Tuo metu, pasak berniuko mamos, sustojo pasaulis ir atrodė, jog Dievas šeimai siunčia neapsakomai didelį išbandymą. Gydytojai kūdikiui prognozavo mirtį įsčiose, operacijų komplikacijas, o tuo atveju, jei vaikui pavyktų išgyventi, teigė, kad visam gyvenimui liks luošas.
„Vaiko neįgalumo diagnozavimas, kaip nuosprendis visam gyvenimui, dėl kurio pradžioje atsirado didelis pyktis, kaltų ieškojimas bei, žinoma, baimė dėl šeimos laimės. Kaip yra baisu, kai nešioji vaiką po širdimi ir jauti jam begalinę meilę, tačiau tuo pačiu ir pyktį. Nors protas ir suvokė, kokias kančias sūnui teks išgyventi atėjus į šį pasaulį, širdyje vis vien laukėme stebuklo ir tikėjome.
Džiaugėmės, kada Milanas gimė pilnai išnešiotas, tačiau jau pirmąją parą po gimdymo sūnui buvo atlikta nugaros smegenų išvaržos plastikos operacija. Vėliau teko iškęsti dar gausybę operacijų: ventrikuloperitoninis šuntavimas, kurios pagalba skystis nebesikaupdavo smegenyse, keli užsikimšusių šuntų keitimai, taip pat dar laukia klubo operacija, po kurios reabilitacija ypatingai sunki ir skausminga“, – išgyvenimais dalinasi Milano mama Sandra.
Pirmieji vaikystės metai - ligoninėje
Pirmuosius savo gyvenimo metus Milanas praleido ligoninėse. Reabilitacija prasidėjo nuo 4 mėnesių, tačiau su kiekviena liga viską vėl tekdavo pradėti iš naujo. Berniukui dabar 4,5 metukų ir per jo trumpą gyvenimą jam ir visai jo šeimai teko išgyventi tiek daug skausmo, baimės bei nusivylimo, kiek kiti nei dalelės nepatiria per visą savo gyvenimą. Milano kojytės neklauso, kadangi yra sutrikę kojų jutimai, kamuoja silpni raumenys, išnirę klubai. Be to, berniuką kamuoja sutrikę šlapinimosi ir tuštinimosi pojūčiai.
„Nepaisant sunkios negalios, sūnus yra be galo protingas, linksmas bei tikras mielumo įsikūnijimas. Neįtikėtina, kaip jis sugeba sunkumus priimti su šypsena, nors kartais sunkumai atrodo išties nepakeliami.
Kalbant apie valstybės paramą, mums per metus suteikiami du apsilankymai sanatorijoje ir du Vaikų raidos centre. Taip pat privačiai einame į kineziterapijos užsiėmimus, tačiau akivaizdu, jog to neužtenka vaikui, turinčiam rimtų sutrikimų. Vis dėlto, Milanas turi didelių galimybių vaikščioti, tačiau tam reikalinga kasdieninė 3 valandų mankšta, masažai, baseinai ir užsiėmimai su specialistais: logopedais, ergo-terapeutais ir kineziterapeutais.
Abejoju ar kada nors susitaikysime su vaiko negalia. Tikime, kad sunkiu darbu ir visų neabejingų žmonių pagalba mūsų sūnus turi viltį nebūti prikaustytas prie invalido vežimėlio. Kiekvieną dieną kovojame už jo sveikatos stabilumą ir viliamės, kad ateityje mūsų sūnus bus nepriklausomas nuo kitų žmonių, galintis džiaugtis vaikyste ir kuo greičiau pamiršti skausmą bei patirtas kančias, kaip baisų sapną“, – tikisi berniuko mama.
Milano mama Sandra pasakoja, kad nepalūžti ir semtis stiprybės didelis iššūkis, tačiau vis dar šypsotis ir atrasti laimę įmanoma, tik prieš tai reikia pereiti visus Dievo siųstus išbandymus ir suvokti, jog tai – tavo gyvenimas. Paaukoti pinigėliai bus skirti Milano reabilitacijoms užsienyje, kurios yra efektyvios, bet be galo brangios ir ortopedijos technikos įsigijimui.
Šeima gavo patvirtinimą iš „Helios Klinik Geesthacht“ klinikos, kad reabilitacijoms galima atvykti tik po apmokėjimo, 12 savaičių reabilitacija kainuoja 50 tūkst. eurų. Šiuo metu yra surinkta 23 008,99 eur., likusi reikalinga suma – 26 991,01 eur.
Berniuko šeima kreipiasi į neabejingus žmones, prašo prisidėti prie geresnės berniuko ateities ir padėti nuvykti į reabilitaciją.
Paramos rekvizitai:
Gavėjas Labdaros ir paramos fondas Milanui Subotkovskiui paremti
Fondo kodas 303361418
Sąskaita LT557300010140026132
Bankas AB Swedbank
Banko kodas 73000
Swift kodas HABALT 22
PayPal [email protected]
Daugiau informacijos www.paramamilanui.lt
Taip pat daug kitų vaikučių, laukiančių stebuklo ir neabejingų žmonių paramos, laukia Facebook'o grupėje "Vilties spindulėlis". Grupę galite rasti ČIA.
