europos kultūros sostinė

Kauno miesto savivaldybė antradienio posėdyje spręs, ar skirti finansavimą pernai vykusių Kauno Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui bei spręs dėl „Kaunas 2022“ viešosios įstaigos likvidavimo. Kaunas yra gavęs Europos Komisijos (EK) premiją už Europos kultūros sostinės renginius. Melinos Mercouri vardo apdovanojimas, siekiantis 1,5 mln. eurų, skiriamas miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas.

Europos kultūros sostinėms reikia didesnio matomumo, sako už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel, antradienį apsilankiusi pernai šį titulą turėjusiame Kaune. Su projekto komanda susitikusi komisarė teigė, jog Kauno – Europos kultūros sostinės metai buvo „didelė sėkmė“, kurią rodo tūkstančiai renginių ir partnerysčių.

Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį dalyvaus Europos kultūros sostinių titulo perdavimo ceremonijoje Atėnuose. „Iškilmingoje ceremonijoje Atėnuose titulas bus simboliškai perduotas 2023 metais Europos kultūros sostinėmis tampantiems miestams: Elefsinai (Graikija), Timišoarai (Rumunija) ir Vesprėmui (Vengrija)“, – pranešė ministerija.

Kaunas atsisveikina su Europos kultūros sostinės titulu, skaičiuoja renginius ir išleistus pinigus. Suma išties įspūdinga – beveik 30 milijonų eurų. Bet ir džiaugtis yra kuo: kone 3000 renginių, kurių dalis pasiekė net atokiausius rajono kampelius, o iš Kauno sklindančios kultūros gūsį pajuto arti 2 milijonų žiūrovų. Su Europos kultūros sostinės titulu atsisveikinantis Kaunas skaičiuoja nuveiktus darbus ir išleistus pinigus.

Kauno – Europos kultūros sostinės renginiai 2022-aisiais metais sulaukė 1,2 mln. lankytojų, o per penkerius metus nuo titulo laimėjimo jų skaičius siekė 2 mln., pirmadienį pranešė organizatoriai. Programai iš viso bus išleista 26 mln. eurų. „Tą sumą mes išskirstėme labai apgalvotai į septynerius metus, tai dar likutį naudosime ir kitais metais ataskaitoms, leidiniams parengti“, – žurnalistams sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Pasak jos, iki šių metų buvo išleista apie 13 mln.

Kaunas oficialiai atsisveikina su Europos kultūros sostinės titulu. O finalinis akordas priverčia aiktelėti. Kauno mito trilogiją užbaigia spektaklis „Sutartis“. Jame scena sukurta iš 40-ies tonų vandens ir simbolinių, kaip ir šie metai Kaunui, 2022 maišų smėlio.

Kaune, „Žalgirio“ arenoje, penktadienį vyks vienas svarbiausių projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – bus atliekama specialiai tam sukurta „Kauno kantata“. Ją atliks beveik 300 muzikantų ir solistų, žiūrovai galės pasirinkti, ko klausyti, pranešė organizatoriai. „Dviejų iš Lietuvos kilusių menininkų Philipo Millerio ir Jenny Kagan kuriama „Kauno kantata“ – tai nepaprastas ir nepakartojamas garso ir vaizdo labirintas, kokio Lietuvoje iki šiol nebuvo“, – teigiama pranešime.

„Patirk Kauną“ –  tokiu šūkiu šiemet svečius vilioja Europos kultūros sostine tapęs Kaunas. O užsukusių laukia labai netradicinės patirtys – nakvynės tarpukario vilose, nukeliančios kone šimtą metų atgal, ar neįprastos kelionės po slapčiausius miesto kiemus. „Patirk Kauną“ – taip viliojančiai skamba pasiūlymas jį išgirsti, paragauti, pamatyti, o gal įsikūnyti. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ svetingumo programos sumanytojai parengė netradicinę pažintį su miestu.

Kilus pasipiktinimo bangai, kad Kauno – Europos kultūros sostinės (KEKS) atidarymo proga „Žalgirio“ arenos amfiteatre surengtame priėmime buvo nesilaikyta pandemijos valdymo reikalavimų, Kauno policija pradėjo tyrimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai po aplinkybių patikslinimo vasario 4-osios popietę priėmė sprendimą pradėti administracinę teiseną.

Pasaulinė koronaviruso pandemija bei neprognozuojami lietuviški orai – tik keli iššūkiai, su kuriais teko susidurti didžiųjų Kauno – Europos kultūros sostinės renginių režisieriui Chrisui Baldwinui. „Mums, kaip menininkams, tenka smagi užduotis: kaip sukurti pasirodymą, kuris būtų saugus, džiuginantis, inovatyvus, tačiau atsižvelgtų į specifines sąlygas, su kuriomis susiduriame visame pasaulyje?“, – interviu BNS sakė C. Baldwinas.

Kauno mieste ir toliau keliamas visuomenei aštrus LGBT+ klausimas – Vienybės aikštėje vyko diskusija „Su laiku“. Ar pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“. Savivaldybės leidimo negavusio „KAUNAS PRIDE“ renginio organizatorė Viktorija Kolbešnikova dalijosi, kad bendruomenė jaučiasi nuolat tildoma. Kauno Vienybės aikštėje susirinkusius žiūrovus moderatorius Denisas Kolomyckis jis pasveikino taip: „Kaunas keičiasi ir tampa iš laikinosios šiuolaikiška sostine.

 2022 metais Europos kultūros sostine tapsiantis Kaunas pradeda generalinio ir pagrindinių šio projekto rėmėjų paieškas. Tikimasi per ateinančius metus susitarti dėl paramos, kuri siektų kelis milijonus eurų. „Didelė sėkmė per 2018 metus būtų pradėti rimtas derybas ir jeigu 2018 metų pabaigoje – 2019–aisiais būtų pasirašyta pagrindinių rėmėjų sutartis, būtume labai laimingi“, – BNS sakė „Kaunas 2022“ programos meno vadovė Virginija Vitkienė.

Europos kultūros sostinės vardą 2022 metams Kaunui pelniusios paraiškos meno vadovė Virginija Vitkienė sako, kad jos komanda dabar turi penkerius metus pasiekti, jog miestas, ilgus metus buvęs lyg giliai paslėptas deimantas, pagaliau suspindėtų. „Komisijos nariai mus padrąsino ir po vizito į Kauną sakė, kad jie jautėsi lyg atradę giliai paslėptą deimantą Europos viduryje – mūsų miestą.

Kultūros ministerija patvirtino priėmusi šešių Lietuvos savivaldybių paraiškas Europos kultūros sostinės 2022 vardui gauti. Paraiškas išankstinei atrankai pateikė Anykščiai, Jonava, Kaunas, Klaipėda, Plungė ir Rokiškis. „Paraiškas gavome iš įvairių Lietuvos regionų, skirtingo dydžio miestų, tuo džiaugiuosi, – pranešime spaudai teigėa kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Šį antradienį Kauno miestas kartu su Kauno rajonu pateikė paraišką LR Kultūros ministerijai Europos kultūros sostinės 2022 (EKS) vardui laimėti. Ilgiau nei metus rengtą paraišką sudaro motyvacijos dalyvauti konkurse išskleidimas, idėjos pristatymas, Europos temų ir aspektų išskyrimas, kultūrinio ir meninio turinio atskleidimas, pajėgumo įgyvendinti projektą informacija, tame tarpe ir numatomi finansavimo šaltiniai, skaidrumo ir sklandumo užtikrinimo strategijos, visuomenės įtraukimo ir informavi...

Kaunas sieks tapti Europos ir Lietuvos kultūros sostine. Savivaldybėje užregistruoti du tarybos sprendimų projektai, siūlantys dalyvauti konkursuose dėl šių titulų. Kaip rašoma sprendimo projekte, Europos Komisija yra patvirtinusi sąrašą šalių, galinčių pretenduoti į Europos kultūros sostinės statusą – Lietuvai ir Liuksemburgui skirti 2022 metai.

Dalia Kuodytė, LR Seimo narė, LR liberalų sąjūdis Kaip visada, jubiliejaus proga bus pasakyta daug gražių ir teisingų žodžių apie tai, kaip mes siekėme laisvės, kokie buvome drąsūs ir vieningi, tuo stebindami pasaulį. Visi, kurie ten buvome, galime daug pasakoti apie tai, kokie nepakartojami jausmai bei potyriai liko visam gyvenimui. Išties – tai gali nutikti tik kartą gyvenime (geriausiu atveju). Tačiau aš ne apie tai.

Laprkičio 13 d. Duisburge (Vokietija) atidarytas atrakcionas-skulptūra, pavadinimu „Tigras ir vėžlys – stebuklingas kalnas“ („Tiger and Turtle – Magic Mountain“). Iš tolo „amerikietiškus kalnelius“ primenantis statinys – stilizuotas 220 metrų ilgio pėsčiųjų takas. Skulptūra sveria 90 tonų. Takelio plotis – 1 metras.

Pamažu besibaigiant 2011 metams, kuomet Europos kultūros sostinėmis buvo Estijos Talinas ir Suomių Turku, rašoma kelionių tinklalapyje Makalius.lt.  Kitais metais europiečius ir svečius kultūriniais renginiais džiugins Slovėnijos Maribor ir Portugalijos Guimarães miestai. Jau ruošiamos renginių programos. Maribor antras pagal dydį miestas šalyje. Miestas prie Drava upės, kalno papėdėje, apie 100 km nuo Liublijanos.

Septintaisiais narystės Europos Sąjungoje metais, Lietuva neretai vis dar pavadinama bendrijos naujoke, praneša Lietuvos radijas. Politologų nuomone šalis tokios etiketės turėtų atsikratyti 2013 m. pirmininkaudama Europos Sąjungos tarybai. 2004-ųjų gegužės 1-ąją Lietuva kartu su dar devyniomis valstybėmis tapo Europos Sąjungos nare. Per septynerius metus Vilnius pabuvojo visos Europos kultūros sostine, šiemet rengiamas Europos krepšinio čempionatas.

Žiemą ir pavasarį Estijoje vienas po kito šurmuliuos daugybė muzikos festivalių. Daugelis jų rengiami minint 2011-uosius – Talino, Europos kultūros sostinės metus. Kaip rašo „travel.ru“, vienas didžiausių – nuo sausio 28-osios iki vasario 5-osios besitęsiantis Talio baroko muzikos festivalis. Tarp jo svečių - Ensemble La Fenice (Prancūzija), Die Singphoniker (Vokietija), violončelininkė Natalia Gutman bei smuikininkas Paulas Vernikovas.

Liko tik 13 savaičių iki dienos, kuomet Talinas taps Europos kultūros sostine, bet mieste jau verda tam skirti renginiai. Tad šią savaitę Estijos sostinėje... skraido muilo burbulai, rašo „travel.ru“. Iki spalio 10-osios dviratininkai mieste važiuos pūsdami muilo burbulus. Tai – projekto „52 siurprizai ir idėjos dalis“. Tokiu būdu akcijos rengėjai skatina susimąstyti apie oro taršą didmiesčiuose bei parodyti, jog oras gali būti švarus, tarsi po gero valymo.

Europos Sąjungos atrankos komisija „Europos kultūros sostine 2015" išrinko Čekijos miestą Pilzeną. Pranešama, jog jei ES kiek vėliau formaliai patvirtins šią nominaciją, vos 167000 gyventojus turintis miestas 2015 m. kultūros sostinės titulu dalinsis kartu su Belgijos Monsu. Pilzenas – Čekijos miestas šalies vakaruose, Bohemijoje, Radbuzos, Mžės, Uslavos ir Uhlavos upių santakoje (nuo čia upė vadinama Berounka), 90 km į pietvakarius nuo Prahos; Pilzeno krašto centras.

2014-aisiais Europos kultūros sostinėmis taps Ryga bei Švedijos miestas Umea, rašo „travel.ru“. Besiruošdama tam, Latvijos sostinė jau šį rugsėjį kviečia į šiuolaikinio meno festivalį „Survival Kit 2“. Rugsėjo 4 – 11 dienomis vyksiančiose renginiuose savo darbus pristatys net 70 menininkų. Bus rengiamos ne tik parodos, bet ir filmų peržiūros, paskaitos, prezentacijos bei seminarai.

Nepaisydami sumažinto biudžeto ir ekonominių problemų Latvijos sostinės atstovai įsitikinę, kad jiems užteks lėšų būti Europos kultūros sostine. „Mus paveikė ekonomikos krizė, mūsų biudžete išlaidos sumažintos 30 procentų ir, žinoma, kultūros sektorius yra nepakankamai finansuojamas.

Trys Europos miestai yra pasirengę pradėti metus truksiančią kultūros šventę, per kurią bus rengiamos parodos, koncertai ir spektakliai. Šių metų Europos kultūros sostinėmis išrinkti miestai – tai Vokietijos Rūro regione įsikūręs Esenas, Pietų Vengrijoje esantis Pėčas ir Turkijos sostinė Stambulas. Europos kultūros sostinės vardą šie miestai perima iš Linco ir Vilniaus. Visuose trijuose numatyta gausi renginių programa, kuri turėtų pritraukti dešimtis tūkstančių lankytojų.

Kviečiame pasimėgauti ką tik sumalta, kvapnia rytine kava kitaip nei įprastai - didžiausioje pasaulyje, Gineso pasaulio rekordų knygoje užregistruotoje XXL Sofoje.   Iki šiol tik Vokietijoje eksponuota JACOBS XXL Sofa savo kelionę po Europą pradeda būtent čia Vilniuje, mieste, kuris visus metus buvo Europos kultūros sostinė.

Šiemet Lietuvą vėl aplankė greičiausiu pasaulyje flamenko šokėju tituluojamas Jose Leon iš Ispanijos. Vilniuje ir Kaune jis pristatys spektaklį  „Flamenko aistros galia“. Ši programa jau pernai sulaukė didelės sėkmės. Nors spektaklis vyko šeštadienį, keletas išrinktųjų jau penktadienio vakarą galėjo pasijausti kaip karštosios Ispanijos fiestoje.   Flamenko vakaras viešbutyje „Šekspyras“ – puiki įžanga prieš  tikrąjį pasirodymą.

Balandžio 12 dieną, Velykų sekmadienį muzikos ir naujųjų technologijų festivalis „Pure Future“ skelbiantis penktojo sezono pradžią pamažu grynina savo svajones. Kažkada, 2005 metais, festivalio planuose buvo daug meno sričių. Tai teatras, skulptūra, koliažai, įvairios instaliacijos. Pamažu tai tampa realybe. Viena iš labiausiai intriguojančių naujienų – styginio orkestro sukūrimas. Priminsime, jog festivalis „Pure Future“ atidarytas prieš penkerius metus.