Tyrimas parodė, kad labiau dėl savo darbo vietos Lietuvoje baiminasi valstybės tarnautojai – net 62 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų neramina mintis, kad gali tekti atsisveikinti su darbu. Panašios baimės dėl darbo praradimo aplanko 55 proc. privataus sektoriaus darbuotojų.
„Baimė prarasti darbą atspindi bendrą lietuvių finansinio saugumo pojūčio trūkumą, kurį lemia ne tik objektyvios ekonominės sąlygos, bet dažnu atveju ir nepakankamas pačių gyventojų dėmesys tam tikriems saugikliams, priemonėms užsitikrinti finansinį stabilumą“, – teigia ERGO draudimo bendrovių Korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse Lina Jakučionienė. „Kuo geriau pasiruošiama nepalankioms situacijoms ir kritiniams momentams gyvenime, kuo geriau įvertinamos rizikos ir užbėgama joms už akių, tuo mažiau dėl jų nerimaujama“.
Lietuviai netekti darbo bijo labiau nei estai, tačiau mažiau negu kaimynai latviai, kurių 63 proc. dirbančiųjų teigė jaučiantys tokią grėsmę. Estijoje prarasti darbą baiminasi kas antras dirbantis gyventojas.
Karjeros portalo „CV Market“ marketingo vadovės Raimondos Tatarėlytės teigimu, nekvalifikuotą darbą šiandien susirasti nėra sunku. Vis tik, jei ieškoma specifinio, tam tikrų profesinių įgūdžių reikalaujančių pareigų, sėkmė priklauso nuo žmogaus profesinės srities, jo darbinės patirties ir lūkesčių.
„Labiausiai užtikrinti dėl darbo vietos šiuo metu galėtų būti informacinių technologijų ir inžinerijos srities specialistai. Taip pat vadovaujančių pozicijų statybų sektoriaus darbuotojai. Darbo rinkoje juntamas nuolatinis jų trūkumas“, – pasakoja R. Tatarėlytė.
Anot karjeros specialistės, didžiausia tiek pasiūla, tiek paklausa darbo rinkoje – įvairių sričių vadybininkų, tad dėl geresnių darbo vietų šiems specialistams tenka pakonkuruoti. Taip pat kaip ir teisininkams ar socialiniams darbuotojams, kurių šiuo metu rinkoje – perteklius.
Pagal atlikto tyrimo dalyvių amžių, mažiausiai netekti darbo bijo jauni 25-34 m. amžiaus gyventojai (46 proc.), o labiausiai – vyresni 45-54 m. lietuviai (68 proc.), kuriems iki pensinio amžiaus dar toloka.
„Jaunam žmogui susirasti darbą nėra sudėtinga, jeigu jo lūkesčiai atitinka realybę“, – pažymi R. Tatarėlytė. „Jaunimas neretai šiek tiek pervertina savo jėgas – tikisi greitai užimti vadovaujančias pozicijas, iš karto gauti ne mažesnį nei 1000 EUR atlyginimą. Dalis darbdavių yra linkę samdyti jaunus žmones ir juos apmokyti, investuoti į reikiamų specialistų ugdymą. Tokiu atveju įsidarbinant jauni žmonės gali turėti tam tikrą pranašumą prieš vyresnio amžiaus gyventojus, tačiau pagrindinė tendencija – jei žmogus yra geras specialistas, jo amžius nėra labai reikšmingas“.
Gyventojų saugumo indekso tyrimas buvo atliekamas siekiant operatyviau reaguoti į visuomenės pokyčius, išsiaiškinti, ką gyventojai mano apie savo saugumą, juos supančias rizikas.
Saugumo indekso tyrimą 2014 metais Europos bendrovės „ERGO Insurance“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje internetu buvo apklausta po 1005 nuolatinius gyventojus nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
