finansinė pagalba

Vilnius pradeda pasiruošimą nuo 2023 m. birželio įsigaliosiančiam draudimui deginti anglį ir durpių briketus sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį priėmė sprendimą skirti dalinį finansavimą asmenims, nusprendusiems keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius į įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, arba prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

Šis siužetas aktualus visiems, kurie gyvena santuokoje ir yra ne vyresni nei 36-ių. Pasirodo, valstybė gali suteikti finansinę paskatą tokioms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą.

Milanas šeimoje buvo laukiamas kaip stebuklas, tačiau 27-tą nėštumo savaitę tėveliams žemė išslydo iš po kojų, kada teko išgirsti skaudžią medikų diagnozę – įgimta stuburo išvarža (Mielomeningocelė), smegenų vandenė (hidrocefalija) ir Arnold-Chiari sindromas. Tuo metu, pasak berniuko mamos, sustojo pasaulis ir atrodė, jog Dievas šeimai siunčia neapsakomai didelį išbandymą.

Graikijos vyriausybė antradienį pareiškė norinti iki rugpjūčio 20 dienos baigti derinti galutinę sutartį dėl šalies tarptautinio finansinio gelbėjimo plano, kai pateikė parlamentui svarstyti daugiau įstatymų reformų, vykdydama kreditorių reikalavimus imtis reformų mainais į skolinamas lėšas.

Šiandien pasitarime Vyriausybė pritarė Europos Komisijos sprendimui, kartu su Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu pradėti derybas su Graikija dėl paramos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Lietuvos ministrų kabinetas taip pat pritarė, kad ESM vykdantysis direktorius parengtų susitarimo dėl finansinės paramos programos projektą, kuriame bus nustatyti finansiniai terminai ir sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės.

Graikija šeštadienį ruošiasi pateikti „kontrpasiūlymus“, kurie galėtų atverti gyvybiškai svarbias išmokas pagal finansinės pagalbos programą, kai euro zonos pareigūnai pareiškė aptarę Atėnų bankroto galimybę, jeigu šios derybos žlugtų. Graikų pareigūnai iki šiol vis atmesdavo šalies skolintojų „spaudimą“, o šeštadienį pasiųs į Briuselį aukšto lygio delegaciją, kuri pateiks savo planus, kaip būtų galima užbaigti jau penkių mėnesių trukmės priešpriešą.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir separatistinio konflikto krečiama Ukraina preliminariai susitarė dėl naujo 17,5 milijardo JAV dolerių (15,5 milijardo eurų) finansinės pagalbos plano, kuris Kijevui gali tapti „posūkio tašku“, – tai ketvirtadienį paskelbė TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard). Šiomis dienomis Kijeve vyko derybos dėl sutarties, pagal kurią Ukraina gautų jau ketvirtą TVF paskolą per pastaruosius 10 metų.

Jungtinės Valstijos maždaug prieš 10 dienų patylomis pervedė Egiptui apie 572 mln. JAV dolerių (1,45 mlrd. litų), kai Kongresas galutinai pritarė pasiūlymui skirti tokią pagalbą, sekmadienį pranešė JAV pareigūnai. Tos lėšos yra pirmasis mokėjimas pagal maždaug 1,5 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. litų) pagalbos - daugiausiai karinės - paketą, įšaldytą nuo pernai spalio, kai JAV administracija pareikalavo, jog Egipto vyriausybė imtųsi demokratinių reformų.

Graikija ir toliau teikė klaidinančius ekonominius duomenis, net kai Europos centrinis bankas (ECB), Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bandė padėti, pirmadienį pareiškė ECB vadovas Mario Draghi. Pasak jo, 2010 metais, kai Graikijai pirmą kartą buvo bandoma padėti, ekonominiai duomenys dėl tos šalies buvo nepilni ar netikslūs.

Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva, pranešama dv.ee.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą Graikijai bus skirti papildomi dveji metai antikrizinei programai įgyvendinti. „Aš negaliu to patvirtinti“, - pareiškė Vokietijos finansų ministras trečiadienį Berlyne.

Kiprui kovai su skolų krize gali prireikti iki 10 mlrd. eurų paramos, tai yra daugiau nei pusė šalies BVP, teigia neįvardinti euro zonos valdžios atstovai. Tiksli prašomos paramos suma neskelbiama. Ekspertų duomenimis, šaliai gali prireikti 6 mlrd. eurų ekonomikai sustiprinti ir 2 mlrd. – finansų sektoriui paremti. Kipro valdžia oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos birželio 25 dieną.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną.

Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad kiek daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų padeda savo į pensiją išėjusiems tėvams. Dažniausiai pagelbėjama pinigais, prisidedant prie stambesnių pirkinių įsigijimo ir sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimo. Pasak „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė (54 proc.

Naujausiame Europos Sąjungos (ES) fiskalinės sutarties variante numatoma, kad fiskalinės sutarties nepasirašiusios šalys negalės gauti finansinės paramos, rašo „EUobserver“. „Pagalba vykdant naujas programas pagal Europos stabilumo mechanizmą (ESM) nuo 2013 m. kovo 1 d. bus suteikiama su sąlyga, kad suinteresuota susitariančioji šalis, laikydamasi šio straipsnio reikalavimų, ratifikuos sutartį“, - pabrėžiama sutarties juodraštyje.

Rusijos sprendimas padėti euro zonos valstybėms įveikti skolų krizę nėra susijęs su energetika, teigia Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, informuoja „RIA Novosti“. „Savaime suprantama, kad nesiesime pagalbos su energetika. Mes tikimės, kad jeigu tokios valstybės kaip Rusija ir Kinija aktyviai dalyvaus viso pasaulio bandymuose pagerinti situaciją, tai turės įtakos mūsų padėčiai Tarptautiniame valiutos fonde (TVF)“, – sakė V. Putinas.

Japonijos finansų ministerija patvirtino, kad įsigijo 10 proc. naujausios Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijų emisijos, informuoja BBC. Ministerija teigia, kad įsigijo obligacijų už 300 mln. eurų. Anksčiau Japonija jau tris kartus pirko EFSF obligacijų, iš viso už 2,975 mlrd. eurų. Euro zonos lyderiai jau kuris laikas siekia padidinti investicijas į EFSF ir taip suteikti finansinę pagalbą skolų slegiamoms valstybėms. Praėjusį mėnesį jie susitarė padidinti EFSF iki 1 trln.

Italai dabar gyvena skurdžiau nei prieš įsivesdami eurą, pareiškė Italijos premjeras Silvio Berlusconi, penktadienį dalyvaudamas Kanuose vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikime. „Anksčiau šeimai išsiversti mėnesiui užtekdavo dviejų milijonų lyrų, tačiau dabar išgyventi su tūkstančiu eurų – sudėtinga. Aš nekaltinu dėl to euro, aš kaltinu valiutos keitimų kursą“, - euobserver.com sakė Italijos premjeras.

Europos Komisija pareiškė, jog 16 Europos bankų būklė yra „lengvai pažeidžiama“, todėl finansų įstaigoms reikalinga parama, praneša dienraštis „The Wall Street Journal“. Bankų pavadinimai neskelbiami. Pasak finansų rinkų komisaro Michel Barnier atstovės Chantal Hughes, Europos valdžia norėtų, kad nestabilūs bankai būtų rekapitalizuoti padedant privatiems investuotojams. Ji pridūrė, kad tuo pačiu negalima atmesti galimybės, jog minėtosioms finansų įstaigoms gali prireikti valstybės paramos.

Estijai, kuri prie euro zonos prisijungė tuomet, kai jos valstybės narės kovojo su skolų krize, net vyraujant sąmyšiui monetarinėje sąjungoje bendra valiuta duoda naudą, teigia Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas. „Estijai buvo labai svarbu prisijungti prie euro zonos, net ir turint omenyje praėjusių metų įvykius, galiu teigti, kad taip, tai buvo puikus Estijos sprendimas“, - tikino A. Ansipas.

Ispanijos finansų viceministras Chosė Manuelis Kampa (Jose Manuel Campa) pareiškė, kad šaliai niekada neprireiks finansinės Europos Sąjungos pagalbos, ir ji sugebės pati sumažinti trečią pagal dydį biudžeto deficitą euro regione bei sustiprinti šalies taupomuosius bankus. „Mes visiškai įsitikinę, kad mums niekada neprireiks ES finansinės pagalbos“, - duodamas interviu „Bloomberg“ naujienų agentūrai sakė Ch. M. Kampa.

Airijos Respublikos finansų ministras Brianas Lenihanas patvirtino, kad jo šalis parašė oficialų prašymą finansinei paramai gauti, praneša BBC. B. Lenihanas neįvardijo tikslios Airijai reikalingos finansinės paramos sumos, tačiau teigė, kad tai bus dešimtys milijardų eurų. Buvo tikėtasi, kad Airija priims Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutų fondo (TVF) ir Europos centrinio banko finansinę paramą. Sekmadienį vyriausybė susitinka aptarti ketverių metų biudžeto mažinimo plano.

Ženkli pagalba gelbstint Graikiją Vokietijai gali sugrįžti bumerangu- vietos analitikai užsimena, kad Vokietija dėl didesnio nei 120 milijardų eurų indėlio į ES krizės fondą bus privesta vėl mažinti biudžeto išlaidas. Šiuo metu Vokietija priversta labiausiai karpyti biudžetą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tą pripažįsta ir šalies vadovai- jie teigia, kad diržų veržimasis tikrai tęsis dar kelerius metus.