gabrielė kartanaitė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „gabrielė kartanaitė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „gabrielė kartanaitė“.
Mokyklos draugai – geriausi gyvenimo mokytojai, nes jie negailestingi
Mokytojai dažnai nedaug težino apie vaiką, todėl netgi prisibijo papasakoti savo pastebėjimus tėvams. Kartais jie net nenutuokia, koks vaikas yra po skambučio į pertrauką. Bet mokyklos draugai – kitas reikalas.
Nuolatinis bendravimas priverčia pažvelgti tiesai į akis. Būdami tiek pamokų, tiek laisvu laiku kartu, mokiniai vieni kitus mato kaip apvaliąją skulptūrą: iš visų pusių. Tada nori nenori susiduri su ne visada maloniomis situacijomis.
„Tėvai žlugdo mano talentą, bet aš nepasiduosiu“
Tikriausiai retas nuliūsta išgirdęs pagyras ir komplimentus. Ypač už puikiai padarytus darbus! Greičiau atvirkščiai. Mintyse užsidedam sau laurų vainiką (ir kartais ne vieną!), papučiam uodegą, kurios net neturim, ir užrietę nosis žengiame tvirtą ir pergalingą žingsnį ant įsivaizduojamos pakylos.
Tačiau kai kuriems pagyros - kaip druska ant žaizdos. Jos sukelia dvilypius jausmus: smagu, tačiau prisimeni, kad veikla, sulaukianti tiek gerų atsiliepimų, yra tik laikinas dalykas.
Auga vaikai, auga ir bėdos
Kuri mama paneigtų, kad sauskelnių keitimas vienas malonumas, palyginus su tuo, kad būsimą žentą pakeisti ne taip paprasta? Kuris tėtis bijojo nelaimingų atsitikimų, kai jo sūnus žaidė su modeliukais? Dabar širdis į kulnus nukrenta, kai atžala ir vėl slapčia pasiima mašiną. Tik šiaip sau, pasimokyti vairuoti.
Dabartinės bėdos visada atrodo pačios didžiausios, bet kai pakliūnama į dar sudėtingesnes situacijas, už viską labiau norisi susikonstruoti laiko mašiną ir grįžti bent keletą metų atgal.
Esu vienišius, neturiu draugų. Ar tai normalu?
Esame nuolat apsupti žmonių: gatvėje, parduotuvėje, net miške girdėti kaip netoliese žvyrkeliais ūžia mašinos. Tik klausimas: ar negalima jaustis vienišu, kai esi tarp žmonių ? Išsiaiškinkime, kas tai yra vienišumas.
Mano galva, vienišumą galima būtų suprasti dvejomis prasmėmis: „praktiškas” vienišumas ( kai neturi draugų ir gyveni kaip D.Defo romano „Robinzonas Kruzas” herojus. Netgi to nenorėdamas, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
Ar mokykla paruošia mokinius gyvenimui?
Mokykla, ta pati, kuri dvylikai metų daugeliui tampa antraisiais namais, mus ruošia egzaminams, ruošia studijoms, bando įvairaus plauko žinias vienodai pritaikyti skirtingiems žmonėms.
Galbūt ne visada tai pavyksta, bet žinios keliamos į aukščiausią poziciją.
Keli tūkstančiai kilometrų – ir aš pas tėvus
Nors visiems aišku, kad Eldoradas – tik legenda, tačiau daugelis dar naiviai tikisi jį surasti. Jei ne pietų Amerikoje, tai bent jau savame žemyne. Tik jokiu būdu aukso kalnų nebus tėvynėje.
Gintaro rūmais tikinčių atsiranda mažiau. Pasitaikius pirmai galimybei šviesos greičiu skriejama kur nors. Kur? Nelabai kam rūpi. Svarbiausia, kad tai būtų užsienis. Nepaisant to, kad svetimam krašte, sako, pranašu nebūsi. Bet niekur nedingsi, Lietuvoj taigi krizė.
Žinoma, yra ir kita šio medalio pusė.