europos vadovų taryba

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis pasmerkė „brutalų“ Rusijos aviacijos smūgį prieš statybinių prekių parduotuvę Charkive. „Rusijos smūgis Charkivo prekybos centrui yra brutalus“, – sakė Ch. Michelis. „Rusijos pastangos terorizuoti civilius gyventojus vykdant agresijos karą prieš Ukrainą yra nusikalstamos, – pridūrė jis. – Kartu mes galime sustabdyti žiaurias Rusijos atakas.

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio konfliktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dviejų viena kitos nemėgstančių asmenybių dvikova, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – vyksta kova dėl galios. Konservatoriai iš šalies vadovo nori atimti tai, ką į savo rankas buvo perėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai yra atstovavimą Europos Vadovų Taryboje ir galutinį žodį skiriant ambasadorius užsienio valstybėse.

Konservatoriai grįžta prie santykius su prezidentu aštrinusio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimo. Į naujus konfliktus su prezidentu įsivėlę valdantieji tvirtina, kad jau pavasario Seimo sesijoje pateiks ne kartą „į stalčių padėtą“ iniciatyvą, reglamentuoti Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.

Prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių konfliktas jau tampa panašus į serialą be pabaigos. Akibrokštu konservatoriai vadina prezidento sprendimą į Europos Vadovų Tarybą išvykti be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Nausėda taip sulaužė „konstitucinę sąrangą“. Konservatoriai dar labiau supyko po Prezidentūros paaiškinimo, esą viceministras savo darbus atliko dar iki Tarybos posėdžio.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai. EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.

Briuselyje ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksiančios intensyvios diskusijos dėl paramos Ukrainai – Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai spręs dėl 50 mlrd. eurų finansinio paketo ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje pradžios. Dėl abiejų šių klausimų Europos Vadovų Taryba (EVT) turi sutarti vienbalsiai, tačiau jų priėmimui iki šiol priešinasi Vengrija. Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje Europos Sąjungos gynybos išlaidos 2023 metais siekia rekordinę 270 mlrd. eurų sumą. Nepaisant rekordinio skaičiaus, Ch. Michelis pabrėžė, kad ES turi sukurti bendrąją gynybos rinką, kad būtų užtikrintas geresnis išlaidų koordinavimas ir greitesnė Bendrijos sąveika. „Gynybos pramonei siunčiame aiškią žinią: gaminkite, o mes pirksime“, – kalbėdamas Briuselyje sakė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje paragino Bendriją aktyviau spręsti migracijos iššūkius.  Kaip nurodoma išplatintame pranešime, „ne tik migracinis spaudimas Viduržemio jūros šalyse, bet ir situacija prie Europos Sąjungos (ES) rytinių sienų reikalauja ryžtingų veiksmų ES lygiu“. Lietuvos vadovo teigimu, dėmesys turi būti skiriamas tiek ES išorės sienos apsaugai, tiek darbui su neteisėtos migracijos kilmės šalimis.

Lenkijos proeuropietiška opozicija, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugumą, rodo daliniai rezultatai, paskelbti suskaičiavus 80 proc. balsų. Rezultatai parodė, kad valdančioji populistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) su 37 proc. balsų pirmauja, bet nesurenka daugumos, o D. Tusko Pilietinė koalicija, „Trečiojo kelio“ ir Kairiųjų partijos kartu yra surinkusios 52 proc. balsų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pažadėjo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusijos agresija „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad Europos Sąjungos vadovai „smarkiai padidins“ šaudmenų, skirtų tiekti Kyjivui, gamybą. Ch. Michelis Bukarešte susitiko su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu ir su juo aptarė ES paramą Ukrainai, saugumo klausimus kaimyninėje Moldovoje ir Rumunijos siekį prisijungti prie Šengeno erdvės.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kovą Europos Komisijos (EK) pristatytas Nulinės taršos pramonės aktas, kuriuo siekiama remti žaliųjų technologijų pramoninę gamybą, suteiks naujų galimybių Lietuvos verslui. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime pabrėžė naujos iniciatyvos įgyvendinimo svarbą, teigiama penktadienį išplatintame prezidentūros pranešime.

Europos Vadovų Taryboje (EVT) aptariant su ekonomika susijusius klausimus, prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo būtinybę stiprinti Europos Sąjungos (ES) įsitraukimą į žalių ir aplinkai draugiškų technologijų kūrimą, penktadienį pranešė prezidentūra.  Pasak G. Nausėdos, ES turėtų sparčiau judėti link ekonomikos modelio, kuris prisidėtų prie anglies dvideginio emisijų sumažinimo ir aplinkai neutralios gamybos ir vartojimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje, tarp kurio dalyvių šįkart buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, akcentavo, kad šios šalies vieta – Europos Sąjungoje, pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas kreipdamasis į Europos lyderius akcentavo, kad, nepaisant žiauraus Rusijos vykdomo karo, Ukraina padarė didžiulę pažangą įgyvendindama reformas.

Kyjive ketvirtadienį apsilankęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad Ukrainai „turi būti pristatyta“ tankų. Į karo draskomos Ukrainos sostinę jis nuvyko likus dienai iki svarbaus susitikimo JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kuriame penktadienį bus kalbama apie karinę pagalbą Ukrainai. „Tvirtai tikiu, kad turi būti pristatyta tankų“, – parašė Ch. Michelis tviteryje po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad neketina užleisti vietos Europos Vadovų Taryboje (EVT) premjerei Ingridai Šimonytei. Pasak jo, Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad šaliai atstovauja prezidentas ir G. Nausėda tikisi, kad tokią pačią teisę paliks savo įpėdiniui, kuris jį pakeis Daukanto aikštės rūmuose. Kas atstovaus Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – vienas iš klausimų, dėl kurių pastaraisiais metais kilo ne viena kaktomuša tarp valdančiųjų konservatorių ir prezidentūros.

Kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms siūlant naujausiame sankcijų pakete Rusijai taikyti išimtis trąšų ir grūdų eksportui, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, jog Lietuva su kai kuriomis partnerėmis tam nepritaria ir žada kelti šį klausimą Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Sankcijų klausimas nėra įtrauktas į EVT darbotvarkę, tačiau Prezidentas kels šį klausimą vadovų diskusijos metu“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę. „Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

uropos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis kitą savaitę vyks į Pekiną susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Europos pareigūnas. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas patvirtino laikraščio „Financial Times“ pranešimą ir sakė, kad apie gruodžio 1 dieną įvyksiantį vizitą bus oficialiai pranešta vėliau ketvirtadienį.

Po ilgų ginčų ir net iki išnaktų užsitęsusioje Europos Vadovų Taryboje – netikėtas posūkis. Nors dar vakar buvo manoma, kad jokio susitarimo dėl dujų kainų „lubų“ pasiekti nepavyks, lyderiai pademonstravo vienybę ir sako, kad yra vis daugiau šansų dėl to susitarti. Į kompromisą leidosi net Vokietija, teigusi, kad toks mechanizmas Europą gali apskritai palikti be dujų.

 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kinija veikiau yra strateginis Europos Sąjungos (ES) priešininkas, nei partneris. Taip jis kalbėjo penktadienį po antros dienos diskusijų su Bendrijos lyderiais.

Šiandien Europos Sąjunga dar nėra pribrendusi sprendimui steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, tačiau esama pirmųjų žingsnių šia kryptimi, penktadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien dar nesame pribrendę šiam sprendimui, bet jau tekste turime nuorodą į agresijos nusikaltimus, kas yra žingsnis link specialiojo tribunolo“, – sakė šalies vadovas.

Prahoje į neformalų susitikimą susirinkę Europos šalių vadovai tarėsi, ar verta įvesti dujų kainų lubas. Šis klausimas jau kuris laikas skaldo Europos Sąjungą, mat Lietuva ir kitos šalys to nori, o sprendimui priešinasi Vokietija, Nyderlandai ir Danija. Dėl to Lenkijos premjeras aštriai užsipuolė Vokietiją.  Europos vadovų taryba renkasi į neformalų susitikimą Prahoje.

Penktadienį Prahoje susirinkę ES lyderiai sieks įveikti nesutarimus bei surasti būdų kovoti su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis, kurias paskatino Rusijos karas Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie ES lyderių iš Kyjivo vaizdo ryšio priemonėmis, blokui tikintis rasti galimybių toliau teikti ekonominę ir karinę paramą jo šaliai bei išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

Opozicinių valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis atsinaujinusias diskusijas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) vadina dūmų uždanga, kuria bandoma nukreipti dėmesį. „Belieka dūsauti. Visiškai akivaizdu, kad tai yra dūmų uždanga. Vyriausybė aiškiai tais pareiškimais dėl atstovavimo EVT grįžta prie temos, kuri seniai buvo uždaryta“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Prahoje dalyvauja neformaliajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kuriame didžiausias dėmesys bus skirtas Europos Sąjungos (ES) apsirūpinimo energijos šaltiniais, kritinės infrastruktūros apsaugos ir ekonomikos klausimams. Prezidentas neformaliame vadovų susitikime planuoja pasisakyti už dujų kainų lubas, siūlydamas, kad virš jų esančią kainą Europos Sąjungą galėtų kompensuoti skolintomis lėšomis.

Nesutikdamas į Europos Vadovų Tarybą (EVT) tariantis dėl energetikos deleguoti premjerės Ingridos Šimonytės, prezidentas Gitanas Nausėda prisiėmė tiesioginę atsakomybę „parvežti mažesnes kainas“, sako Gabrielius Landsbergis.

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė „visiškai nereikalingu“ vadina atsinaujinusį ginčą, kas Lietuvai geriau atstovautų Europos Vadovų Taryboje (EVT) – dabar ten vykstantis prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad į būsimąją Europos Vadovų Tarybą (EVT), kur bus tariamasi dėl energetikos, turėtų važiuoti premjerė Ingrida Šimonytė, o ne prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, labai tikėtina, kad energijos kainų pažabojimo planą turės aptarti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai, dėl jo nesutariant žemesniu lygiu. „Yra didžiulė tikimybė ir šiandien taip, kaip klostosi situacija, atrodo, kad sprendimai bus priimti Europos Vadovų Taryboje.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą (ES) nedvejoti priimti istorinės svarbos sprendimą – suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai. „Turime galimybę priimti istorinį sprendimą ir uždegti žalią šviesą Ukrainai. Aiškiai pareikšti, kad Ukrainos ateitis yra ES“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur su kolegomis sieks rasti sutarimą dėl rusiškos naftos embargo. „Pagrindinės šio susitikimo temos – pagalba Ukrainai ir jos atstatymo planas, sankcijos Rusijai, Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika, energetinės nepriklausomybės didinimas, maisto tiekimo saugumo užtikrinimas“, – pranešė Prezidentūra.

Europos Sąjungos (ES) siekis stiprinti gynybą yra sveikintinas, tačiau strateginės autonomijos siekis prasmingas, tik jeigu papildys NATO, o ne konkuruos su aljansu, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį ir penktadienį Prancūzijoje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. „Kalbėjome apie gynybos klausimus – gynyba, saugumas šiuo metu tikrai toks prioritetas, dėl kurio niekas jau ir nebesiginčija“, – Prezidentūros išplatintame komentare sakė G. Nausėda.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį pareiškė, kad Bendrija ruošiasi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, Kijevui paraginus bloką skaudžiau nubausti Maskvą dėl Ukrainos užpuolimo.   „Skubiai rengiamas“ papildomų sankcijų paketas, parašė Ch.

Kol tautiečiai šturmuoja Lenkijos parduotuves ir degalines, Lietuvoje girdėti, kaip ekspertai kritikuoja kaimynų sprendimus mažinti PVM maistui ir akcizą kurui. Štai ekonomistas Raimondas Kuodis įspėja, kad Lenkija „tokiais triukais“ tik skurdina Lietuvą. Jis ragina prezidentą Gitaną Nausėdą kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas dėl tokios Lenkijos ekonominės politikos. Tačiau tokiam siūlymui nepritaria nei Prezidentūra, nei Finansų ministerija.

Konservatorių patriarchas, buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas teigia raginęs kai kuriuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikus leisti prezidentui Gitanui Nausėdai vykti į Europos Vadovų Tarybą atstovauti Lietuvai. Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, supriešinusių valdančiuosius konservatorius ir šalies vadovą.

Europos Komisija priėmė taisykles, susijusias su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuriomis ES vidaus kelionių tikslais nustatomas privalomas 9 mėnesių (lygiai 270 dienų) skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpis. Šiandien Europos Komisija priėmė taisykles, susijusias su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuriomis ES vidaus kelionių tikslais nustatomas privalomas 9 mėnesių (lygiai 270 dienų) skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpis.

Europoje rekordus mušančios elektros ir dujų kainos, siautėjanti nauja COVID-19 banga ir karo grėsmė prie Ukrainos sienų – šie klausimai dominuoja šiemet paskutinį kartą Briuselyje susirinkusių Europos Sąjungos viršūnių susitikimo metu. Ieškant sutarimo, kaip įveikti šiuos iššūkius, Briuselyje skamba siūlymai Europos mastu įvesti privalomą vakcinaciją, o šalys viena po kitos griežtina kelionių tvarką.

Europai pavyko sumažinti nelegalių migrantų, vykstančių į Europos Sąjungą per Baltarusijos teritoriją, srautą, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mums daugiau ar mažiau pavyko sustabdyti migrantų srautą į Baltarusiją“, – kalbėjo jis Europos Parlamente. Pasak Ch.

Europos Vadovų Taryba reikalauja didesnės autonomijos ir stipresnių ryšių su JAV. ES lyderių susitikimo metu diskusijos dėl karinio ir saugumo bendradarbiavimo bei Europos priklausomybės nuo JAV neatrodė pakankamai „paruoštos“. Pasak valstybių ir vyriausybių vadovų, diplomatų ir pareigūnų, diskusijos susitikimo metu prie vaišių stalo buvo laisvos, iš anksto neapgalvotos ir neduodančios jokio rezultato.

Europos Sąjungai išgyvenant gamtinių dujų trūkumą ir jų kainų šuolį, ES šalys narės turėtų pačios gaminti daugiau energijos iš atsinaujinančių išteklių, teigia Lietuvos prezidento patarėja.  „Ilgesniuoju periodu atsakymas būtų kuo daugiau energijos gaminti Europos Sąjungos viduje ir tas irgi įmanoma, nuo iškastinio kuro pereinant prie žaliosios energijos. Žalioji energija gaminama vietoje, pačios šalys gali ją pasigaminti ir nebūti tiek priklausomos nuo užsienio tiekėjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje aptarė energijos kainas, migraciją ir pandemijos valdymą. Pirmadienį vykusioje nuotolinėje sesijoje su EVT pirmininku Charles‘iu Micheliu taip pat dalyvavo Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Rumunijos atstovai, pranešė Prezidentūra.

Europos Vadovų Taryba (EVT) išgirdo Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos prašymą padėti kovoti su neteisėtos migracijos krize, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dalyvaudamas neformaliame EVT susitikime Slovėnijoje, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „susirūpinę hibridine ataka, kuri toliau yra tęsiama“ bei teigė gavęs EVT prezidento Charleso Michelio pažadą skirti dėmesio šiai problemai EVT susitikime spalio pabaigoje.

Lietuvoje pirmadienį lankosi Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis. Jis vizito metu susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, dalyvaus Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienai skirtuose renginiuose, lankysis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Ginčas dėl Vengrijoje priimto naujo įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema, gali sutrikdyti ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, per kurį planuojama susitelkti į užsienio politikos klausimus, įskaitant pastangas duoti atkirtį Rusijai, ir aptarti keblius santykius su Turkija.

Baltarusija sulaukė atsako iš Vakarų, o ateityje turėtų būti nubausta dar didesnėmis sankcijomis, kurios turėtų paliesti jau ne atskiras įmones ar asmenis, o ištisus Baltarusijos ekonomikos sektorius. Visgi nerimaujama, kaip tokios sankcijos gali paveikti pačios Lietuvos ekonomiką. Apie sankcijas Baltarusijai ir galima poveikį Lietuvos ekonomikai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Aleksandras Izgorodinas.

Ginčas dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – prezidentas ar ministrė pirmininkė, yra per ilgai užsitęsęs ir visiškai nereikalingas, sako išrinktoji socialdemokratų partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.  „Aš iš tikrųjų galvoju, kad tas ginčas, kas turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Tarybai – prezidentas ar premjerė, yra per ilgai užsitęsęs ir visiškai nereikalingas, mano supratimu“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė ji.

Neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ES lyderiams perdavė Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ kopijas, siekdamas priminti avarijos 35-metį bei įspėti dėl nesaugios Astravo elektrinės Baltarusijoje. „Mes vakar ilgai sėdėjome prie kavos puodelio, kol mus pakvietė į salę, tačiau šis netikėtumas laukė lyderių jau salėje“, – šeštadienį sakė G. Nausėda.

Lietuva palaiko šeštadienį neformalioje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje patvirtintus 2030 metų Europos Sąjungos (ES) socialinės politikos prioritetus, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Šie prioritetai grindžiami socialinės nelygybės, skurdo ir atskirties mažinimu bei dialogu su socialiniais partneriais, pranešė Prezidentūra. „Susitikime sutarėme, kad Europa turi būti socialinės sanglaudos ir gerovės žemynas. Lietuva palaiko inovatyvios socialinės politikos tikslų įgyvendinimą.

Nesibaigiant diskusijoms, kas iš šalies vadovų turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą, Seime gimsta iniciatyva įstatymu nuspręsti, kas turėtų teisę vykti į Briuselį. Koalicijos partneriai linksta paremti tokią dalies konservatorių iniciatyvą, o buvęs premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad geriausias kelias – Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos susitarimas.

Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis trečiadienį atkirto Ramūnui Karbauskiui, kad prieš bandant ginti kitas šeimas reikėtų pradėti nuo savosios. G. Landsbergis taip pasisakė po to, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas išplatino atvirą laišką raginantį ginti tradicines vertybes. „Pirmas dalykas, ką rekomenduočiau – pradėti nuo savos šeimos saugojimo ir užsiimti tuo. O po to žiūrėti, ką galime padėti kitoms.