Didžioji dalis lietuvių sutiktų reguliariai skirti lėšų tam, kad jų šeimos išvengtų finansinių sunkumų netekus artimojo. 20 proc. gyventojų šiam tikslui galėtų atsidėti iki 30 litų per mėnesį, ketvirtadalis – nuo 30 iki 50 litų. Dar ketvirtadalis gyventojų finansinei apsaugai galėtų skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį. Kas trečias gyventojas teigia, kad negalėtų skirti pinigų šeimos finansinei apsaugai. Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.
„Įprasta manyti, kad šeimą apsaugoti finansiškai gali sau leisti tik daugiau nei vidutiniškai uždirbantys žmonės. Iš tiesų šeimos finansinei apsaugai gali užtekti iki 30 litų per mėnesį – tiek kainuoja, pavyzdžiui, dveji dienos pietūs kavinėje. Artimųjų finansinė apsauga nėra prabangos dalykas, atvirkščiai – ji žymiai aktualesnė mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms ir tiems žmonėms, kurie neturi finansinio rezervo. Jei tokia šeima netektų vieno maitintojų, prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų būtų labai sunku“, – teigia Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.
Pasak M. Jusiaus, minimaliai šeimos pajamų apsaugai gali pakakti 28 litų per mėnesį – sudarius rizikinio gyvybės draudimo sutartį, nelaimės atveju šeimai būtų išmokėta suma, atitinkanti dvylika vidutinių mėnesinių šalies darbo užmokesčių. Tokia suma šiuo metu sudaro 26 100 litų. Įvykus eismo įvykiui išmokos suma būtų dvigubai didesnė – 52 200 litų.
„Apie šeimos finansinę apsaugą ypač reikėtų susimąstyti žmonėms, pasirašiusiems būsto paskolos sutartį. Nelaimės atveju tokia šeima liktų su sunkiai pakeliamais finansiniais įsipareigojimais, kurie tam tikrais atvejais gali baigtis dar keblesne padėtimi – būsto netekimu. Žmonėms, turintiems būsto paskolas, rekomenduojama turėti gyvybės draudimo apsaugos sumą ne mažesnę nei paskolos likutis“, – pažymi M. Jusius.
Per pirmąjį pusmetį „Swedbank Life Insurance“ išmokėjo 1,4 mln. litų išmokų (pagal 79 finansinės apsaugos sutartis) žuvusiųjų ar dėl ligos mirusiųjų artimiesiems. Bendrovės valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad pradėti rūpintis šeimos finansine apsauga niekada nėra per anksti – nuo nelaimingų įvykių ir ligų nėra apsaugoti nei garbingo, nei jaunesnio amžiaus žmonės.
Remiantis naujausia šalies statistika, gegužės mėn. Lietuvoje mirė ar žuvo 3441 žmonės – vidutiniškai po 111 kasdien. Dauguma mirties priežasčių – ligos, tačiau gyvybes pasiglemžė ir avarijos, neatsargus elgesys vandens telkiniuose, smurtiniai nusikaltimai.
M.Jusius pataria, kad artimųjų finansinės apsaugos sprendimus verta susiplanuoti iš anksto, nes nutikus nelaimei neretai prireikia skubios finansinės pagalbos „čia ir dabar“. Atsitiesti po nelaimės šeimai bus dar sunkiau, jei be skaudaus emocinio smūgio, teks susidurti ir su staiga užklupusiais finansiniais rūpesčiais. Ilgalaikio taupymo priemonės tokiais atvejais nebūna veiksmingos, nes prireikia sprendimo, užtikrinančio greitą finansinę paramą. Tai gali būti gyvybės draudimo išmokos, sukauptas finansinis rezervas, nekilnojamasis ar kitas turtas, kurį greitai pardavus nenukentėtų šeimos gyvenimo kokybė. Pasak M. Jusiaus, bendra finansinei apsaugai skirtų priemonių vertė (gyvybės draudimo suma, turimas finansinis rezervas ir turtas, kurį galima būtų parduoti) turėtų siekti mažiausiai vienerių metų šeimos pajamas. Jeigu šeima turi finansinių įsipareigojimų, reikėtų pridėti dar ir šią sumą.
