gatvių pavadinimai

Sulaukusi Desovietizacijos komisijos įpareigojimo pašalinti Veteranų ir Tarybų gatvių pavadinimus bei Partizanų gatvę pervadinti į Lietuvos partizanų, Visagino savivaldybė sako skųsianti komisijos sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tai Eltai sekmadienį patvirtino ir savivaldybės meras Erlandas Galaguzas. „Taip, tikrai skųsime. Vis tiek teisė turi būti vienoda visiems.

Tęsiant viešųjų erdvių desovietizaciją ekspertų komisija rekomenduoja pervadinti rašytojo ir sovietų veikėjo Liudo Giros gatves, vertinant poetės Salomėjos Nėries ir karininko Jono Noreikos-generolo Vėtros veiklą padaryta pertrauka.

Trijų Gargždų miesto gatvių gyventojai pradėjo balsuoti, ar keisti čia esančias prokomunistinių pažiūrų rašytojų, poetų garbei pavadintas gatves. Nuo pirmadienio iki rugpjūčio 12-osios Petro Cvirkos, Juliaus Janonio ir Butkų Juzės gatvių gyventojai kviečiami pareikšti poziciją dėl šių pavadinimų keitimo. „Gyventojų nuomonė ir parodys, ar keisime, ar ne. Ten gyvenančių žmonių nuomonė – svarbiausia, jiems tai aktualiausia“, – BNS sakė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.

Gatvėms Vilniuje ketinama suteikti senųjų indoeuropiečių tautų pavadinimus. Trims Naujosios Vilnios seniūnijoje esančioms gatvėms Vilniaus miesto savivaldybė planuoja suteikti Dakų, Skitų, Etruskų pavadinimus. Dakai yra Antikos indoeuropiečių tauta, gyvenusi Dakijoje, maždaug dabartinės Rumunijos teritorijoje. Dakų kultūra kilo nuo srities į šiaurę, nuo Dunojaus iki Karpatų kalnų, šiuolaikinėje istorinėje Rumunijos Muntenijos provincijoje.

Vilniuje kuriama nauja tradicija – gatvių pavadinimų istorijas pasakos lentelės ant pirmuoju numeriu pažymėto gatvės namo. Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, tokia lentelė įrengta Jokūbo Jasinskio gatvėje, kaip tik šeštadienį minimos jo 260-osios gimimo metinės. „Dažnai skubame savo miesto gatvėmis nė nežinodami, kodėl jos būtent taip pavadintos ir kokios istorijos glūdi po vardais lentelėse. O Vilniaus gatvės išties labai turtingos istorijomis.

Vilniaus valdžiai tęsiasi galvos skausmas dėl istorinių asmenybių atminimo. Tarybos sprendimu, buvusi Kazio Škirpos gatvė pervadinta Trispalvės alėja. Tačiau šią savaitę naujojo pavadinimo iškabos jau dusyk užklijuotos limpančia juosta, ant kurios puikuojasi senasis alėjos pavadinimas. Kariauti lyg su vėjo malūnais pavargusi savivaldybė kreipėsi į prokurorus. O pavadinimus slapta keičiantys visuomenininkai sako jokių prokurorų nebiją.

Praėjusią savaitę naujajam Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Josifui Rybakui Šalčininkų rajono apylinkės teismas skyrė 1880 litų baudą. Šią baudą jis užsidirbo už tą patį, kaip ir jo pirmtakas Boleslavas Daškevičius, – už teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Šalčininkų rajone nevykdymą. Nors ankstesnis Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius baudą sumokėjo, dvikalbės lentelės iki šiol taip ir liko kur kabėjusios.

Tautinių mažumų įstatymas, priimtas dar 1989 metais, jau nustojo galioti, o naujasis kol kas niekaip neprasiskina kelio iki Seimo. Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė naująjį įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti kompaktiškai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse, kuriose mažumos atstovai sudaro ne mažiau negu trečdalį gyventojų, vietinius vietovardžius, gyvenviečių ar gatvių pavadinimus rašyti vietine kalba šalia užrašo valstybine kalba. Pagal senąjį įstatymą taip ir buvo.

Olandijoje gyvenantis lenkas, tinklalapyje „Youtube.com“ pasivadinęs Polvenger, sukūrė 15 minučių vaizdo įrašą apie Lietuvą. Filmas akivaizdžiai buvo įkvėptas vis labiau aštrėjančio lenkų mažumų konflikto su Lietuvos valdžia. Jame neva bandoma atskleisti tikrąjį Lietuvos, besivadinančios modernia, tolerantiška ir demokratiška šalimi, veidą. Anot kūrėjo, Lietuva nėra monoetninė šalis, nes tautinės mažumos sudaro apie penktadalį visų šalies gyventojų.

Naujo Tautinių mažumų įstatymo projekto kūrėjai ketina įteisinti topografinius užrašus kitomis kalbomis tose gyvenvietėse, kuriose vienos arba kitos Lietuvos tautinės mažumos atstovai sudaro virš trečdalio visų gyventojų. Šio sumanymo puolimas griauna pačių lietuvių tapatumą, – teigia įstatymo rengimo darbo grupės vadovas, Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.

Teismo sprendimas nuimti lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais sukėlė pasipiktinimą Vilniaus rajono gyventojų gretose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę, kur gyvena daugiau nei pusė lenkų tautybės gyventojų, per mėnesį pakeisti lenteles su dvikalbiais gatvių pavadinimais. Teismas nurodė, jog gatvių pavadinimai turi būti nurodyti tik valstybine – lietuvių – kalba.

Lietuvoje žmonių neklausiama, ar jie nori gyventi geležinkelio stotyje, ar ne, o kai kurie pabudę rytą nustemba sužinoję, kad gyvena kitoje gatvėje nei vakar. Valdininkai tvirtina, kad gyvenviečių ar gatvių pavadinimų keitimas– ne žmonių reikalas, nors už tai tenka sumokėti ir vietos gyventojams, ir visiems šalies gyventojams. Tik bendruomenių atstovai tuščiai piktinasi, kad demokratija Lietuvoje– utopija.