Nepaisydami sumažinto biudžeto ir ekonominių problemų Latvijos sostinės atstovai įsitikinę, kad jiems užteks lėšų būti Europos kultūros sostine.
„Mus paveikė ekonomikos krizė, mūsų biudžete išlaidos sumažintos 30 procentų ir, žinoma, kultūros sektorius yra nepakankamai finansuojamas. Tačiau mes norime išnaudoti šį renginį surinkti pinigų kultūros infrastruktūrai, kuri leis pritraukti daugiau turistų, o tai turės teigiamą poveikį mūsų ekonomikai“,- sako Nilas Ušakovas, Rygos meras sakė „EUobserver“ tinklalapiui.
Kasmet vieneriems metams vienas ar keli Europos miestai tampa Europos kultūros sostine ir parengią kultūros programą, skirtą pabrėžti vietos tradicijas bei skatinti kultūros toleranciją. Ryga, kartu su Švedijos miestu Umeo, pernai buvo paskelbti 2014 metų Europos kultūros sostinėmis.
Europos Komisija prisideda 1,5 milijonų eurų prie kiekvieno Europos kultūros sostinės projekto, tačiau didžioji išlaidų dalis - maždaug 80 procentų – tenka vietos savivaldybėms bei nacionalinėms vyriausybėms.
„EUObserver“ rašo, jog kai pernai Vilnius buvo Europos kultūros sostine, tuo metu ekonomikos krizė pasiekė viršūnę, tad lėšos kult9ros projektams buvo smarkiai sumažintos, arba jų buvo visiškai atsisakyta.
Vilniaus atvejis - katastrofa
„Vilnius buvo katastrofa - jie negalėjo pritraukti lėšų projektams“, -pareiškė Robertas Scottas (Robertas Skotas), kultūros sostines renkančios komisijos pirmininkas.
Jis taip pat pareiškė pageidavimą, kad ES skirtų daugiau lėšų, jei pinigų stokojanti savivaldybė nesugeba įgyvendinti prieš metus duotų pažadų. R. Scottas pastebėjo, kad situaciją pablogino valstybės ir miesto valdžios politinė priešprieša bei pagrindinių šalies oro linijų bakrotas. Dėl pastarojo veiksnio, miestas buvo atkirstas nuo galimų turistų.
Rygos meras N. Ušakovas atmetė galimybę, kad Latvijos sostinei taip nutiktų. Kadangi iš trijų Baltijos šalių sostinių Ryga yra didžiausia, jo manymu, miestui pavyktų pritraukti daugiau rėmėjų.
Latvijos politikas taip pat patikino, kad politikai į turinį nesikiš, nes tam yra atrinkti menininkai ir kiti kompetentingi žmonės, o politikų reikalas būtų rasti pinigų projektui.
Europos Komisija taip pat ragina vietos ir šalies politikus susilaikyti ir nedaryti įtakos projektams – tai, kas, panašu, buvo daroma Lietuvoje.
Atlikus Vilniaus projekto auditą, paaiškėjo, kad kaltinimai netinkamai panaudojus lėšas nepagrįsti. ES vadovai neturi jokių duomenų dėl galimai blogo Bendrijos lėšų panaudojimo.
„Tai tiesiog buvo blogas laikas, nes dėl ekonomikos krizės Vilnius negalėjo gauti tiek naudos, kiek iš tokių projektų anksčiau gaudavo kiti miestai“,- Dennisas Abbottas (Denisas Ebotas), ES kultūros komisaro atstovas.
Europos Komisijos 1995-2004 m. atliktas tyrimas rodo, kad turizmo industrija iš Europos kultūros sostinės projekto schemos gauna naudos – nakvynių viešbučiuose skaičius vidutiniškai 12 proc. yra didesnis, lyginant su metais prieš tai. Metams po renginio, nakvynių skaičius lieka didesnis nei iki renginio.
Šiemet Europos kultūros sostinės yra Stambulas (Turkija), Esenas, atstovaujantis visą Ruro upės regioną (Vokietija) bei Pėčas (Vengrija).
