finansų krizė

Graikija pažadėjo padengti papildomas turistų išlaidas, jei jie įstrigtų šalyje dėl neramumų, rašo „news.com.au“. „Mes pažadame apmokėti viešbutį bei maitinimą keleiviams, kurie negalėtų išvykti dėl bet kokių neramumų, netgi, Islandijos ugnikalnio išsiveržimo“, - sakė kultūros ir turizmo ministras Pavlosas Geroulanos. Graikiją kamuoja didžiausia biudžeto ir skolų krizė. Ją spręsdama valdžia paprašė ES paramos ir pažadėjo smarkiai apkarpyti išlaidas.

Sustiprėjus Europos finansinėms problemoms ir vyriausybėms jaučiant spaudimą sumažinti biudžeto deficitą, kuris galėtų vėl paskatinti ekonominį nuosmukį, milijardierius investuotojas George Soros teigia, kad mums žinomos finansinės sistemos žlugimas yra realus, o krizė dar toli gražu nėra pasibaigusi. Jis nurodo, kad įsiskolinusios Europos šalys iš tiesų pasiekė tik antrą krizės etapą.

Kredito reitingų agentūroms taikytinų taisyklių projektą buvo numatyta parengti kuriant naują Europos Sąjungos (ES) finansų sektoriaus priežiūros sistemą, dėl kurios ES vadovai susitarė pernai. Pastaruoju metu vėl pradėta reikalauti griežčiau prižiūrėti šias privačias įmones. Investuotojai savo sprendimus grindžia reitingų agentūrų atliekamu rizikos vertinimu.

Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo, kad dėl finansų krizės per ateinančius 18 mėnesių euro zonos bankai gali susidurti su antra paskolų nuostolių banga kuri gali siekti 195 mlrd. eurų, praneša naujienų agentūra CNBC. Pasak ECB, euro zonos bankų paskolų nuostoliai šiemet gali sudaryti 90 mlrd. eurų, o ateinančiais metais nuostoliai gali siekti 105 mlrd. eurų. Tai buvo pirmoji ECB ateinančių metų prognozė.

Dėl finansų krizės vis daugiau Europos Sąjungos (ES) vyriausybių palaiko mintį apmokestinti bankus. Europos Komisija pateikė pirmą konkretų pasiūlymą šį apmokestinimą suderinti. Nenustačius visoje ES taikomų taisyklių galėtų būti iškraipyta skirtingų valstybių bankų rinkų konkurencija ir pasunkėti valstybių bendradarbiavimas prasidėjus naujai krizei. Pagal Komisijos planą, pajamos iš bankų mokesčių patektų į vyriausybių įsteigtus fondus, tvarkomus vadovaujantis bendromis taisyklėmis.

Graikijai siūloma 30 mlrd. Eurų pagalba, praneša „bbc.co.uk“. 16 ES šalių lyderiai susitarė suteikti šaliai šią sumą, jei ji paprašys. Kol kas Graikija pagalbos neprašė. Manoma, jog paskolos palūkanos, nustatomos naudojant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) formules, sudarys apie 5 proc. Šiuo metu šaliai skolinantis iš kitur, palūkanos jau siekia 7,5 proc. Liuksemburgo premjeras Jean Claude Juncker, pristatydamas pasiūlymą sakė, jog jame nėra subsidijos elementų.

Finansų krizė oficialiai baigėsi, tačiau JAV provincijoje toliau šluoja bankus. Bankų indėlių saugojimo institucijos Federal Deposit Insurance Corporation (FDIC) duomenimis praėjusią savaitę buvo uždaryti dar keturi bankai. Per pastaruosius tris mėnesius FDIC nutraukė 40 bankų veiklą. 2009 m. iš viso bankrutavo 140 JAV bankų. Bankrotų priežastys yra privatūs klientai, dėl nedarbo nebeišgalintys susimokėti būstų ar vartojimo kreditų, bei nemokios įmonės.

Nuo 2009 metų kovo žemumų finansų sektorius išaugo 100 proc. ir pralenkė rinką, kurios augimas sudarė 60 proc. „Matrix Asset Advisors“ atstovas Davidas Katzas dalijasi savo mintimis apie tai, ar finansų sektorius ir toliau kils. Anot. D. Katzo, finansų sektorius augs ir toliau, tačiau ženkliai lėčiau nei pernai, praneša CNBC.com. Praėjusių metų kovą investuotojai būgštavo dėl daugybės įsipareigojimų nevykdymo atvejų, bankrotų ir bankų sistemos nacionalizavimo.

Antradienį pristatytoje alternatyvioje Vyriausybės programoje teigiama, kad kovoti su krize reikia investuojant į darbo vietų kūrimą, verslo ir vartojimo skatinimą bei užtikrinant socialines garantijas. Nors opozicijos atstovai žada vaiko pinigus mokėti visoms šeimoms, mažinti kai kurias PVM lengvatas, grąžinti buvusias pensijas, tačiau pripažįsta, kad gyventojų pajamos nedidės 3 metus.

Pasaulis, panašu, nori sugrįžti į tą pačią sistemą, iš kurios puolė į krizes – finansų bei aplinkos. CommonDreams.org paskelbė kritišką vengrų mokslo filosofo, sistemų teoretiko Ervino Laszlo požiūrį į šį kiek mazochistinį reiškinį. Finansų krizė baigėsi, tad didieji bankai gali tęsti pinigų dalybas, kad šie kurtų naujus pinigus, o industrinė ekonomika gali vėl koncentruotis į naujų darbo vietų kūrimą. Aplinkos krizė „baigėsi“ kalboms apie ją užtilus.

Nekilnojamojo turto (NT) krizė Dubajuje nesumažino arabų polinkio kurti didingų planų. Vis dar skolingi dešimtis milijardų, milijardus jie dabar žada skirti investicijoms į oro uostą. Kartą jau paslydo Praėjusių metų lapkritį išryškėjo tikrieji emyrato Dubajaus troškimo būti pasaulio turtuolių poilsio bei pramogų traukos traukos centru padariniai.

Tarptautinė verslo rizikos vertinimo bendrovė „Coface“ pagerino 20 pasaulio šalių reitingus, o Baltijos šalių reitingus paliko stabilius. Apie tai bendrovė pranešė sausio mėnesį vykusios 14-tosios Šalių rizikos vertinimo konferencijos metu. Taip pat „Coface“ prognozuoja, kad 2010 metais pramoninės šalys pradės atsigauti, tačiau šį atsigavimą gali silpninti įvairūs ekonominiai faktoriai.

Už pasaulinę krizę brangiausiai moka eiliniai žmonės – pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos, tačiau bankininkai ir finansų spekuliantai, kurie yra atsakingi už šią krizę – vargo nemato. Štai vieno iš stambiausių Didžiosios Britanijos banko vadybininkai per 2009 m. uždirbo per 260 tūkst. svarų  neįskaitant premijų. Šią žinią paskelbė dienraštis “Independent”. Negana to, bankininkai, kurie sukėlė finansinę krizę, dabar ėmė teikti savo siūlymus, kaip ateityje jos pasikartojimų išvengti.

Galingieji JAV bankai, išleidžiantys milžiniškas pinigų sumas lobizmui, dažniausiai elgiasi neapgalvotai: skolina perdėm rizikingai bei uždirba mažiau. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) užsakymu atlikta studija, pavadinta „Sauja dolerių: lobizmas ir finansinė krizė“ (angl. „A Fistful of Dollars: Lobbying and the Financial Crisis“) atskleidžia aiškų ryšį tarp skolintojų lobizmo ir rizikingų paskolų.

Atrodo, finansų krizė ne visiems reiškia pražūtį: vienas iš keturių žmonių yra patenkintas pasaulio ekonomikos nuosmukiu, nes jis padėjo suvokti gyvenimo prioritetus. Rinkos tyrimų bendrovė "Synovate" apklausė maždaug 11 400 žmonių visame pasaulyje ir nustatė, kad daugiau nei pusė jų per paskutinius 12 mėnesių visiškai pakeitė požiūrį į pinigus. Kiti 47 procentai apklaustųjų prisipažino laukiantys, kada vėl galės leisti pinigus laisvai.