finansinis saugumas

„Šiais metais suremontuosime virtuvę, vasarą išvažiuosime 10 dienų atostogoms į Kretą ir vaiką išleisime į dvi vasaros stovyklas“, – išvardijo man draugė paklausta, kokie jos finansiniai tikslai šiems metams. Ir tuo pačiu nepraleido progos perklausti, ar toks planas geras. Iš tiesų – ar toks planas geras ir koks finansų planavimas gali būti laikomas geru ar nelabai vykusiu? Atsakymas į šiuos klausimus paprastesnis nei daugelis iš mūsų galvojame.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

 Nors nedarbo lygis šalyje po ekonominės krizės nuosekliai mažėja, tačiau net 58 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų baiminasi papildyti bedarbių gretas. Tai atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ užsakymu atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas Baltijos šalyse. Tik 14 nuošimčių dirbančių lietuvių visiškai negąsdina galimybė netekti darbo. Kiek daugiau nei penktadaliui (23 proc.) šalies dirbančiųjų darbo vietos praradimas neatrodo labai didelė grėsmė.

 Daiva Savickienė  Didžioji dauguma Panevėžio apskrities gyventojų neužtikrinti dėl savo šeimos finansinio saugumo, tačiau imtis veiksmų neskuba Žmogus gali jaustis finansiškai saugus, jeigu atsitikus nelaimei jo šeimos padėtis stipriai nepablogėtų. Kitaip tariant, turi tam tikro turto, investicijų, kurios kurį laiką užtikrintų pragyvenimą. Tačiau tyrimai rodo, kad dauguma gyventojų nėra pasirūpinę finansiniu saugumu.

Didžioji dalis lietuvių sutiktų reguliariai skirti lėšų tam, kad jų šeimos išvengtų finansinių sunkumų netekus artimojo. 20 proc. gyventojų šiam tikslui galėtų atsidėti iki 30 litų per mėnesį, ketvirtadalis – nuo 30 iki 50 litų. Dar ketvirtadalis gyventojų finansinei apsaugai galėtų skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį. Kas trečias gyventojas teigia, kad negalėtų skirti pinigų šeimos finansinei apsaugai. Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

„ERGO Life Insurance“ SE statistika atspindi – vis didesnis skaičius tėvų kasmet susirūpina vaikų finansine ateitimi. Draudimo bendrovė per praėjusius metus fiksavo tiek studijų draudimo sutarčių skaičiaus, tiek pasirašytų draudimo įmokų augimą. „ERGO Life Insurance“ SE draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė teigia, kad studijų draudimo populiarumas tėvų tarpe nuosekliai auga.