„Patirk Kauną“ – taip viliojančiai skamba pasiūlymas jį išgirsti, paragauti, pamatyti, o gal įsikūnyti. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ svetingumo programos sumanytojai parengė netradicinę pažintį su miestu.
„Su tokiu Kaunu, kuris nėra akivaizdus, galbūt pamatyti jį pro rakto skylutę, išgirsti vietinių istorijas, pamatyti jį kiek kitaip“, – sako svetingumo programos kuratorė Marija Pulokaitė.
Viena tokių patirčių – kultūros nakvynės. Kad ir štai unikalioje viloje – Žaliakalnio šlaite 1938 metais suprojektuotas architekto Stasio Kudoko namas ne tik nukels į laikmetį, kai Kaunas buvo laikinąja sostine, pajusite ir Italijos dvelksmą, kurį po studijų Romoje savo projektuose perteikė architektas. O vilos viduje – akį traukia išsaugotos autentiškos tarpukario detalės.
„Savininkai prieš mus labai daug išsaugojo, nes likusios spintos, grindys, sieninės spintos, mes atėjom ir buvom nustebinti, kad ir butas, ir pati laiptinė kaip Kudoko gyvenamas namas“, – kalba savininkė Sigita Lanauskienė.
Tad vieni renkasi čia praleisti savaitgalį, kiti ir savaitei nusikelia kone šimtmetį atgal. Nakvynės populiarėja.
„Labai daug lietuvių norėjo pamatyti, kaip atrodė Kaunas tarpukariu. Tai sulaukėm lietuvių svečių, ir tikrai palyginus ne sezono metu atvažiavo daug žmonių, tas vietinis turizmas vyksta ir žmonės ieško išskirtinių patirčių“, – teigia S. Lanauskienė.
Tokiomis netradicinėmis nakvynėmis autentiškuose pastatuose domisi ir vietiniai, ir užsieniečiai.
„Kultūros nakvynė“ reiškia, kad mes pridėjom patyriminių dalykų, patirčių, ir vieną iš jų matome čia, tai yra tarpukarinis radijas, kurį galima net ir paleisti“, – pasakoja M. Pulokaitė.
„Jau išgirdome garsus, o kitas potyris yra skonis. Čia autentiškas grafinas, kuriame pilna to meto gėrimo krupniko. Manoma, kad net ir pati Smetonienė gamino krupniką“, – kalba M. Pulokaitė.
Apie ką rašė to meto spauda, primins viloje palikti autentiški žurnalų ar laikraščių egzemplioriai, o sentimentus žadins to meto knygos.
O nusikelti į tarpukarį padės ir specialiai sukurti kvepalai, primenantys tą laikmetį, ir įvairūs čia randami aksesuarai. Pasidabinusi kaip tarpukario dama dabar galiu leistis į kelionę po Kauno miesto gatves.
Laukia ir kultūros konsjeržė Ramunė, žinanti ne vieną negirdėtą faktą apie miestą. Tad šį kartą žvalgomės Putvinskio gatvėje, kuri, beje, dalį tarpukario vadinosi Kalnų gatve. Ar žinojote, kodėl Žaliakalnio funikulierius įrengtas būtent čia?
„Bedarbiai tarpukariu mėnesį sėdėjo ir registravo, kuriais gi takais žmonės leidžiasi ir kyla, štai atlikus tokius statistinius duomenis, buvo išrinkta ši vieta, kur buvo klojami bėgiai“, – aiškina kultūros konsjeržė Ramunė Vlasenkienė.
O kai ką slepia vidiniai Putvinskio gatvės kiemai: „Mes turime Sankt Peterburgo tam tikrą dalelytę…“
Aiktelėti privers itin puošni banko tarnautojams projektuoto namo architektūra, ypač vidinė pastato pusė.
„To meto architektų garbės kodeksas ir net tendencija buvo, kad pastatą projektuoti, taip statyti, kad tą fasadinę pusę pasukus su kiemo puse tau nebūtų gėda“, – pasakoja R. Vlasenkienė.
Kiekvienas statinys slepia unikalią istoriją, o juose tokia gausybė išskirtinių detalių, kad tik spėk fiksuoti.
„Lango stiklas atkartoja balkono formą, kur mes turime keturių aukštų pastatą, ir jei balkoną pakreiptume, kaip stiklas jis kuo puikiausiai tiktų“, – kalba R. Vlasenkienė.
O jei turite mažai laiko ar vaikštinėti po Kauną trukdo blogas oras – pagelbės kultūros šoferiai, kurie surengs privatų turą automobiliu ir taip pat atskleis ne vieną Kauno paslaptį.
