių rezultatų. Kita vertus, tas vaikas, kuriam nepasiseka pirmas spyris, dažniausiai nusivilia ir nenori tęsti žaidimo.
Taigi peršasi išvada, kad žmogaus genialumui daro įtaką ir genai, ir jo aplinka, o nuspėti, ar gimęs kūdikis turi ypatingų gabumų – neįmanoma. Bet kas žino, gal jis išsiugdys savybes, dėl kurių susižavėję jį vadinsime „genijumi“?
